Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-01-25 · Administracinė byla Nr. I-944-661/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-01-25
Bylos Nr.
I-944-661/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Pareiškėjas
G. S.
Atsakovas
Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Kariuomenei
Advokatai
Vita Neverauskaitė
Administracinė byla Nr. I-944-12/2007
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)2007 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Giedrei Katinaitei

dalyvaujant pareiškėjui G. S. ir jo atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei,

atsakovų Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos atstovui Algminui Gutauskui bei Lietuvos Kariuomenei atstovui Teisučiui Jasiulioniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Kariuomenei dėl įsakymo, potvarkio panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti į profesinę karo tarnybą

Teisėjas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintu 2006-09-18 skundu prašo (T 1., b.l. 179-180):

pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2006-01-03 Kariuomenės vado įsakymą Nr. PS-63 „Dėl (duomenys neskelbtini) G. S. atleidimo iš pareigų“ bei 2006-01-13 Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkį Nr. PS—63 „Dėl (duomenys neskelbtini) G. S. išleidimo į atsargą“;grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą bei priteisti iš Lietuvos Kariuomenės vidutinį tarnybos užmokestį bei kitas priklausančias išmoka už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką arba, nustačius, jog atleidimas iš profesinės karo tarnybos yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau buvo pažeista teisės aktų nustatyta atleidimo tvarka, priteisti 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio piniginę kompensaciją bei įpareigoti atsakovą nukelti atleidimo iš profesinės karo tarnybos datą iš 2006 m. sausio mėnesio 18 d. į 2006 m. vasario 3 d., kada jis buvo supažindintas su šiuo įsakymu ir šiuo atveju, įpareigoti atsakovą išmokėti jam priklausantį atlyginimą nuo 2006-01-18 iki 2006-02-03 imtinai. Pirmame punkte skundžiamų įsakymų apskundimo terminą pradėti skaičiuoti nuo 2006-04-21, kada gavo atsakymą į 2006-02-24 skundą Krašto apsaugos ministrui, jei teismas nuspręs, kad šių įsakymų apskundimo teismui terminas yra praleistas – atnaujinti apskundimo terminą, nes jis buvo praleistas dėl svarbios priežasties – laikantis ikiteisminės apskundimo tvarkos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2005 m. birželio 21 d. Valstybės saugumo departamento pareigūnai jam įteikė pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 124 ir 296 str. padarymo, buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ikiteisminis tyrimas šioje byloje nebaigtas, jokių žinių apie tyrimo eigą negavo. Pareiškėjas pažymėjo, kad šis raštas tapo Kariuomenės vado (toliau – KV) gen. mrj. V.Tutkaus 2005-06-22 raštui Krašto apsaugos ministrui priimti, kuriame buvo siūloma pareiškėją nušalint nuo KAM Gynybos štabo J1 Karo tarnybos viršininko pareigų. Pabrėžė, kad su šiuo raštu nebuvo supažindintas, susipažino tik 2006-02-11KV 2005-06-22 iki tyrimo pabaigos pareiškėją nušalino nuo pareigų ir perkėlė į Lietuvos Kariuomenės mokymo ir doktrinų valdybos karinio personalo rezervą. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2005-08-03 KAM valstybės sekretoriaus potvarkiu buvo perkeltas į motorizuos pėstininkų brigados (toliau – MPB) „Geležinis vilkas“ karinio personalo rezervą iki ištyrimo pabaigos ir 2 savaitėms po jo, noras potvarkis išleistas 2005-08-04. Pareiškėjo teigimu, apie perkėlimą buvo informuotas 2005-08-09 telefonu. Pareiškėjas nurodė, kad 2005-08-12 KA ministro įsakymu buvo panaikintas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, informavo telefonu. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2005-10-18 KA ministro įsakymas Nr. V-1361 buvo pakeistas, numatant, kad ministerijos lygmenyje profesinės karo tarnybos kartininkai taip pat turi turėti leidimus suteikiančius teisę susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „konfidencialiai“, su šiuo įsakymu nebuvo supažindintas, apie jį sužinojo tik 2006-02-03. Pažymėjo, kad 2006-01-03 K.V gen. mrj. V.Tutkus įsakymu Nr. PK-14 2006-01-09 atleido jį iš MPB „Geležinis Vilkas“ Karinio personalo rezervo karininko pareigų. 2006-01-13 KAM valstybės sekretoriaus potvarkiu 2006-06-18 nutraukė su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido į atsargą. Pareiškėjo teigimu, nei su vienu įsakymu nebuvo supažindintas ir niekas jo neinformavo apie atleidimą, tik 2006-02-03 sužinojo apie atleidimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2006-01-19 MPB „Geležinis vilkas“ vadas išleido įsakymą Nr. P-2, kuriuo išmokėjo kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Pareiškėjas nurodė, kad 2006-01-19 nebebuvo profesinės karo tarnybos karys ir 2006-01-19 įsakymas dėl atsiskaitymo jam nebegaliojo, su juo susipažino 2006-02-03.

Generalinė inspekcija atlikusi tyrimą konstatavo, kad pareiškėjas atleistas iš profesinės karo tarnybos vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 10 po. pagrįstai ir teisėtai ir įpareigojo KAM nukelti pareiškėjo atleidimo terminą iš 20096-01-18 į 2006-02-03 ir įpareigojo išmokėti atlyginimą už šį laikotarpį, kurio iki 2006-05-22 neišmokėjo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu buvo pažeista KDS 2006-02-24 buvo paduotas skundas, o atsakymą gautas 2006-04-21, apie terminų pratęsimą informacijos negavo. Pareiškėjas su atleidimu iš pareigų nesutinka motyvuodamas, kad 2005-06-21 VSD rašte nebuvo reikalavimo atleisti pareiškėją iš tarnybos, nebuvo motyvuotos rekomendacijos panaikinti leidimą naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kitų dokumentų, galėjusių įtakoti jo atleidimą iš tarnybos nebuvo pateikta. Pabrėžė pareiškėjas kad 2005-10-18 KAM ministro įsakymas negalėjo būti pagrindas atleisti jį iš pareigų Buvo perkeltas į rezervą iki tyrimo pabaigos, o informacijos apie tyrimo pabaigą negavo. Nurodė, kad rezerve jokių pareigų nevykdė, todėl leidimo neturėjimas negalėjo turėti jokios reikšmės ir leidimas panaikintas todėl, kad vyksta tyrimas. Pareiškėja pabrėžė, kad iš pareigų atleistas ir į atsargą išleistas pažeidžiant nustatytą tvarką – apie atleidimą nebuvo informuotas. Profesinėje karo tarnybos sutartyje nebuvo įrašų apie sutarties nutraukimą.

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti nurodytais argumentais (T 2., b.l.,11-16,17-19).

Atsiliepimas

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į skundą nesutiko su pareiškėjo reikalavimais (I T., b.l. 43-46). Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas priimtų įsakymų neskundė ir šiuo metu jų neginčija, todėl preziumuoja, kad sprendimas panaikinti pareiškėjui teisę dirbti su įslaptinta informacija yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba, Lietuvos kariuomenės „MPB „Geležinis vilkas“ yra Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai. Pažymėjo, kad perkėlimas į personalo rezervą nereiškia, kad nevykdo jokių funkcijų, jis privalo vykdyti karinio vieneto prie kurios priskirtas rezervas, viršininko užduotis. Pabrėžė, kad pareiškėjas turėdamas majoro laipsnį negalėjo būti paskirtas į jokias jo laipsnį atitinkančias pareigas, todėl jis pagrįstai buvo išleistas į atsargą. Nurodė, kad negali būti atliekamas tarnybinis patikrinimas, nes atliekamas ikiteisminis tyrimas. Akcentavo, kad asmuo, kuriam pagrįstai atimta teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, negali užimti pareigų, reikalaujančių turėti tokius leidimus. Atsakovas argumentuoja, kad profesinės karo tarnybos kario tarnyba rezerve nėra atostogos, karys privalo vykdyti katinio vieneto vado užduotis, o kad rezervo karininkui užduotys negali būti skiriamos, reiškia, kad tos užduotys bus skirtos kitiems karininkams. Įvardijo, kad būdamas rezerve karys nevykdo savo tiesioginių pareigų, o laikyti aukštos kvalifikacijos karinį specialistą atsitiktinėms karinio vieneto vado užduotims vykdyti netikslinga. Kariai, perkelti į rezervą būdami pavaldūs karinio vieneto vadams privalo vykdyti jų nurodymus, o kad pareiškėjas tokį ilgą laiką neprisistatinėjo savo tiesioginiam kariniam viršininkui rodo, jog pareiškėjas pats nevykdė pareigų nustatytų 2005-03-04 įsakymu Nr. V-244.Nurodė, kad įrašai profesinėse karo tarnybos sutartyse apie sutarties nutraukimą nedaromi, nutraukimas įforminamas įgaliotų asmenų įsakymais (potvarkiais). Pabrėžė, kad pareiškėjo atžvilgiu padaryta išimtis ir tik paaiškėjus, kad pareiškėjui nėra galimybių toliau tarnauti profesinėje karo tarnyboje jis buvo atleistas iš pareigų ir išleistas į atsargą. Atsakovas akcentavo, kad Generalinės inspekcijos atliekamas tarnybinis patikrinimas nesusijęs su šia byla, nes buvo tiriami ne pareiškėjo veiksmai, o nurodytos pranešimo jam apie atleidimą iš pareigų ir išleidimą į atsargą aplinkybės.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo 2006-09-18 patikslintą skundą nesutiko su pareiškėjo reikalavimais prašė skundą dalyje:

1. Dėl kariuomenės vado 2006-01-03 įsakymo Nr. PK-14 pripažinimo neteisėtu nutraukti;

2. Dėl Krašto apsaugos ministro 2006-01-13 įsakymo nr. PS-63 atmesti kaip nepagrįstą;

3. Dėl grąžinimo į profesinę karo tarnybą bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį nebuvimą tarnyboje, priteisimo atmesti kaip nepagrįstą;

4. Dėl pripažinimo pažeidus atleidimo iš profesinės karo tarnybos tvarką ir kompensacijos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą;

5. Dėl krašto apsaugos ministro 2006-08-12 įsakymo Nr. V-1046 panaikinimo nutraukti;

6. Dėl praleistų apskundimo terminų atnaujinimo, atmesti kaip nepagrįstą (I T., b.l. 185-186).

Atsiliepime nurodė, kad 2006-09-06 teismo posėdžio metu Lietuvos Kariuomenė buvo iš atsakovų pašalinta, nes kariuomenės vado 2006-01-03 įsakymas Nr. PK-14 nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, susijusių su G. S. atleidimu iš profesinės karo tarnybos, įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniui, pareiškėjas šios teismo nutarties neskundė, laiko ją teisėta ir pagrįsta, o Lietuvos Kariuomenės vadas išleisdamas 2006-01-03 įsakymą Nr. PSA-63 savo įgaliojimų neviršijo ir galiojančių teisės aktų nepažeidė.

Atsakovo teigimu, skundas dėl 2005-08-12 įsakymo Nr. V-1046, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, panaikinimo, negali būti priimtas ir nagrinėjamas teismo posėdyje, nes šis įsakymas pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 str. 5 d. nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, per 30 d. nuo sprendimo gavimo dienos gali būti skundžiamas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai. Nurodė, kad pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, todėl skundas pagal ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p. negali būti priimtas, o tuo pačiu ir negali būti nagrinėjamas klausimas dėl termino atnaujinimo.

Atsakovas Lietuvos Kariuomenė atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą nesutiko su pareiškėjo reikalavimais prašė skundą atmesti. (T I., b.l. 95-97).

Atsiliepime nurodė, kad faktinis pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindas, pareiškėjui Krašto apsaugos ministro 2005-08-12 įsakymu Nr. V-1046 buvo panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Pabrėžė, kad šiuo atveju įstatymo nuostatų konkurencija iškilusi, o lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 str. 2 d. 10 p. daro išvadą kad šis sutarties nutraukimo pagrindas galima ir tais atvejais, kai sprendimą priima paslapčių subjektas savo iniciatyva, todėl skundo motyvai, kad atleidimas neteisėtas, nes nebuvo įstatymų įgaliotų institucijų reikalavimo, yra nepagrįstas.

Atmeta pareiškėjo argumentus dėl neteisėto atleidimo ir mano, kad LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 str. 2 d. 10 p. sąlygos buvo įgyvendintos įtvirtinus Krašto apsaugos ministro 2005-10-18 įsakymu Nr. V-1361 visiems karininkams privalomą reikalavimą turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija., todėl po šio įsakymo išleidimo pareiškėją perkelti į kitas pareigas krašto apsaugos sistemoje neliko glimybės.

Pabrėžė, kad pareiškėjo tarnyba laikinajame rezerve buvo atliekama vadovaujantis teisės aktų reikalavimais LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 43 str. nustatytais pagrindais, nes 2006-06-21 raštu nr. (60)-18-155 VSD ikiteisminio tyrimo skyrius informavo, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl tarnybos laikinajame rezerve trukmė ribojama iki tyrimo pabaigos ir 2 savaitėm po jo, 2005-08-12 panaikinus pareiškėjui leidimą dirbti su įslaptinta informacija, vadovaujantis LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 str. 8 d., atsirado dar vienas perkėlimo į laikinąjį rezervą pagrindas, kuriems negali būti keliami reikalavimai turėti atitinkamus leidimusi pavedamos užduotys negali būti susijusios su atitinkamo lygio informacijos naudojimu. Pabrėžė, kad Laikinojo profesinės karo tarnybos eprsonalo0 rezervo nuostatų 11 p. nustato, kad tarnybos laikinajame rezerve metu kariai privalo vykdyti karinio vieneto vado, prie kurio vieneto skyriaus jie paskirti nurodymus, tačiau jie nuo tarnybos absoliučiai neatleidžiami, mokamos tarnybos atlygis ir taikomos garantijos. Paaiškino, kad pareiškėjas neveikė taip, kad nesukeltų sau neigiamų pasekmių, nebuvo pakankamai rūpestingas bei pareigingas kaip to reikalauja teisės aktai ir nuolat neatvykdavo į tarnybos vietą, todėl jo argumentai, kad jo neinformavus apie atleidimą iš profesinės karo tarnybos buvo iš esmės pažeisti pareiškėjo interesai bei pažeista atleidimo tvarka nepagrįsti.

Atsiliepimas

Lietuvos Kariuomenė atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą nesutiko su pareiškėjo reikalavimais prašė skundą dalyje:

1. Dėl kariuomenės vado 2006-01-03 įsakymo Nr. PK-14 pripažinimo neteisėtu nutraukti;

2. Dėl Krašto apsaugos ministro 2006-01-13 įsakymo Nr. PS-63 atmesti kaip nepagrįstą;

3. Dėl grąžinimo į profesinę karo tarnybą bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį nebuvimą tarnyboje, priteisimo atmesti kaip nepagrįstą;

4. Dėl pripažinimo pažeidus atleidimo iš profesinės karo tarnybos tvarką ir kompensacijos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą;

5. Dėl krašto apsaugos ministro 2006-08-12 įsakymo Nr. V-1046 panaikinimo nutraukti;

6. Dėl praleistų apskundimo terminų atnaujinimo, atmesti kaip nepagrįstą (T 1, b.l. 198-199).

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2005-08-12 įsakymą Nr. V-1046 paaiškino, kad skundas šioje dalyje negali būti priimtas ir nagrinėjamas, šis įsakymas per 30 d. nuo jo gavimo dienos galėjo būti skundžiamas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos privalu laikytis ir pareiškėjas nepateikė įrodymų kad komisijai skundė įsakymą. Kadangi reikalavimas negali būti nagrinėjamas, todėl negali būti sprendžiamas klausiamas dėl termino atnaujinimo. Pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės vado skundžiamas įsakymas negali būti savarankiškas administracinio ginčo dalyku, nes jis teisių ir pareigų dėl kurių vyksta ginčas teisme nesukuria, pareiškėjas buvo atleistas iš vykdytų personalo rezervo karininko pareigų, tačiau profesinės karo tarnybos santykiai nebuvo pasibaigę ir tolaity tęsėsi iki kol krašto apsaugos ministras 2006-01-13 įsakymu Nr. PS-63 juos nutraukė įstatyme nustatytais pagrindais.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovai teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti (T 2., b.l. 16 ).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. birželio 21 d. Valstybės saugumo departamentas (toliau VSD) raštu Nr. (60)-18-155 kreipėsi į Krašto apsaugos ministrą ir pranešė, kad 2005 m. birželio 20 d. VSD ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 19-1-002-05 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 124 str. (neteisėtas disponavimas informacija, kuri sudaro valstybės paslaptį) ir 296 str. (tarnybinės paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas). Šių nusikalstamų veikų padarymu įtariamas pareiškėjas – KAM Gynybos štabo J1 Karo tarnybos skyriaus viršininkas (duomenys neskelbtini) G. S. (T 1., b.l. 76, 115-169). 2005 m. birželio 22 d. (T 1., b.l. 80), vadovaujantis LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 43 straipsniu ir atsižvelgiant į kariuomenės vado 2005 m. birželio 22 d. raštą Nr. IS-276, (duomenys neskelbtini) (T. 1., b.l. 93) G. S. buvo nušalintas nuo KAM Gynybos štabo J J Karo tarnybos skyriaus viršininko pareigų ir perkeltas į J1 mokymo ir doktrinų valdybos karinio personalo rezervą. 2005 m. rugpjūčio 4 d. Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu Nr. PS-731 (duomenys neskelbtini) G. S. buvo perkeltas į MPB „Geležinis Vilkas" karinio personalo rezervą. 2005 m. rugpjūčio 12 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1046 pareiškėjui (duomenys neskelbtini) G. S. panaikintas KAM 2004 m. gegužės 25 d. leidimas Nr. 2-1800, suteikiantis teisę dirbti su įslaptinta informacija (T 1., b.l. 85). Lietuvos kariuomenės vado 2006 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. PK-14 nuo 2006 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) G. S. buvo atleistas iš MPB „Geležinis Vilkas" karinio personalo rezervo karininko pareigų. KAM Valstybės sekretoriaus 2006 m. sausio 13 d. potvarkiu Nr. PS-63 su (duomenys neskelbtini) G. S. nuo 2006 m. sausio 18 d. buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis atleistas į atsargą.

Pareiškėjas skundžia Lietuvos kariuomenės vado 2006 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. PK-14, kuriuo jis nuo 2006 m. sausio 9 d. buvo atleistas iš MPB „Geležinis Vilkas" karinio personalo rezervo karininko pareigų ir KAM Valstybės sekretoriaus 2006 m. sausio 13 d. potvarkį Nr. PS-63, kuriuo su pareiškėju nuo 2006 m. sausio 18 d. buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis atleistas į atsargą.

Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovų yra kilęs dėl to, ar pagristai su juo buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis atleistas į atsargą.

Sprendžiant ginčo santykį yra aktualūs Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – KASOKTĮ), Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, Krašto apsaugos ministro 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-244 patvirtinti Personalo rezervo nuostatai. Teisinius santykius, nustatančius krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus reglamentuoja KASOKTĮ, įslaptintos informacijos naudojimą, disponavimą bei jos administravimą nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau- Paslapčių įstatymas).

Pagal KASOKTĮ 38 str. 2 d. 10 p. Profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai karys neteko pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti.

Pareiškėjas neteko pasitikėjimo, kuomet 2005 m. birželio 21 d. VSD raštu Nr. (60)-18-155 kreipėsi į Krašto apsaugos ministrą ir pranešė apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tuo pagrindu 2005 m. rugpjūčio 12 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1046 pareiškėjui (duomenys neskelbtini) G. S. buvo panaikintas KAM 2004 m. gegužės 25 d. leidimas Nr. 2-1800, suteikiantis teisę dirbti su įslaptinta informacija.

Paslapčių įstatymo 12 straipsnio 2, 4 dalių ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad už įslaptintą informaciją atsakingas paslapčių subjekto vadovas, kuris tvirtina pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašus, bei savo iniciatyva turi teisę panaikinti leidimus, suteikiančius teisę dirbti bei susipažinti su įslaptinta informacija. Atitinkamai asmuo, kuriam pagrįstai yra atimta teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, negali užimti pareigų, reikalaujančių turėti tokius leidimus.

Todėl sprendimą atleisti asmenį iš pareigų, kurioms yra keliamas reikalavimas turėti specialią teisę (leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija) privalo priimti paslapčių subjekto vadovas, jei įstatymai suteikia teisę priimti į tarnybą ir atleisti iš tarnybos atitinkamus asmenis.

Pagal Paslapčių įstatymo 12 str. 2d. už bendrą įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos organizavimą ir būklę atsakingas paslapčių subjekto vadovas. Už įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą paslapčių subjekto struktūriniuose padaliniuose, kuriuose saugoma arba naudojama įslaptinta informacija, yra atsakingi šių struktūrinių padalinių vadovai, jų įgalioti asmenys, taip pat asmenys, kuriems ši informacija yra patikėta. Už patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą yra tiesiogiai atsakingas asmuo, kuriam tokia informacija patikėta.

Pagal Paslapčių įstatymo 12 str. 4 d. Paslapčių subjektai sudaro pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašus. Krašto apsaugos ministras, įgyvendindamas šio įstatymo nuostatas, savo 2003 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. V- 1319 (pakeitimai: 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. V-1381; 2005 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. V-1361; 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-1716; 2006 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. V-128) patvirtino pareigybių, kurias užimantys asmenys privalo turėti leidimus ar patikimumo pažymėjimus dirbti arba susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, sąrašą. Sąrašo (galiojanti redakcija) 68 bei 78 punktuose (T 1., b.l. 49-73) nustatyta, kad Krašto apsaugos ministerijoje ar Lietuvos kariuomenės tarnaujantys profesinės karo tarnybos karininkai privalo turėti leidimą dirbti arba susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma, kaip „konfidencialiai".

Pagal Paslapčių įstatymo 15 str. 1 d. eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai", „Slaptai" arba „Konfidencialiai", naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys."

Pagal Paslapčių įstatymo 18 str. 2 d. paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Apie priimtą sprendimą panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija paslapčių subjektas per 10 darbo dienų raštu praneša Valstybės saugumo departamentui.

Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba bei Lietuvos kariuomenės MPB „Geležinis Vilkas" yra Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai, t.y. jos struktūriniai padaliniai. Todėl jie turi laikytis Krašto apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. V-1319 nuostatų.

Pagal KASOKTĮ 2 straipsnio 23 dalį laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas-tai profesinės karo tarnybos karių kategorija, į kurią perkeliami laikinai nevykdantys savo nuolatinių pareigų profesinės karo tarnybos kariai. Pagal KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 18 punktą, Krašto apsaugos ministras nustato profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą tvarką ir tvirtina šio rezervo nuostatus.

Pagal Krašto apsaugos ministro 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-244 patvirtintų Personalo rezervo nuostatų 11 punktą, kariai, perkelti į rezervą, yra pavaldūs karinių vienetų vadams ir vykdo jų nurodymus. Personalo rezervo nuostatų 10 punktas nustato, kad už personalo administravimą atsakingi padaliniai privalo numatyti pareigas, į kurias bus skiriamas į rezervą perkeltas karys, 6 punktas nustato, kiek laiko karys gali būti personalo rezerve, o 12 punktas reglamentuoja, kaip turi būti elgiamasi tais atvejais, kai karys negali būti paskirtas į pareigas.

Pagal KASOKTĮ 13 str. 7 d. 22 p. Vadovaudamas kariuomenei, taikos metu kariuomenės vadas laikydamasis krašto apsaugos ministro nustatytos tvarkos, skiria karius į pareigas, perkelia ir atleidžia iš jų, pradedant kuopos vadu ir baigiant bataliono vado pavaduotoju ir tolygiomis pareigomis, taip pat perkelia iš vieno junginio į kitą arba iš vienos pajėgų rūšies į kitą ne aukštesnio kaip majoro laipsnio karius. Pagal KASOKTĮ 45 str. 1 d. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais pagrindais, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, arba kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas ir ji toliau nepratęsiama, karys atleidžiamas iš pareigų, jas perduoda ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.

Remiantis išdėstytu darytina išvadą, kad Lietuvos kariuomenės vado 2006 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. PK-14, kuriuo pareiškėjas nuo 2006 m. sausio 9 d. buvo atleistas iš MPB „Geležinis Vilkas" karinio personalo rezervo karininko pareigų ir KAM Valstybės sekretoriaus 2006 m. sausio 13 d. potvarkis Nr. PS-63, kuriuo su pareiškėju nuo 2006 m. sausio 18 d. buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis atleistas į atsargą yra pagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, turėdamas majoro laipsnį, negalėjo būti paskirtas į jokias jo laipsnį atitinkančias pareigas nei Krašto apsaugos ministerijoje, nei Lietuvos kariuomenėje, jis pagrįstai buvo išleistas į atsargą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo G. S. skundą atmesti.

Dėl sprendimo per 14 d. gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui ar per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas A.Barkauskas