Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. L. (S. L.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. L. taikytos kardomosios priemonės – 15 000 Eur dydžio užstatas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su bendrininkų grupe – A. L. (A. L.), iš savanaudiškų paskatų, organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio ir neteisėtai valstybės sieną perėjusio užsieniečio – A. Y. (A. Y.) gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir slėpimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. balandžio 10 d. nutarimu paskelbta S. L. paieška.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi S. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

S. L. 2015 m. gegužės 18 d. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi kaltinamajam palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi S. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 14 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 18 d.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartimi S. L., pasibaigus kardomosios priemonės – suėmimo terminui, paskirtos kardomosios priemonės – 15 000 Eur dydžio užstatas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi pakeitė S. L. paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, suėmimo terminą nustatė 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad teismui paduoto 2015 m. gruodžio 2 d. prašymo pakeisti teismo įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje sąlygas argumentų visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis gali pažeisti įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas. Teismas pabrėžė, kad šią teismo išvadą sustiprina ir tai, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu panaikino S. L. išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2016 m. sausio 23 d., dėl galimų grėsmių viešajai tvarkai ir nelegaliai migracijai. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, taip pat įvertinęs BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog S. L., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamasis S. L., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį pakeisti, t. y. panaikinti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir palikti galioti 15 000 Eur dydžio užstatą, o kitą apskųstosios nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kaltinamasis skunde teigia, kad teismo nutartis neteisėta bei nepagrįsta, nes jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės pakeistos į griežčiausią kardomąją priemonę nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo. Kaltinamasis pažymi, kad jis nepažeidė jam taikytų kardomųjų priemonių – užstato ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – sąlygų. Pasak kaltinamojo, byloje taip pat nėra pasikeitusios aplinkybės, kurias įvertinęs teismas, pasibaigus taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminui, būtent ir paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones – 15 000 Eur dydžio užstatą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Kaltinamasis skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad jis, būdamas laisvėje ir turėdamas galimybę judėti tiek per Europos Sąjungos valstybių narių teritorijas, tiek už jų ribų, niekada nevengė baudžiamojo persekiojimo, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kiekvieną savaitę registravosi policijos įstaigoje, atskrisdamas iš kitos valstybės. Anot kaltinamojo, aplinkybės, susijusios su grėsme viešajai tvarkai ir / ar nelegalia migracija, nėra savarankiškas pagrindas spręsti klausimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo. Kaltinamasis mano, kad teismas, pakeisdamas jam taikytas švelnesnes kardomąsias priemones į griežčiausią – suėmimą, pasunkino jo teisinę padėtį, pažeidė proporcingumo principą, ypatingai įvertinus tai, jog yra sumokėtas 15 000 Eur dydžio užstatas. Kaltinamojo nuomone, jo teisinės padėties pasunkinimas yra sankcija už kaltinamojo ir gynėjo naudojimąsi proceso teisėmis, o tai nesiderinama su teisinės valstybės ir teisėjo nešališkumo principais.

Kaltinamasis skunde, be kita ko, tvirtina, kad jo gyvenimas ir buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2016 m. sausio 23 d. bus laikomas neteisėtu, todėl jam būtina prašyti Lietuvos Respublikos ambasados, esančios Baltarusijos Respublikoje, išduoti vizą, kurios išdavimas užtrunka apie 1 mėnesį, o per šį laiką jis turi pareigą 4 kartus registruotis policijos įstaigoje. Kaltinamasis nurodo, kad vizai gauti privaloma pateikti pasą, kuris kartu yra kelionės dokumentas ir būtinas pateikti registruojantis policijos įstaigoje, todėl jam nėra aišku, kokiu būdu jis gali įgyvendinti įpareigojimą periodiškai registruotis kas savaitę. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, kaltinamasis prašo palikti galioti skundžiamos nutarties dalį, kuria kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinta.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo S. L. skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis naikintina.

Teismas, pakeisdamas kaltinamajam S. L. taikytas švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – į pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, reikšmingas keičiant švelnesnę kardomąją priemonę į griežtesnę, pažeidė BPK 123, 133, 135 ir 139 straipsnių nuostatas.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Vienas iš tikslų, įtvirtintų paminėtoje teisės normoje, yra siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Teismas turi teisę kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę pakeisti griežtesne, tačiau pakeisdamas taikomą kardomąją priemonę kita, privalo laikytis įstatymų leidėjų nustatytų procedūrų.

BPK 139 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kardomoji priemonė pakeičiame griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, prie aplinkybių, suteikiančių pagrindą svarstyti klausimą dėl švelnesnės kardomosios priemonės ir (ar) jų komplekso pakeitimo į griežtesnę, priskirtina paskirtų kardomųjų priemonių nustatytų sąlygų nesilaikymas, vengimas teismo, kitoks trukdymas nagrinėti bylą.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartimi kaltinamajam S. L. buvo paskirtos kardomosios priemonės – 15 000 Eur dydžio užstatas, kuris 2015 m. liepos 28 d. buvo sumokėtas į teismo depozitinę sąskaitą, ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvienos savaitės trečiadienį 9 val. Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate (4 t., b. l. 44, 50-51). BPK 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidžiama kardomoji priemonė – užstatas, kaip kardomoji priemonė skiriamas suėmimas, kai tam yra pagrindas, o užstatas pereina valstybei. Pagal BPK 135 straipsnio 2 dalį, pažeidus įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. Tačiau byloje duomenų, kad kaltinamasis pažeidė jam taikytų kardomųjų priemonių – užstato ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, vengė teismo ar kitokiu būdu trukdė teismui nagrinėti bylą, nėra. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių apskųstoje nutartyje taip pat nenustatė. Aptartos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai formuoti išvadą, kad kaltinamajam S. L. taikytos kardomosios priemonės – užstatas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo veiksmingos, užtikrino jomis siekiamą tikslą, t. y. kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

Konstatavus, kad kaltinamasis S. L. nepažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, taip pat nevengė teismo, tuo pačiu darytina išvada, jog apygardos teismas kaltinamajam S. L. taikytas švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeitė į pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nesant tam jokio pagrįsto pagrindo, nesilaikant įstatymų leidėjo nustatytų procedūrų.

Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo tvarka įstatymo leidėjo įtvirtinta BPK 123 straipsnyje. BPK 123 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 121 straipsnyje. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų ir suėmimo skyrimo sąlygoms, nustatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Žemesnės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog S. L. galbūt padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką: iš dalies kitų kaltinamųjų (A. L., M. G. ir kt.), liudytojų (V. S., A. Y. ir kt.) parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys, bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tačiau šie duomenys patys savaime nesuteikia pagrindo taikytas švelnesnes kardomąsias priemones pakeisti ir paskirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Suėmimas yra išimtinė kardomojo priemonė, ją taikant iš esmės apribojamos asmens teisės ir laisvės. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Naujausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad taikant suėmimą, suėmimo skyrimo pagrindai turi būti itin pagrįsti ir visapusiškai įvertinti, atspindėti besivystančią situaciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimas byloje SÜVEGES v. HUNGARY Application no. 50255/12).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino šios konkrečios bylos aplinkybių, reikšmingų siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo griežtesne, visumą, todėl kaltinamajam S. L. nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo skyrimo pagrindą, t. y. kad S. L., būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Byloje nėra aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad kaltinamasis S. L., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors, kaip minėta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad S. L. galbūt padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o jo galbūt padaryta nusikalstama veika priskirtina prie sunkių BK 11 straipsnio 5 dalies taikymo kontekste (BPK 122 straipsnio 8 dalis), jis turi ryšių užsienyje, yra užsienio (Baltarusijos Respublikos) pilietis, tačiau vien šios aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamajam paskirtomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – užstatu ir įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai: užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese ir netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Aplinkybė, kad Migracijos departamentas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu panaikino S. L. išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2016 m. sausio 23 d., dėl galimų grėsmių viešajai tvarkai ir nelegaliai migracijai (4 t., b. l. 10), taip pat pati savaime nepatvirtina, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamajam inkriminuojama veika nėra smurtinio pobūdžio, S. L. vedęs, neteistas, dirba. Be to, kaip minėta, kaltinamasis jam paskirtų kardomųjų priemonių – užstato ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje nė karto nepažeidė ir per netrumpą laikotarpį, kurį jam buvo taikytos šios priemonės, turėdamas galimybę laisvai judėti ir išvykti į užsienį, jis nepasinaudojo galimybe pasislėpti (pabėgti) nuo teismo. Būtent siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. L. ir buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtiems tikslams pasiekti yra pakankamos ir patikimos garantijos, kad įtariamasis nebėgs (nesislėps), o šaukiamas visada atvyks į teismą.

Be kita ko, teisėjų kolegija nustatė, kad S. L. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galioja iki 2016 m. sausio 23 d., nes Migracijos departamento 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas, kuriuo panaikintas S. L. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2016 m. sausio 23 d., apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o administracinė byla Nr. el-9469-764/2015 sustabdyta iki tol, kol bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla. Taigi, kaltinamasis skunde pagrįstai tvirtina, kad pasibaigus nurodytam terminui, jo buvimas Lietuvoje bus laikomas neteisėtu. Todėl, atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas pakeisti S. L. taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartimi, tokiu būdu jam suteikiant galimybę įstatymo nustatyta tvarka ir terminais gauti Lietuvos Respublikos vizą (BPK 135 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, kaltinamojo S. L. skundas tenkintinas iš dalies, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis naikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi ir 135 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi kaltinamajam S. L. (S. L.) paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, jo terminą nustatant 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.

S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) taikyti kardomąsias priemones:

15 000 Eur užstatą, kuris kaltinamajam S. L. buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartimi.

įpareigoti kaltinamąjį S. L. kiekvieno mėnesio 22 d. 9 val. (tuo atveju, kai nurodyta diena ne darbo diena, po jos einančią darbo dieną) registruotis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate, esančiame Algirdo g. 20, Vilnius.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.