Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų‑atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 95-285 taikyti nuteistajam E. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. D. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pakeista Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalis: pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 100 MGL bauda, BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – 7 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. sausio 5 d., jos pabaiga – 2024 m. rugsėjo 8 d. Komisijos posėdžio dieną likusi neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 4 mėnesiai 10 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

6. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju E. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo elektros įrenginių montuotojo, suvirintojo specialybes, dirba, drausmine tvarka nebaustas, šešis kartus skatintas, nuo 2021 m. spalio 20 d. bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, nuo 2021 m. birželio 22 d. suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos, išėjęs į laisvę bus įdarbintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Vis dėlto minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį E. D. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kad jo atžvilgiu jau šiuo metu galimas lygtinio paleidimo taikymas.

10. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.

11. Šiuo atveju matyti, kad E. D. bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Nusikalstamas veikas padarė, pažeisdamas teismo jam parodyto pasitikėjimo sąlygas – nusikalto praėjus keliems mėnesiams po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip matyti, teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės laikotarpiu jis vėl nusikalto. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą, leidžia spręsti būtent 2022 m. balandžio 20 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 116-204 nurodyti duomenys apie nuteistajam E. D. išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam E. D. nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant bylos duomenis, galima teigti, jog asmuo pasielgė impulsyviai, negalvodamas apie savo elgesio pasekmes. Spręsdamas problemas, daugeliu atvejų numato tam tikrus sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti kylančių grėsmių. Mąstymas nelankstus, gali priimti ir išklausyti naują informaciją, tačiau priimdamas sprendimus yra linkęs vadovautis savo asmeniniu patyrimu. Nuteistojo teigimu, disponuoti narkotinėmis medžiagomis jis pradėjo sunkių finansinių aplinkybių verčiamas ir tuo būdu ketino užsidirbti papildomų pajamų. Jis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau tai ignoravo. Aplinkos žmones renkasi pats, juos diferencijuoja pagal pasitikėjimo lygį. Suvokia, kad kompanionų įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamu elgesiu. Byloje esanti medžiaga rodo, kad asmuo įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros grupę nuo 2009 m. balandžio 30 d., diagnozė – patologinis potraukis azartiniams lošimams. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 3 388,59 Eur, išskaičiuota 132,61 Eur. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pateiktą pažymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo E. D. už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. pagal vykdomuosius raštus buvo išskaityta ir pervesta antstoliams 342,50 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sistemiškai įvertinus tai, kad nuteistasis nusikaltimą įvykdė dėl finansinių sunkumų, o pagal vykdomuosius dokumentus dar privalo išmokėti 2 913,48 Eur, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Pastebėtina, kad nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.

13. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, remiantis tik subjektyviomis aplinkybėmis ir neatsižvelgus į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra pagrindo. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. D. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. D. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.