Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-729-166/2014

Teisėjas Marjan Gerasimovič Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00885-2013-5

2014 m. spalio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d., ir paskirta jam šešių mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė.

E. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., (2014-01-12) ir paskirta jam keturių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

E. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., (2014-04-13) ir paskirta jam penkių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, bei E. Ž. paskirta subendrinta vienerių metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2014-05-08 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir paskirta E. Ž. galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2013-12-11 iki 2013-12-13, nuo 2014-01-12 iki 2014-01-14, nuo 2014-04-13 iki 2014-04-15 išbūtas laikas bei pagal 2014-05-08 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį atlikta laisvės apribojimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. nuteistas už tai, kad 2013-12-03 apie 20.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Šalčininkai, E. Ž. sukėlė žodinį konfliktą su žmona L. Ž. ir šio konflikto metu prirėmęs sau prie gerklės peilį, tuo įbauginęs nukentėjusiąją L. Ž., žodžiu grasino, kad pats nusižudys ir nužudys L. Ž., stumdė pastarąją, kad atsiremtų į peilį, priremtą prie jo gerklės, po ko L. Ž. atsisėdus ant sofos, koja sudavė pastarajai per kojas, taip savo veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Taip pat E. Ž. nuteistas už tai, kad 2014-01-12 apie 18.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų m., E. Ž., būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,46 promilių girtumo laipsnis, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai B. Ž. (gim. 1996 m.) į veido sritį, sugrėbęs už kaklo B. Ž. smaugė, taip sukėlė nukentėjusiajai B. Ž. fizinį skausmą.

Taip pat E. Ž. nuteistas už tai, kad 2014-04-13 apie 16.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų m., E. Ž. buitinio konflikto metu su dukra B. Ž. (gim. 1996 m.), ranka pastūmė nukentėjusiąją B. Ž. ir ranka sudavė vieną smūgį į pilvą, taip sukėlė nukentėjusiajai B. Ž. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis E. Ž. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų bei jų kvalifikacijos, tačiau prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nors nuteistasis ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek nuteistojo asmenybei, todėl paskirtos bausmės švelninti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. Ž. nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Skirdamas bausmę už E. Ž. padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – E. Ž. padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nustatė E. Ž. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, į tai, kad E. Ž. praeityje eilę kartų teistas už analogiškus nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, bausmė neatlikta, baustas administracine tvarka, narkologo įskaitoje neįrašytas. Išdėstytų aplinkybių visetas apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, toliau smurtauja prieš šeimos narius, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, adekvati nuteistojo asmenybei ir nėra per griežta. Šiuo atveju įvertinus šias aplinkybes, konkrečias nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltės formą, kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmė vykdymo.

Nagrinėjant apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teisme, nuteistojo gynėjas advokatas prašė E. Ž. atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau kolegija šį prašymą vertina kritiškai ir jis netenkintinas dėl žemiau nurodytų argumentų.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Sprendžiant klausimą dėl priemonių bausmės tikslams pasiekti negalima neatsižvelgti į tai, kad E. Ž. praeityje ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus, padaryti nusikaltimai tyčiniai, smurtas nukreiptas prieš šeimos narius, tame tarpe ir prieš nepilnametį vaiką, šiuos nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Be to nuteistasis E. Ž. baustas administracine tvarka, nusikaltimus padarė būdamas neblaivus. Visi šie faktai neigiamai prisideda prie apelianto asmenybę apibūdinančio vaizdo. Pažymėtina, kad už ankstesnius nusikaltimus nuteistajam E. Ž. buvo suteikta proga įrodyti, kad jis pasiryžęs nebenusikalsti ir buvo paskirti laisvės apribojimai, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo. Tačiau nuteistasis nepateisino lūkesčių, kad jo elgesys gali pozityviai keistis ir toliau būdamas neblaivus smurtavo prieš artimuosius. Nagrinėjant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis ir jo gynėjas nurodė, jog šeimoje yra trys vaikai, nuteistasis dirba ir jei jam teks atlikti bausmę, šeima neteks išlaikymo. Teisėjų kolegija sutinka, kad ši šeimyninė aplinkybė yra svarbi, tačiau taip pat pažymi, kad šeimyninės aplinkybės negali būti iškeliamos aukščiau už viešojo intereso apsaugą ir konkrečiu atveju nesuteikia pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas. Vis tik aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad byloje yra pakankamai nepalankių nuteistajam E. Ž. aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 75 str. nuostatų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nuteistajam E. Ž. paskyrė tinkamą laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.