- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- e2-11199-1067/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- A. N.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui A. N. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 6201,35 Eur dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka. Bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Ieškovei prašant ir pagrindus savo piniginius reikalavimus rašytiniais įrodymais, byla nagrinėtina dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 424 straipsnio 1 dalis). Iki preliminaraus sprendimo priėmimo apie pareikštą ieškinį atsakovui nėra pranešama (CPK 427 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu atsakovas padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje, kuris yra įtrauktas į smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išnagrinėjusi nukentėjusių asmenų K. S., K. S. ir M. Š. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė prašymus tenkinti iš dalies ir išmokėjo nukentėjusiems asmenims 6201,35 Eur dydžio kompensaciją, o būtent K. S. ir K. S. – kiekvienam po 2053,46 Eur žalos atlyginimo ir M. Š. – 2094,43 Eur. Ieškovė nukentėjusiems kompensaciją išmokėjo 2015 m. vasario 19 d.
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnis numato, jog įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kompensavo dalį smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos, atsakovas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, dėl kurių padarymo kilusiai žalai kompensuoti nukentėjusiems buvo išmokėta ieškinio sumos dydžio kompensacija, todėl pripažintina, jog valstybė įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka.
Esant nurodytoms aplinkybėms bei pateiktiems rašytiniams įrodymams, teismas pripažįsta, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 6201,35 Eur žalos atlyginimas (CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 13 straipsnis (žalos kompensavimo metu galiojusi redakcija), Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo (TAR, 2019 m. sausio 21 d., Nr. 2019-00858) 2 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) bylose už ieškinius dėl lėšų išieškojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 70 Eur, kuris, teismui patenkinus ieškinį, priteistinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 425 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 1 dalimi, 428 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. N. 6201,35 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų vieno euro trisdešimt penkių euro centų) žalos atlyginimą ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai.
Priteisti iš atsakovo A. N. 70 Eur (septyniasdešimt eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei dėl žyminio mokesčio atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.
Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.