Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-02-09 · Byla Nr. Iv-44-484/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-44-484/2012Sprendimas · 2012-02-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-09
Bylos Nr.
Iv-44-484/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00268-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Nijolė Pakalkienė
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-44-484/2012Proceso Nr. 3-61-3-00268-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
SPRENDI MA SLietuvos Respublikos vardu2012 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Vidai Verikienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Nijolei Pakalkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti jos naudai iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės (toliau – VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinė) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 2 681,35 Lt. Tame pačiame skunde pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė kad nuo 1998-05-05 dirba VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinėje ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėja. Pagal iki 2007-10-01 galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakciją, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iš sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos (23 straipsnio 2 dalis). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, nebuvo įskaitomas priedas už tarnybos stažą bei nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, išliko. Taikant nurodytą teisinį reguliavimą, jai nuo 2005-05-01 iki 2009-12-31 neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime konstatavo, jog toks įstatyminis reguliavimas yra neteisėtas. Teigia, kad po nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo atsakovas privalėjo jai priskaičiuoti ir sumokėti dėl darbo užmokesčio priedų ir priemokų ribojimo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį kartu su atlyginimu už 2009 m. gruodžio mėnesį, tačiau to nepadarė. Mano, kad jos konstitucinė teisė į teisingą apmokėjimą už darbą yra pažeista (b. l. 1-3).

Atsiliepimas

Atsakovas VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 3 str. įtvirtinta, kad VSAT organizuoja ir įgyvendina savo veiklą vadovaudamasi LR Konstitucija, LR tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Todėl daro išvadą, kad VSAT Ignalinos rinktinės vadas, skaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareigūnams, neturėjo pagrindo išskirti ar išmokėti daugiau lėšų, nei tai numatyta įstatymuose. Valstybės tarnautojų darbdaviu laikytina Lietuvos valstybė, taigi ji turėjo numatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų teisingą valstybės tarnautojų apmokėjimą už atliktą darbą. Valstybė turėtų skirti papildomas lėšas už pareigūnų atliktą darbą apmokėti, nes VSAT finansuojama iš LR valstybės biudžeto. Bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo ne dėl darbdavio neteisėtų veiksmų, vykdant antikonstitucinius įstatymus ir kitus teisės aktus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Lietuvos valstybę laiko tinkamu ir vieninteliu atsakovu šios kategorijos bylose (pvz., 2010-02-09 nutartis adm. byloje Nr. A143-65/2010, 2009-06-16 nutartis adm. byloje Nr. A143-698/2009, kt.).

Taip pat paaiškino, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai nukreipiama tik į ateitį. Teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po atitinkamo sprendimo. Laikotarpis, už kurį pareiškėjams turi būti priteisiama nesumokėto atlyginimo dalis, turi būti nustatomas vadovaujantis DK 298 str., pagal kurį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šis terminas yra imperatyvus ir apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas termino prasme (pvz., 2009-01-23 nutartis adm. byloje Nr. A822-790/2009, 2009-08-24 nutartis adm. byloje Nr. A756-859/2009). Pareiškėja su skundu kreipėsi 2010-01-29, todėl piniginiai reikalavimai gali būti tenkinami nuo 2010-01-01 iki 2006-12-31, ir pripažinus, kad pareiškėjos teisės pažeistos, jai priteistina suma mažintina 302,84 Lt.

Pažymėjo, kad šiuo metu dėl valstybėje taikomų ekonominių priemonių, pareiškėjos reikalavimo patenkinimas ir sprendimo vykdymas apsunkintų turtinę atsakovo padėtį, todėl prašo galimai priteistiną sumą atidėti ar išdėstyti dalimis (2010-02-09 nutartis adm. byloje Nr. A143-65/2010, 2010-01-28 nutartis adm. byloje Nr. A143-62/2010, kt.). Sunkią atsakovo finansinę padėtį patvirtina ir Ignalinos rinktinės Finansų skyriaus 2010-05-04 raštas Nr. (21/18)-13-516, iš kurio matyti, kad 2010 m. rinktinei biudžeto asignavimai sumažinti 14202 tūkst. Lt, iš jų darbo užmokesčiui – 10034 tūkst. Lt. Rinktinės lėšų trūkumas darbo užmokesčiui yra 620 tūkst. Lt Ignalinos rinktinė per 2004-2009 m., skaičiuojant darbo užmokestį ir taikant tuo metu galiojusią Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., valstybės tarnautojams neišmokėjo iš viso 173 tūkst. Lt (b. l. 17-18, 51-54).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT prie LR VRM prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta LR Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo LR Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių. Įstatymas ar kitas Seimo, Prezidento ar Vyriausybės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 107 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 d.). Vadinasi, toks teisės aktas negalioja tik ateičiai (ex nunc). Todėl teismo sprendimas, kuris buvo priimtas, vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu, vėliau Konstitucinio Teismo pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti dėl šios priežasties naikinamas apeliacine ar kasacine tvarka. Jeigu Konstitucinis Teismas dėl jo kompetencijai priklausančio teisės akto atitikimo Konstitucijai arba įstatymams pradėtą teiseną byloje nutraukia dėl to, kad ginčijamas teisės aktas panaikintas, tai toks aktas, atsižvelgiant į materialinės teisės normos galiojimo laike principą, gali būti taikomas (Teismų praktika, 1997-07-02, Nr. 7). Šiuo atveju pareiškėjo reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytini Darbo kodekse nustatyti terminai. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis (27 str. 2 d., 298 str.), pareiškėjos piniginiai reikalavimai galėtų būti tenkinami nuo skundo teismui padavimo dienos, atitinkamai mažinant galimai priteistinas sumas (b. l. 18-20).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad reikalavimui dėl darbo užmokesčio senaties terminas turi būti netaikomas, kadangi apie savo pažeistas teises pareiškėjai tapo žinoma tik 2009 metų gruodžio mėnesį. Pareiškėjos atstovė taip prašo neatidėti sprendimo vykdymo, kadangi ginčas yra užsitęsęs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad pareiškėja 2005-2008 metais dirbo VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinėje (b. l. 49).

VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinės darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenimis nustatyta, kad VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinė dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą 2005 metų gruodžio mėnesį, 2006 metų liepos, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, 2007 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais, 2008 metų spalio mėnesį neišmokėjo dalies darbo užmokesčio (b. l. 6-11).

Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.

VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.

VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau-tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. VTĮ 25 straipsnio 7 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. VTĮ 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16¹, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26¹, 43¹, straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo, priimto 2008-12-09, 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) buvo pakeistas ir papildytas VTĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Pareiškėja kelia ginčą dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto darbo užmokesčio priedų ir priemokų dydžio ribojimo, dėl kurio ji negavo viso jai priklausančio darbo užmokesčio už darbą nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo.

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo motyvais, VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinė darbą privalėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo. Tačiau nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiškėja atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jai 2005-2008 metais nebuvo sumokėtas visas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis.

Pagal Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiškėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbą, kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo išmokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiškėjui teisingo atlyginimo už faktiškai atliktą darbą, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas).

Taigi, tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjai metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.

Išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.). DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. Ieškinio senatis tai laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos (žr. LVAT 2011-11-14 nutartį a.b. Nr. A575-1839/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio, susidariusio 2005-2008 metais dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo.

Nustatyta, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2010-01-29, t. y. praleisdama valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties terminą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn., todėl turi teisę į dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymo neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2010 m. sausio mėn.

Vadovaujantis VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinės darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės duomenimis, nustatyta, kad VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinė dėl priedų ir priemokų sumai taikyto pareiginės algos ribojimo už darbą pareiškėjai 2007 metais sausio mėn. nesumokėjo 168,94 Lt, vasario mėn. – 312,96 Lt; kovo mėn. 176,43 Lt; balandžio mėn. - 325,99 Lt, birželio mėn. 279,86 Lt, liepos mėn. – 402,74 Lt, rugpjūčio mėn. – 183,00 Lt, rugsėjo mėn. – 37,25 Lt, gruodžio mėn. – 373,49 Lt, 2008 m. spalio mėn. 130,07 Lt. Iš viso G. B. už nurodytą laikotarpį nesumokėta 2 390,73Lt (b. l. 9-10, 11). Ginčo dėl pateiktose kortelėse užfiksuotų duomenų nėra. Būtent ši suma ir priteistina pareiškėjai iš VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinės.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties terminą, pareiškėjai nepriteistina darbo užmokesčio dalis: už 2005 metų gruodžio mėn. – 51,63 Lt, už 2006 metų liepos mėn. – 105,22 Lt, lapkričio mėn. – 60,81 Lt, už gruodžio mėn. – 72,96 Lt. Iš viso pareiškėjai nepriteistina – 290,62 Lt. Todėl pareiškėjos skundas dalyje dėl darbo užmokesčio nepriemokos (290,62 Lt) už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio mėnesio iki 2006 metų gruodžio mėnesio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1p.).

Byloje atsakovu bylos procese taip pat įtraukta Lietuvos valstybė, tačiau jokie skundo reikalavimai šiam atsakovui nėra reiškiami, todėl šioje byloje ir nenagrinėjami.

Pareiškėja taip prašo teismo priteisti iš atsakovo jos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas, kai sprendimas priimtas jo naudai, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (2 d.).

Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Bylos dokumentais nustatyta, kad pareiškėją bylos procese pagal 2010-01-29 atstovavimo sutartį atstovauja advokatė Nijolė Pakalkienė (b. l. 34). Byloje esanti 2010-05-25 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad pareiškėja už susipažinimą su dokumentais, bylai reikšmingų dokumentų ir teismų praktikos analizę, skundo surašymą ir atstovavimą teisme sumokėjo 750 litų (b. l. 58,59).

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Pareiškėjai teisinės paslaugos buvo teikiamos nuo 2010-01-29, t. y. galiojant Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 patvirtintam minimalios mėnesinės algos dydžiui 800 Lt.

Nustatyta, kad pareiškėja už susipažinimą su dokumentais, bylai reikšmingų teisės aktų analizę ir skundo surašymą advokatei sumokėjo 600 litų. Ši suma neviršija Rekomendacijose už tokio pobūdžio paslaugas nustatytų maksimalių dydžių.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos atstovė dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė daugiau nei 30 min. Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą maksimali priteistina suma už vieną atstovavimo valandą teisme 0,15 minimalios mėnesinės algos, t.y. 120 litų. Pareiškėjos už atstovavimą teisme advokatei sumokėta suma viršija Rekomendacijose nustatytą dydį už šią paslaugą, todėl mažintina iki Rekomendacijose nustatytos maksimalios. Iš viso teismo išlaidų suma sudaro 720 litų.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, teismo išlaidų suma priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui. Priteistinos teismo išlaidų suma sudaro 648 litai (720 - 720 *10 % = 648 Lt).

Atsakovas prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimų vykdymą, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismų praktika iš esmės analogiškose bylose turi būti formuojama vieninga linkme, todėl remiantis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-07-08 sprendimu (a. b. Nr. I-644-583/2010), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartimi (a. b. Nr. A575-1831/2011), taip pat atsižvelgiant į sunkią Lietuvos valstybės ir biudžetinių įstaigų turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“), bei įvertinus atsakovės pateiktu įrodymus dėl finansinės padėties (b. l . 55), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą ir atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendė:

G. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės G. B. naudai 2 390,73 (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt litų, 73 ct) neišmokėto darbo užmokesčio.

Priteisti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės G. B. naudai 648 (šeši šimtai keturiasdešimt aštuoni litai) teismo išlaidoms atlyginti.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė