Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. O. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria netenkintas G. O. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš atskirojo skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo tenkinti G. O. prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Nors šiuo atveju atskiruoju skundu prašoma panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau atskirajame skunde keliamus klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išnagrinėti iš esmės.

ATPK 329 str. inter alia nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų G. O. nėra padaręs, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją pilnai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones G. O. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo girtumas (0,74 prom.) beveik du kartus viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais G. O. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą G. O. buvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (289 Eur), o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 1 metams. Apygardos teismas laiko, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą G. O. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas. Nors atskirajame skunde G. O. akcentuoja, kad praeityje nėra baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus, nėra šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimų, tačiau iš byloje esančio administracinių teisės pažeidimų registro išrašo (administracinio teisės pažeidimo b. l. 13-18) matyti, kad G. O., nors praeityje ir nėra vairavęs būdamas neblaivus, sistemingai pažeidinėja KET ir praeityje administracine tvarka buvo baustas už įvairius KET pažeidimus: nepateikė dokumentų (2016-07-29), sukėlė eismo įvykį (2007-11-30), važiavo neprisisegęs saugos diržo (2009-04-11, 2014-05-23), vairavo automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra (2012-12-31, 2013-06-16), viršijo leistiną greitį (2014-01-27), stovėjo neleistinoje vietoje (2015-05-02). Iš išvardyto darytina išvada, jog G. O. ir praeityje yra ne kartą pažeidęs KET, ir nors prieš tai jis nebuvo padaręs itin šiurkščių pažeidimų, vairavimas būnant neblaiviam nebuvo išskirtinis įvykis jo vairavimo istorijoje, kuris leistų daryti tvirtą prielaidą, kad tai nepasikartos ateityje.

Tai, kad G. O., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Prašyme pirmos instancijos teismui nurodoma, kad teisės vairuoti neturėjimas G. O. sukelia sunkumų nuvykti į darbą bei darbe, tačiau pažeidėjas nenurodė, kodėl nuvykti į darbą ir grįžti į namus jis negali tarpmiestiniu viešuoju transportu. Byloje pateikta ir darbdavio surašyta G. O. charakteristika-prašymas. Apygardos teismas pažymi, kad šioje charakteristikoje (b. l. 4) nurodyti duomenys niekaip neatspindi pažeidėjo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės: kad jis charakterizuojamas kaip geras darbuotojas, domisi profesinėmis naujovėmis, yra pareigingas, atsakingas, pavestus darbus atlieka kokybiškai, gerai sutaria su kolektyvu. Akivaizdu, kad visos šios charakteristikoje pateiktos aplinkybės ir išvardytos asmeninės G. O. savybės iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo pažeidimo padarymo, todėl jos neduoda pagrindo teigti, kad G. O. elgesys pasikeitė, ir kad jo atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nors darbdavio atstovo surašytoje charakteristikoje-prašyme (b. l. 4) nurodoma aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas G. O. reikalingas pagrindinėms darbo funkcijoms atlikti, tačiau joje nenurodoma, nei kokiose pareigose dirba G. O., nei su kokiomis konkrečiomis funkcijomis darbe susijęs automobilio vairavimas. Tuo pačiu pažymėtina, jog minėtoje 2016-10-17 charakteristikoje-prašyme nurodoma, kad G. O. įmonėje dirba nuo 2013-07-08, todėl akivaizdu, jog jam 2016-04-21 netekus teisės vairuoti, jis iš darbo atleistas nebuvo, kuo remiantis darytina išvada, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones netekimas neatėmė jo pragyvenimo šaltinio, nepablogino jo finansinės padėties, o tai, kad dėl savo neapgalvotų veiksmų patiriamos neigiamos pasekmes, apsunkintas jo vykimas į darbą ir grįžimas iš jo, yra tik jo paties netinkamo elgesio pasekmė. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad G. O. savo darbovietėje dirbdamas dar prieš pažeidimo padarymą žinojo, jog norint geriau atlikti pavestas darbo funkcijas, nuvykti į darbą ir iš jo, jam reikalinga teisė valdyti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastimi, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuomet jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad G. O., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga nuvykti ir parvykti iš darbovietės Vilniuje, taip pat ir atliekant darbines funkcijas, girtavo ir sėdo už vairo būdamas neblaivus, ir taip apsunkino savo galimybes tinkamai atlikti savo darbą, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas, ir negali būti laikoma pakankama priežastimi sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek savo prašyme, tiek atskirajame skunde G. O. iš esmės kartoja deklaratyvius teiginius apie bausmės tikslų pasiekimą, tačiau nepateikia jokių duomenų, kodėl jo atžvilgiu susiklostė ypatinga situacija, ir teismas turi taikyti išimtį iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Apygardos teismas taip pat pažymi, kad G. O. prašyme ir jo atskirajame skunde nurodyti duomenys niekaip neatspindi jo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės, kad jis dirba, ir kad jam reikalinga teisė vairuoti automobilį. Šios aplinkybės iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimą, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo pažeidimo padarymo, todėl jos neduoda pagrindo teigti, kad G. O. elgesys pasikeitė ir yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad G. O. labai išgyvena dėl savo padaryto nusižengimo, suvokia jo sunkumo mastą ir tai rodė savo elgesiu nuo pat pažeidimo padarymo, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolimesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Apygardos teismas konstatuoja, jog G. O. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti pilnai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes G. O., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslas G. O. atžvilgiu jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Akivaizdu, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimo sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, paremto deklaratyviais teiginiais, kad paskirtos administracinės nuobaudos prevenciniai tikslai yra pasiekti, tenkinimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad G. O. atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus G. O. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.