- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-08
- Bylos Nr.
- 1S-655-318/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.11Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu (BPK 62-65 str.)
- 2.2.1.4.2Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl aiškių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (BPK 168 str. 1 d.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-02-06 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2013-01-21 nutarimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS tyrėjo 2012-10-24 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. Š. 2012-10-04 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai nusikalstamų UAB "X" ir šios bendrovės vadovo R. A. S. veiksmų. Prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą jis motyvuoja tuo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-7557-803/2011 tarp ieškovo UAB "X", atstovaujamos R. A. S. ir atsakovų UAB "X" bei UAB "X"sudarytos taikos sutarties, kurią 2011-07-12 nutartimi patvirtino bylą nagrinėjęs teismas, pagrindu UAB "X" kreditoriai lėšas (atitinkamai 250000 Lt ir 29922,28 Lt) galimai neteisėtai pervedėį trečiųjų asmenų, t.y. ofšorinės kompanijos (duomenys neskelbtini) ir UAB "x", sąskaitas. Pareiškėjas mano, kad šios bendrovės galimai susijusios su UAB "x" ar jai vadovaujančiais asmenimis. R. A. S., žinodamas, kad įmonė yra nemoki ir kad jos sąskaitos areštuotos, sąmoningai sudarė minėtą taikos sutartį ir tokiu būdu galimai pasisavino į trečiųjų asmenų sąskaitas pervestus pinigus, kurie privalėjo būti panaudoti UAB ,,x" kitų kreditorių (tame tarpe ir paties pareiškėjo) reikalavimams patenkinti. Esant tokiems duomenims, V. Š. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų Lietuvos Respublikos BK 208 str. 2 d. ir 216 str. numatytų nusikalstamų veikų.
Išnagrinėjęs V. Š. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS tyrėjas 2012-10-24 nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių atsisakė pradėti, konstatavęs, kad prašyme nurodyti duomenys apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Šį nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos prokuratūrai. 2013-01-21 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras K. K. nutarimu skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS tyrėjo 2012-10-24 nutarimą nepakeistą.
Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-01-21 nutarimą V. Š. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2013-02-06 Vilniaus miesto apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėja G. D. nutartimi skundą atmetė, nes pareiškėjo nurodomų aplinkybių visuma Vilniaus apygardos prokuratūrai pateiktame prašyme nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes tarp pareiškėjo V. Š. ir UAB "x" susiklostę santykiai atitinka civilinius teisinius santykius.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, V. Š. pateikė skundą apeliacinės instancijos teismui, kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-02-06 nutartį ir dėl skundo priimti naują procesinį sprendimą – pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad nei nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nei skundžiamoje teismo nutartyje nėra įvardijamas nei vienas argumentas, kurio pagrindu galima išvada, kad jo skunde nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikrinamas ar tiriamas nė vienas jo nurodytas faktas. Teisėjas konstatavo, kad patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje, teismas patikrino šios sutarties sąlygų atitikimą civilinės teisės normoms, tačiau ne teisei apskritai. Pareiškėjas mano, kad civilinėje byloje teismas netyrė, ar taikos sutartis, jos sąlygos, sudarymo tikslai ir motyvai nepažeidė baudžiamosios teisės normų, ar sudarius ją nebuvo taikoma apgaulė kitų asmenų atžvilgiu ir ar dėl tokios apgaulės nebuvo padaryta vienokia ar kitokia nusikalstama veika. V. Š. manymu, nepagrįsti teismo nutartyje nurodyti argumentai, kad jis prašo revizuoti civilinėje byloje priimtą teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį bei užginčyti civilinius sandorius. Jis tik mano, kad sudarius skunde minimą taikos sutartį, buvo pažeistos jo kaip trečiojo asmens, nesančio taikos sutarties šalimi, teisės ir kad vienos iš šalių neteisėtais veiksmais buvo galimai padaryta nusikalstama veika. Nepagrįstas teismo argumentas, kad bankroto administratorius privalėjo patikrinti bendrovės sandorius ir kreiptis į teismą dėl aiškiai nenaudingo įmonei sandorio užginčijimo. V. Š. manymu, sandoris buvo naudingas UAB „x" kaip bankrutuojančiai įmonei, nes buvęs UAB „x" direktorius R. A. S. tyčia, turėdamas tikslą išvengti turtinės prievolės kitiems kreditoriams, sudarė skunde minimą taikos sutartį. Pareiškėjas mano, kad pareiškime nurodyti neteisėti R. A. S. veiksmai galimai padarė žalą ne tik jam, bet ir valstybei, nes nuo pajamų (kreditorinių lėšų 250000 Lt ir 29922,28 Lt) UAB „x" privalėjo sumokėti privalomus mokesčius valstybei. Tuo tarpu pagal taikos sutartį pervedant šias pinigines lėšas tiesiogiai ofšorinei, neapmokestinamai kompanijai (duomenys neskelbtini), apeinant UAB „x“ sąskaitą ar kasą, R. A. S. apgaule išvengė turtinės prievolės ne tik jam, kaip kreditoriui, bet ir valstybei, jai mokėtinų mokesčių pavidalu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. Š. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, pradedant baudžiamąjį procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių jis negali būti vykdomas. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apylinkės teismas visapusiškai įvertino pareiškėjo skunde išdėstytas UAB ,,x“ taikos sutarties su UAB ,,x“ ir UAB ,,x“ sudarymo aplinkybes, keliamas prielaidas dėl galimai padarytų nusikalstamų veiksmų ir teisingai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų jo daromas prielaidas, kad, vykdant šią sutartį, buvo padaryti nusikalstami veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 208 str. ir BK 216 str. Esant tik prielaidoms, paremtoms subjektyvia nuomone, tačiau nesant objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų ar leistų pagrįstai įtarti, kad buvo padaryti veiksmai, atitinkantys nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, prokuroras neturėjo įstatyminio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą (BK 3str. 1 d. 1 p.)
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pareiškėjo skunde nurodytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-07-12 nutartimi. Šis teismas patikrino sutarties sąlygų atitikimą teisei ir nustatė, kad sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų saugomų teisių bei įstatymo saugomų interesų. Todėl, pareiškėjui nepateikus jokių teismo išvadas paneigiančių objektyvių faktinių duomenų, nėra pagrindo tvirtinti, jog šios sutarties pagrindu pareiškėjui ar valstybei tyčia buvo padaryta žala, kurios padarymas peraugo civilinės atsakomybės ribas. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad baudžiamasis procesas nėra skirtas revizuoti civilinėse bylose priimtus sprendimus ar nutartis, užginčyti civilinius sandorius, siekiant savo reikalavimų patenkinimo. Šie klausimai turi būti sprendžiami įstatymų nustatyta civilinio proceso tvarka.
Nors po minimos taikos sutarties sudarymo praėjus beveik metams laiko buvo paskelbtas UAB „x“ bankrotas, tačiau teismui pateikti duomenys netvirtina, kad šios taikos sutarties sudarymas buvo besąlyginė vada bendrovės bankrotui kilti, siekiant išvengti mokėjimų kitiems UAB „x“ kreditoriams. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą, bankroto administratorius, veikdamas savo įgaliojimų ribose, tikrina bendrovės sandorius ir turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl akivaizdžiai nenaudingų ar neteisėtų sandorių užginčijimo, o pats pareiškėjas, kaip vienas iš UAB „Vyrokas“ kreditorių, gali aktyviai dalyvauti šiame procese. Kad bankroto administratorius ar pareiškėjas būtų pasinaudoję įstatymu jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, teismui nepateikta. Taigi pareiškėjo skunde nurodytos, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-07-12 nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisėtumas yra nepaneigtas. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo nurodomų klausimų sprendimas pagal teisinių santykių pobūdį ir jų prigimtį yra civilinio, o ne baudžiamojo proceso dalykas, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti V. Š. skundą, o Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS tyrėjo 2012-10-24 nutarimą ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-01-21 nutarimą paliko galioti. Taigi naikinti apylinkės teismo nutartį dėl V. Š. skunde nurodytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.