Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2748-814/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-10-06
Bylos Nr.
e1-2748-814/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
H. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2748-814/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31807-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
gimęKAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.JonavaKauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31807-22,

kurioje H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdo individualią veiklą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. J. 2022 m. rugpjūčio 21 d., apie 04.15 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo S. P. priklausančią motorinę kelių transporto priemonę – automobilį Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr ARPK-0148“, 2022 m. rugpjūčio 21 d. 05.00 val. nustatytas 2,13 prom. neblaivumas, 05.18 val. nustatytas 2,18 prom. neblaivumas).

H. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad iki įvykio alkoholį vartojo daugiau nei 10 dienų. Atsibudęs 2022 m. rugpjūčio 21 d., apie 4 val., ryto nusprendė nuvažiuoti į degalinę nusipirkti cigarečių. Jis automobilio neturi, todėl nusprendė paimti močiutės S. P. automobilį. Automobilio raktus močiutė visada laiko virtuvėje. Paėmęs raktus jis išvažiavo iš kiemo, važiavo į degalinę Viada, esančią Karmėlavoje. Tačiau iki jos nenuvažiavo. Jam paskambino močiutė ir liepė važiuoti atgal namo, arba ji paskambins policijai. Nenorėdamas konfliktų jis grįžo namo. Važiuojant į kiemą kliudė tvoros stulpelį, kuris perbraukė per automobilį. Jam atvažiavus, kieme jau stovėjo močiutė. Jai padavė raktus. Ji pasakė, kad iškvies policiją, nes jis apgadino jos automobilį, vadino jį įžeidžiančiais žodžiais kaip „žąsinas“ ir panašiai. Jis supyko, kad ji jį įžeidinėja, todėl pasakė, kad už remontą nemokės. Ji pagrasino, kad iškvies policiją ir nuėjo į namus. Po konflikto su močiute nusprendė eiti pas savo dėdę, močiutės sūnų V. P., kuris gyvena kaimynystėje, už tvoros. Pamatė, kad jis miega savo BMW automobilyje, sėdėdamas ant priekinės keleivio sėdinės. Pastebėjo, kad šalia automobilio ant žemės stovėjo brendžio nepilnas butelis ir dvi skardinės alaus. Viena buvo pusiau nugerta, kita pilna. Jis priėjęs paėmė butelį su brendžiu, dvi minėtas skardines alaus ir grįžo pas save į kiemą. Atsisėdęs ant suoliuko išgėrė brendį (buvo apie 400 ml) ir dvi alaus. Po kurio laiko į kiemą atvyko policijos pareigūnai. Vartojo alkoholį prieš vairuojant automobilį, supranta, kad įvykdė nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi (e. b. l. 82-85, 86-89).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais rašytiniai įrodymais.

2022 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kieme rastas automobilis Renault Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilio kėbulą, matyti, kad kairės pusės galinis sparnas ir galinės durelės yra nubraukti. Automobilio salonas tvarkingas (e. b. l. 17-19).

VĮ „Regitra“ informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad automobilis Renault Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso S. P. (e. b. l. 29).

VšĮ „Emprekis“ duomenų sistemos duomenimis nustatyta, kad automobilis Renault Scenic, 2007 m. gamybos, yra 2 130 eurų vertės (e. b. l. 31).

2022 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimu nustatyta, kad automobilis Renault Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas S. P. (e. b. l. 49).

Liudytoja S. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad anūkas H. J. gyvena su ja, nuo vaikystės jį užaugino, globojo. Ar jis prieš įvykį vartojo alkoholį ji nežino, asmeniškai to nematė. Šeštadienį, baigus darbą, 14.00 val. ji grįžo namo, anūko namuose nebuvo. Namo jis grįžo, kai ji jau miegojo. Ryte pro atvirą laigą išgirdo kaip užsikūrė jos automobilio variklis. Automobilio raktelius laiko virtuvėje ant stalo, prie vazelės. Laikė atvirai, nes neturėjo nuo ko slėpti raktus. H. turėjo savo automobilį, jos automobiliu nesinaudojo. Kai pardavė savo automobilį jam kartais, kai reikia nuvažiuoti į kokią parduotuvę ar tvarkyti kokius reikalus, ji leidžia paimti jos automobilį. Tai būna labai retai. Naudotis automobiliu pastoviai neleidžia, nes H. jo neremontuoja, nors ir dirba servise. Automobiliu naudojasi pati, nes pati vairuoja. Pamačiusi, kad H. išvažiuoja su automobiliu iš kiemo, jam iš karto pradėjo skambinti. Klausė kur jis važiuoja. Jis atsakė, kad į degalinę. Jam liepė tuoj pat grįžti. H. labai greitai grįžo į kiemą. Ji dar policijai neskambino, nes nors ir neleido H. paimti automobilį, tačiau dėl to jam pretenzijų neturėjo. Jai tik buvo keista, kodėl jis, kaip visada, jos nepaprašė automobilio. Pro namo langą pamatė kaip jis įvažiavo į kiemą. Važiuojant kliudė vartų stulpą. Ji išėjo į kiemą, H. klausė, kur jis važiavo, jis pasakė cigarečių į degalinę. Pamačiusi, kad jis kliudydamas stulpelį apgadino automobilio kairės pusės galinį sparną, labai susinervino. H. pasakė, kad jis remontuos automobilį. Sakė, kad dar neišmokėjo visos sumos, kuria skolinosi automobilio įsigijimui. Kai H. atsisakė tvarkyti automobilį, jis juokėsi, nesigailėjo, kad apgadino automobilį, todėl ji supyko ir paskambino policijai. Matė kaip H. priėjo prie suoliuko, esančio jų namo kieme, prie kurio stovėjo brendžio butelis, kiek matė pusiau pilnas, šalia buvo skardinės nuo alaus. Ar jos buvo pilnos ar tuščios nežino. Vėliau (jau po įvykio) H. jai sakė, kad brendį jis paėmė iš dėdės V., gyvenančio kaimynystėje. Iš kurios tiksliai vietos H. paėmė brendį, nesakė. Matė kaip H. paėmęs brendį pradėjo gerti iš butelio. Pamačiusi butelį brendžio nusprendė, kad H. jį vartojo prieš išvažiavimą, todėl skambindama policijai pasakė, kad H. neblaivus. Tačiau kaip minėjo asmeniškai nematė, kad jis gertų iki išvažiavimo su jos automobiliu. Pokalbio metu su H. nesuprato ar jis girtas, nes buvo labai susinervinusi. Ji žinojo, kad jis po darbo išgeria alaus, tačiau ar jis gėrė alų iš vakaro nežino, nematė. Jeigu ankstesnėje savo apklausoje nurodė, kad H. vartojo alkoholį vakare, tai ji tik įtarė, kad jis galėjo jį vartoti. Kitą dieną po įvykio skambino savo sūnui V., papasakojo jam apie įvykį (jis dažnai remontuoja jos automobilį). Sūnus pasakė, kad nieko negirdėjo, nematė. Apie brendžio butelį jo neklausinėjo (e. b. l. 36-37, 38-41).

Liudytojas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sūnėnas H. J. gyvena kartu su jo mama S. P., kaimynystėje. Jie gyvena viename name, tačiau įėjimai skirtingi. 2022 m. rugpjūčio pabaigoje, tai galėjo būti iš šeštadienio į sekmadienį, dienos neprisimena, savo namo kieme būdamas vienas kepė šašlyką, vartojo alkoholį, gėrė viskį. Vakare, galimai apie 22-23 val., nuėjo namo miegoti. Savo nuosavybėje turi automobilį BMW, tačiau jame nemiegojo. Kieme ant stalo paliko pusiau pilną butelį su viskiu. Kitų alkoholinių gėrimų nebuvo, nes geria tik viskį. Kitą dieną ryte mama pasakojo, kad H. naktį paėmė jos automobilį Renault ir išvažiavo. Sakė, kad ji jam skambino, tačiau jis neatsiliepė. Mama sakė, kad H. įvažiuodamas į kiemą kliudė tvoros stulpelį, apgadino mašiną. Sakė, kad jie apsižodžiavo, kad H. atsisakė taisyti jos automobilį, todėl ji iškvietė policiją. Kad buvo surašytas protokolas, o automobilis nugabentas į aikštelę. Su H. kalbėjo po kelių dienų po įvykio. Jis pasakė, kad paėmė jo butelį su viskiu ir gėrė tik tada, kai jau grįžo į kiemą. Kad girtas nevairavo. Jis minėjo, kad važiavo su močiutės automobiliu nusipirkti cigarečių. Daugiau nieko neminėjo, detalių minėto įvykio nepasakojo. H. yra uždaro būdo asmuo, mažai bendraujantis. Mama jam minėdavo, kad jis išgeria alaus, ar tai būna kiekvieną dieną, jis nežino (e. b. l. 53-56).

Liudytoja A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju J. M.. Apie 04.30 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo nurodymą vykti į Pašilių kaimą, pranešėja informavo, kad anūkas būdamas neblaivus važinėja su jos automobiliu, tačiau šiuo metu yra namuose. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme rado stovintį automobilį Renault, valstybinio numerio, neprisimena. Šalia namo ant suoliuko sėdėjo vyras, vėliau buvo nustatyta, kad tai H. J.. Šalia suoliuko ant žemės stovėjo butelis su alkoholiniu gėrimu (kokiu tiksliai, neprisimena). Kiek prisimena, šalia alaus butelių, skardinių, nebuvo. Nematė, kad H. J. sėdėdamas ant suoliuko gėrė alkoholį iš butelio. Jis paaiškino, kad gėrė pas draugą, po to grįžo su močiutės automobiliu namo. Ar gėrė kieme alkoholį grįžęs iš draugo, neminėjo. Prisipažino, kad įvažiuojant į kiemą kliudė tvoros stulpelį. Taip pat neminėjo, ar buvo važiavęs į degalinė pirkti cigarečių ar panašiai. Kieme buvo ir jo močiutė, pavardės neprisimena. Ji paaiškino, kad pamatė, kad kieme nėra jos Renault automobilio. Ji bandė prisiskambinti anūkui. Kiek prisimena, moteris sakė, kad pamačiusi, kad nėra kieme automobilio, paskambino policijai. H. J. neneigė paėmęs ir važiavęs su močiutės automobiliu. Kada tiksliai jis paėmė močiutės automobilį Renault, iki kur nuvažiavo, jo neklausė. Nuo H. J. sklido alkoholio kvapas. Buvo patikrintas jo neblaivumas, su alkotesterio parodymais jis sutiko (e. b. l. 59-61).

2022 m. rugpjūčio 21 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad H. J. 05.00 val. nustatyta 2,13 prom., 05.18 val. nustatyta 2,18 prom. girtumas. (e. b. l. 62).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis H. J. savo kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, apžiūros protokoluose užfiksuota informacija, neblaivumo nustatymo duomenys ir kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis H. J. 2022 m. rugpjūčio 21 d., apie 04.15 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo S. P. priklausančią motorinę kelių transporto priemonę – automobilį Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr ARPK-0148“, 2022 m. rugpjūčio 21 d. 05.00 val. nustatytas 2,13 prom. neblaivumas, 05.18 val. nustatytas 2,18 prom. neblaivumas). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad H. J. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Kaltinamojo H. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis H. J. su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi sutinka (e. b. l. 140).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, dėl KET reikalavimų bei įstatymo negerbimo, jų nuostatų, draudžiančių neblaiviam vairuoti transporto priemones, ignoravimo; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta; į tai, kad kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 2,13 prom. girtumas, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – neteistas, administracine tvarka kaltinamasis nėra baustas, tik žodžiu įspėtas (e. b. l. 158), vykdantis individualią veiklą (e. b. l. 121), psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas (e. b. l. 126-127).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, laikytina, kad prokuroro prašymas skirti kaltinamajam areštą pagrįstas, kaltinamajam H. J. skirtina arešto bausmė. Atsižvelgiant į veikos pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytina 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, kurios dydis yra artimas įstatyme numatytam arešto bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Teismo nuomone, H. J. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl neatmetama galimybė jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis yra dirbantis, praeityje neteistas, apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), dirbantis, vykdo individualią veiklą, šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus teigiamus socialinius ryšius, be to, nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik jį izoliuojant nuo visuomenės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė taikyti intensyvią priežiūrą tik du pirmus mėnesius, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Atsižvelgiant į tai, H. J. skiriama intensyvi priežiūra visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, tai yra 4 mėnesius. Teismas pažymi, kad prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų, teismo nesaisto.

Remiantis tuo kas išdėstyta, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas H. J. atidėtinas 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis – skiriant minėtą intensyvią priežiūrą 4 (keturiems) mėnesiams, nustatant įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog H. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, todėl, siekiant bausmės tikslų, byloje yra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jog yra baustas administracinė tvarka, į tai, jog jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad prokuroro pasiūlytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, atitinka protingumo ir proporcingumo principus. H. J. vairuoti kelių eismo transporto priemones uždraudžiama 3 (trijų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo, tai yra nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d., apie tai pranešant valstybės įmonei „Regitra“.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo H. J., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo Renault Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šią transporto priemonę kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš elektroninėje byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad minėto automobilio savininkė yra S. P. (e. b. l. 29), todėl šiuo atveju spręstina, jog taikyti paties turto konfiskavimą nėra pagrindo, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 130 Eur (su PVM) (e. b. l. 31), automobilio vertė nebuvo ginčijama, nėra kitų duomenų rodančių, kad jo vertė gali būti mažesnė ar didesnė, todėl teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo išieškotina VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2 130 Eur.

2022 m. rugsėjo 26 d. prokurorės skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į H. J. priklausančias pinigines lėšas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB bankas“, paliktinas galioti iki transporto priemonės vertę atitinkančios sumos – 2 130 Eur – konfiskavimo įvykdymo.

H. J. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas H. J. vardu, panaikinus kardomąsias priemones, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

H. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti H. J. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu H. J. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – nešioti elektroninio stebėjimo priemonę ir būti namuose (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Paskirti H. J. baudžiamojo poveikio priemones:

1. uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui, skaičiuojant šį terminą nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos – 2022 m. rugpjūčio 22 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“;

2. turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės (automobilio Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 130 (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt) eurų.

2022 m. rugsėjo 26 d. prokurorės skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į H. J. priklausančias pinigines lėšas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB bankas“, palikti galioti iki transporto priemonės vertę atitinkančios sumos – 2 130 eurų – konfiskavimo įvykdymo.

H. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam H. J., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

8. Intensyvios priežiūros metu draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Išaiškinti H. J., kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma (2 950 eurų) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-2748-814/2022“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Išaiškinti H. J., kad:

kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (taip pat ir griežtesnę) negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Lina Šafronienė