Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-12-21 · Civilinė byla Nr. 2A-948-253/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-21
Bylos Nr.
2A-948-253/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir atsakovės AB „Klaipėdos laivų remontas“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
Atsakovas
AB „Klaipėdos laivų remontas“
Advokatai
Nedas Šilaika
Kategorijos
  • 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-948-253/2009

Teisėjas Egidijus Mickevičius Procesinio sprendimo kategorija

50.8.; 121.21. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gruodžio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, ieškovės atstovui advokatui Nedui Šilaikai, atsakovės atstovei Neringai Pažūsienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir atsakovės AB „Klaipėdos laivų remontas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos laivų remontas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl sutarties kainos sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 28 968,48 Lt uosto žemės nuomos mokesčio, žyminį mokestį bei kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, 5% dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2000-08-04 sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį. Vėliau sutartis buvo kelis kartus iš dalies keičiama. Sutarties 40 punktas suteikia teisę ieškovei (nuomotojui) keisti uosto žemės nuomos kainą kiekvieniems ateinantiems metams, atitinkamai perskaičiuojant uosto žemės nuomos koeficientus. 2007-09-10 raštu išsiuntė atsakovei nuomos pakeitimo sutartį, nes atsakovė nuomojamame uosto žemės sklype turi galimybę naudotis privažiuojamuoju geležinkelio keliu, kas didina žemės nuomos kainą, tačiau atsakovė 2007-10-08 raštu atsisakė ją pasirašyti, nes nevykdo jokių darbų, susijusių su geležinkeliu, ir grąžino ieškovei PVM sąskaitas–faktūras bei paskaičiavimus, patikslinančius uosto žemės nuomos mokestį už 2005-2007 metus. Ieškovė teigia, kad uosto žemės koeficiento dydis siejamas tik su privažiuojamųjų geležinkelio kelių buvimu ir nepriklauso nuo to, ar uosto žemės nuomininkas naudojasi privažiuojamaisiais geležinkelio keliais ar ne.

Atsakovė priešieškiniu prašo 28 968,48 Lt sumažinti mokėtiną nuomos mokestį. Nurodo, kad ši suma yra žemės nuomos mokesčio dydis su privažiuojamaisiais geležinkelio keliais minus žemės nuomos mokesčio dydis be privažiuojamųjų kelių. Nurodo, kad geležinkelis yra avarinės būklės ir netinkamas naudoti, todėl nėra nuomos sutarties dalykas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis priklauso nuo privažiuojamųjų geležinkelio kelių buvimo toje žemėje fakto, jų suteikimo naudotis nuomininkui fakto ir naudojimosi galimybių. Pagal šalių sudarytą sutartį nuomotojui neuždrausta ar kitu būdu neleista naudotis privažiuojamaisiais geležinkelio keliais (sutarties 4 punktas), bet sutartyje nenurodytas jų ilgis ir neapskaičiuotas mokestis, jeigu jais buvo galima naudotis. Atsakovė privažiuojamaisiais geležinkelio keliais nuo 2005 m. nesinaudojo ir jų faktiškai neeksploatavo. Ieškovė ir atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, kokio dydžio žemės nuomos mokestis turėtų būti paskaičiuotas taikant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarkos (toliau – tvarka) 7, 7.1.3 punktus – ar nuomininkas turi galimybę naudotis uosto žeme ir privažiuojamaisiais geležinkelio keliais ar negali jais naudotis dėl nuomotojo kaltės. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomą papildomą uosto žemės nuomos kainą ar ją sumažinti.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad privažiuojamųjų kelių būklė pablogėjo dėl atsakovės kaltės, nes ji neatliko šių kelių einamojo remonto. Nesant atsakovės prašymo dėl lengvatinio koeficiento nuomos dydžiui taikymo nebuvo pagrindo jį taikyti. Ekspertizės išvada apie privažiuojamųjų kelių būklę praėjus pusmečiui nuo ginčo pradžios nėra tinkamas įrodymas apie kelių būklę ginčo metu nuo 2005 m. iki 2008-10-01. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl to, kad nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kokio dydžio žemės nuomos mokestis turėtų būti mokamas, nes ieškovė nuomos mokesčio dydį grindė privažiuojamųjų geležinkelių kelių buvimo atsakovės nuomojamame sklype faktu.

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad lengvatinio koeficiento žemės nuomos mokesčiui taikymas ir nuomininko prašymas sumažinti nuomos kainą yra lygiaverčiai nuomininko teisių gynimo būdai. Geležinkelio keliai buvo avarinės būklės, todėl atlikti jų kapitalinį remontą yra ieškovės pareiga. Be to, nuomotojo atsakomybė dėl nuomos dalyko naudojimo tinkamumo įstatyme yra preziumuojama. Be to, nuomos sutarties šalys žinojo apie geležinkelio kelių būklę ir iki 2008 m. antros pusės nei ieškovė reikalavo už juos nuomos mokesčio, nei atsakovė reikalavo atlikti jų kapitalinį remontą – šalys konkliudentiniais veiksmais pripažino nuomos dalyko netinkamumą ir prievolės už jį mokėti nuomos mokestį nebuvimą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Uosto žemės nuomos mokestis priklauso ne tik nuo to, ar nuomojamas žemės sklypas yra su privažiuojamaisiais geležinkelio keliais (Tvarkos 5 punktas), tačiau ir nuo to, ar nuomininkas turi galimybę naudotis privažiuojamaisiais geležinkelio keliais (Tvarkos 7 punktas), ir ar nuomininkas dėl nuomuotojo kaltės negalėjo naudotis geležinkelio keliais (Tvarkos 7.1.3 p.). Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad tenkinti jos reikalavimą priteisti papildomą uosto žemės nuomos mokestį pakanka nustatyti privažiuojamųjų kelių buvimo žemės sklypo faktą bei remtis jos pateiktais mokesčio skaičiavimais. Atsakovė pateikė įrodymus, kad privažiuojamųjų geležinkelio kelių būklė yra netinkama naudoti. Ieškovė uosto žemę atsakovei nuomoja nuo 2000 m., tačiau žemės sklype esantis geležinkelio kelias iki 2007-09-10 ieškovės pasiūlymo keisti nuomos mokestį nelėmė uosto žemės, kuriai buvo taikoma B klasė (be privažiuojamųjų geležinkelio kelių), nuomos mokesčio dydžio. Atsakovė į ieškovės siūlomą nuomos sutarties dėl perskaičiuojamo (didinamo) uosto žemės mokesčio pakeitimą nurodė, kad ji nevykdo jokių transporto bei krovos darbų, susijusiu su geležinkeliu, be to, geležinkelio atšaka yra avarinės būklės (b. l. 35). Šį faktą patvirtina ir 2009-02-23 Geležinkelio kelio konstrukcijų techninės būklės įvertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr. 12, esančio atsakovės nuomojamoje teritorijoje, išmatuota tik 30 metrų kelio dalis, kurioje kelio lygis viršija normas, o kelio iešmas yra netvarkingas, o kita kelio dalis yra techniškai netvarkinga, nes dalis kelio vėžės vidurio yra užbetonuota, dėl ko geležinkelio riedmenimis per jį važiuoti turėtų būti uždrausta (b. l. 80–83). Ieškovė iš esmės neginčija to fakto, kad atsakovė nesinaudoja geležinkeliu, ir kad jis yra remontuotinas, bet nurodo, kad jo einamąjį remontą turėtų atlikti nuomininkas ir vien kelių buvimo faktas yra pakankamas uosto žemę priskirti A klasei (su privažiuojamaisiais geležinkelio keliais). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuomininkas neturi galimybės naudotis privažiuojamąja geležinkelio kelio dalimi, esančia jos nuomojamame uosto žemės sklype, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės didesnio nuomos mokesčio, skaičiuojamo pagal A klasės uosto žemės nuomos mokestį. Nuomos dalyku negali būti netinkamas naudoti daiktas (CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.483 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą.

Atsakovės priešieškinio reikalavimas – sumažinti nuomos kainą pagal nepasirašytą – t.y. neegzistuojančią – sutartį yra nelogiškas ir teisiškai nepagrįstas. Nesant atsakovės subjektinės teisės pažeidimo, nėra pagrindo reikalauti jos teisminės gynybos, taip pat tenkinti atsakovės reikalavimus ar plačiau analizuoti jos apeliacinio skundo argumentus (CK 1.138 straipsnis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis šalių apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjos Danguolė MartinavičienėVirginija Nijolė Griškevičienė