Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusioji V. D. –V. iš esmės nurodė, atsakė, kad 2012-06-11 apie 20 val. būdama namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), į mobilaus ryšio telefoną pradėjo gauti sms žinutes su nepadoraus pobūdžio tekstu, kad ji ieško sex partnerio, teikia seksualines paslaugas ir pan. Po to iš vieno vyriškio, kuriam ji paskambino, sužinojo, kad internete www.sex.pažintys.lt jis rado skelbimą, kur yra nurodytas jos numeris. 2012-06-11 ji su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovadą apie tai, kad ji 2012-06-11 internetiniame puslapyje www.sex.pažintys.lt ir www.suaugusiems.lt rado skelbimą - anketą, kurioje buvo nurodyta, kad ji ieško sex partnerio, siūlo įvairias seksualines paslaugas. Viename iš puslapių buvo paminėtas jos tikras vardas. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados pareigūnas 2012-07-03 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 154 straipsnį, 155 straipsnį, kadangi tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka. Šiame nutarime pažymėta, kad „medžiagos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad AB „Teo LT“ administruojamas IP adresas (duomenys neskelbtini)nurodytu laiku priklausė D. V.“. Atkreipė dėmesį į tai, kad prieš 2 (dvi) savaites prieš pasirodant aukščiau minėtiems skelbimams, jos dukra B. M. parėjusi iš mokyklos jai papasakojo, kad istorijos mokytoja D. V. pamokos metu prieš visą klasę pakeltu tonu pasakė, kad savo (D. V.) ir visų mokytojų vardu ji reiškia pretenziją, kad per aštuntokų išleistuvių pasirodymą B. atrodė „tragiškai“, nes buvo palaidi plauki ir kt. Dėl tokio D. V. elgesio, ji (V. D. –V.) kreipėsi į D. V. darbovietę, kuri jai atsakė, kad „dar kartą kalbėjome su istorijos mokytoja ir mokytojai pareikšta pastaba dėl netinkamo elgesio su mokine B. M.“. V. D. –V.s galva, jos galimai kreipimasis į D. V. darbovietės administraciją dėl netinkamo šios kaip mokytojos elgesio jos dukros atžvilgiu, ir galėjo išprovokuoti D. V. elgesį dėl aukščiau minėtų skelbimų įdėjimo internete. Turėdama pagrįstą manymą, kad minėtus skelbimus internete patalpino D. V., ji per mokyklos administraciją ir telefonu (pokalbio ir SMS žinučių forma) kreipėsi į D. V., kad išsiaiškinti aplinkybes dėl minėtų skelbimų, tačiau ši nekėlė telefono ragelio, į žinutes neatsakė, taigi po minėtų įvykių iki šiol D. V. jos neatsiprašė. Atsakė, kad jos skelbimuose nurodytas telefono numeris nebuvo viešai skelbiamas ir įvedus į internetą šį numerį jos nei vardo nei pavardės nesimatys.

Kaltinamoji V. D. –V. neprisipažino kalta padariusi D. V. atžvilgiu LR BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Iš esmės nurodė, atsakė, jog ji D. V. nepersekiojo, šiai negrasino, nei telefoniniais skambučiais, nei SMS žinutėmis. Ji D. V. jokiais tyčiniais veiksmais nesukėlė nepakeliamą psichologinę įtampą. Atkreipė dėmesį į tai, kad, jos galva, jos teisėti veiksmai negalėjo D. V. susargdinti ir dėl to ši turėjo gydytis. Pripažino, kad ji 2012-05-24 internetinėje sistemoje (duomenys neskelbtini)parašė pastabą D. V. asmeniškai ir mokyklos administracijai. 2012-05-28, po D. V. atsakymo jai dėl D. V. padarytos pastabos, ji šios nekaltino, nemokė, tik norėjo, nesant teisingumo, šio jos dukros atžvilgiu. Ji jokiais savo tyčiniais veiksmais nekėlė D. V. nepakeliamą emocinę įtampą, nors jos galva viešai, prieš klasę ši turėjo atsiprašyti jos dukros. Pripažino, kad tų pačių metų vasarą, maždaug liepos mėnesio pabaigoje ji į D. V. asmeninį mobilų telefoną paskambino, tačiau paskambino tam, kad paklausti, ar minėti skelbimai patalpinti D. V.. Atkreipė dėmesį į tai, kad jų pokalbis buvo normalus, švelniu ir ramiu tonu. Be to, pati D. V. jai pasiūlė susitikti ir išsiaiškinti rugsėjo mėnesį prie mokyklos pavaduotojos. Šiuo skambučiu ji nesiekė sutrikdyti D. V. sveikatos. Juolab, kad ji dar neturėjo duomenų, nebuvo įsitikinusi, jog minėtus skelbimus galėjo patalpinti būtent jos dukros mokytoja D. V.. Gi minėtame pareigūno nutarime vienareikšmiai nebuvo nurodyta, jog skelbimus patalpino D. V.. Neigė, jog ji tų pačių metų rugpjūčio - spalio mėnesį skambino į D. V. buto laidinį telefoną. Ji neatliko jokių veiksmų, kad D. V. pakeistų laidinio telefono numerį. Taip pat neigė, jog ji kokiu tai būdu D. V. sekė, nuskaitė informaciją iš elektroninių laiškų, dienyno ir t.t., klausėsi telefoninių pokalbių, stebėjo, kur ši eina ar važiuoja. Neneigė, kad 2012-10-17 per mokyklos administraciją ji paprašė susitikti su D. V.. Tai ji padarė dėl to, kad D. V. norėjo su ja kalbėtis prie liudytojų. Todėl ji ir paprašė mokyklos direktoriaus pavaduotojos suorganizuoti susitikimą. Be to jos tikslas buvo gražiuoju su mokytoja išsiaiškinti, kaip iš jos namų kompiuterio IP buvo įdėtas skelbimas apie ją. Po šio jos pageidavimo direktoriaus pavaduotojai, D. V. susirgo. Jog ši susirgo ji sužinojo iš dukros, kuri pasakė, kad mokytoja D. V. serga. Taigi prašymu pavaduotojai, kad ši suorganizuotų susitikimą su D. V., ji tyčia nesiekė, kad D. V., sužinojusi šį prašymą, pasijaustų blogai, šiai svaigtų galva, pradėtų pykinti, prarastų pusiausvyrą, būtų (duomenys neskelbtini), kad ši būtų nedarbinga. Neneigė, jog 2012-10-17 17:40 val. parašė žinutę į D. V. asmeninį mobilų telefoną, kurios turinys teismui pateiktas pagal antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Taip pat, kad ji į D. V. telefoną 2012-10-18 parašė dar dvi trumpąsias žinutes, kurių turinys taip pat pridėtas. Tuo ji, turėdama teisę kreiptis į teismą, prieš tai norėjo viską išsiaiškinti, žinoti aplinkybes, kodėl iš D. V. namų IP adreso buvo patalpinta tokio pobūdžio informacija apie ją. Taigi, iš esmės neigė kaltinime nurodytas aplinkybes dėl nesunkaus D. V. sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

Kaltinamoji D. V. su V. D.-V.pareikštais kaltinimais nesutiko visiškai. Iš esmės nurodė, atsakė, jog sutinka, kad AB „TEO LT“ administruojamas IP adresas (duomenys neskelbtini)nurodytu laiku priklausė jai. Tačiau, bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno ne viena. Kompiuteris stovi dukros kambaryje, kuriuo ji taip pat naudojasi. Pas dukrą kambaryje lankosi jos klasės draugai, todėl pasinaudoti kompiuteriu ir IP adresu tikrai galėjo ne tik ji (D. V.). Taip pat neįtikinamai skamba V. D. teiginiai, jog apie ją buvo paskleista tikrovės neatitinkanti, paniekinanti ir užgauliai žeminanti informacija. Nemano, jog (duomenys neskelbtini) naršantys asmenys yra ta kategorija žmonių, kurių nuomonės apie asmenį gali būti kam nors reikšminga. Tokios informacijos (neatitinkančios tikrovę) paskelbimas solidžioje, gausiai skaitomoje, klausomoje ar žiūrimoje žiniasklaidoje galimai galėtų turėti kokias nors pasekmes, tačiau tokie internetiniai portalai kaip (duomenys neskelbtini)lt tikriausiai nėra lankomi asmenų, kurių nuomonė gali turėti kokios nors reikšmės. V. D. reputacija kaimynų ir giminių atžvilgiu matyt yra susiformavusi ir vargu ar pasikeistų nuo neidentifikuotos, t.y. be nuotraukos, pavardės ir kitų duomenų paskelbimo nereikšmingame internetiniame portale. Klausimas dėl jos atsakomybės pagal LR BK 154 straipsnį ir 155 straipsnį negali būti išspręstas nenustačius konkretaus asmens, kuris galimai patalpino pareiškėjos V. D. –V.s nurodytus skelbimus, todėl byla jos atžvilgiu nutrauktina, nesant nusikaltimų sudėties.

Nukentėjusioji D. V. dėl V. D. –V.s nusikalstamos veikos iš esmės paaiškino, atsakė, kad dirbo(-a) Vilniaus (duomenys neskelbtini)pagrindinėje mokykloje istorijos mokytoja. 2012 metų gegužės mėnesio pabaigoje (galimai 2012-05-24), pamokos metu, 7e klasės mokinei B. M. padarė pastabą dėl to, kad pamokos metu reikėtų susisegti plaukus ir, jog, jos manymu, ji per pasirodymą mokyklos aštuntokų išleistuvių proga, atrodė netinkamai. Paauglė matyt skaudžiai į tai sureagavo ir pasipasakojo savo motinai V. D.-V.. Tą pačią dieną V. D.-V. internetinėje sistemoje (duomenys neskelbtini) apie tai parašė pastabą jai asmeniškai ir mokyklos administracijai. 2012-05-28 atsakė V. D. -V. dėl padarytos pastabos, bei paminėjo dar kelis aspektus dėl dukros mokymosi. V. D.-V. į tai sureagavo gana aršiai - pasipylė jos adresu kaltinimai, pamokymai, graikų kalbos žinių demonstravimas. Bandė žinutėmis kiek pateisinti įvykusį nesusipratimą, bet iš kitų jos rašytų žinučių suprato, kad V. D.-V. yra galimai konfliktiška asmenybė, todėl kita žinute jos atsiprašė. Atsiprašė ir pačios B. M. asmeniškai bei prieš klasę, kaip to reikalavo V. D.-V.. Apie tokį konfliktą žinojo mokyklos administracija ir daugelis mokytojų, tarėsi su mokykloje dirbančia psichologe L. G.. Jai patarė su V. D. –V. virtualiai ar telefonu nebebendrauti, jeigu V. D.-V. norėtų susitikti, tai daryti galima tik prie liudininkų. Mokykloje dėl įvykusio konflikto ir V. D.-V.s reiškiamų pretenzijų tarėsi su mokyklos direktoriaus pavaduotojom R. N. ir J. K.. Kadangi baigėsi mokslo metai, o V. D.-V. daugiau į ją nebesikreipė, pamanė, jog nesusipratimas išspręstas. Tačiau, jos atostogų metu, kai buvo išvykusi iš Vilniaus pailsėti prie jūros, maždaug liepos mėnesio pabaigoje, į jos asmeninį mobilų telefoną paskambino V. D.-V., kuri teigė, jog konfliktas dėl jos dukros dar nebaigtas, bei turi su ja susitikti ir aptarti kažkokias sąlygas. Tuo metu V. D.-V. pasakė, jog atostogaus iki rugpjūčio mėnesio pabaigos, bei su ja gali susitikti tik mokykloje ir tik kurios nors direktoriaus pavaduotojos akivaizdoje. Vėliau, t.y. rugpjūčio mėnesį, kai jau trumpam buvo su šeima grįžusi į Vilnių, į jos buto laidinį telefoną paskambino moteris, nepanorusi prisistatyti, neva „iš mokyklos“, darbo reikalais. Supratusi, jog V. D.-V. ją persekioja ir terorizuoja, saugodama savo šeimos ramybę, 2012-08-07 nuvyko į AB „TEO LT“ ir paprašė pakeisti telefono numerį, prieš tai pasidomėjusi mokyklos direkcijos, ar jos kas nors ieškojo darbo reikalais. Sužinojo, kad niekas iš darbovietės jos neieškojo. Nuo to laiko pradėjo jaustis labai nesaugi, atrodė, jog V. D.-V. ją seka, nuskaito informaciją iš elektroninių laiškų, dienyno ir t.t., galimai klausosi telefoninių pokalbių, stebi kur eina ar važiuoja. Visą laiką jautė įtampą, bei laukė kažkokios atomazgos, kai prasidės mokslo metai ir mokykloje su V. D.-V. susitiks prie liudininkų ir galimai išsiaiškins. Tačiau atėjus rugsėjo mėnesiui ir prasidėjus mokslo metams, V. D.-V. nei skambino, nei rašė. Pasibaigus rugsėjo mėnesiui jau pradėjo užmiršti konfliktą, įtampa slūgo, nors vis tiek prisimindavo ypatingai nemalonų pojūtį bendraujant su V. D.-V.. 2012-10-17, jai visai netikėtai, direktoriaus pavaduotoja pranešė, jog V. D.-V. reikalauja susitikti su ja. Ši žinia matyt buvo paskutinis lašas ir ji iš karto pasijauto blogai, ėmė svaigti galva, pradėjo pykinti, prarado lygsvarą. Kolegos ją nedelsiant nukreipė pas medikus. Kreipėsi į VŠĮ Antakalnio polikliniką, kur jai buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Matyt, sužinojusi, jog susirgo, V. D.-V. jai dar tą pačią dieną (2012-10-17 17:40 val.) parašė žinutę į jos asmeninį mobilų telefoną, kurios turinį teismui pateikė pagal antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Taip pat V. D.-V. į jos telefoną 2012-10-18 parašė dar dvi trumpąsias žinutes, kurių turinį taip pat pridėjo prie priešpriešinio skundo. Viso šito V. D.-V. persekiojimo pasekmėje buvo visiškai sugniuždyta ir susargdinta, jai ėmė kilti mintys pasitraukti iš gyvenimo. Apie tai 2012-10-23 informavo savo šeimos gydytoją, todėl skubos tvarka buvo nukreipta konsultacijos pas psichiatrą. Psichiatras siūlė stacionarų gydymą dėl psichinių sutrikimų, tačiau atsisakė dėl šeimyninių aplinkybių. Gydėsi ambulatoriškai poliklinikoje bei Vilniaus Psichikos sveikatos centre. 2012-12-10 poliklinikoje pasiprašė, kad būtų užbaigtas jos nedarbingumas ir vėl pradėjo dirbti. Dėl V. D.-V. persekiojimo mokyklos direktoriui parašė prašymą ir atsisakė 2 kassavaitinių mokymo valandų mokyklos 8e klasėje, kurioje mokosi V. D. –V.s dukra B. M.. V. D.-V. savo veiksmais, t.y. persekiojimu, grasinimais, telefoniniais skambučiais ir trumposiomis žinutėmis jai sukėlė nepakeliamą psichologinę įtampą, kurios pasekmėje susirgo ir turėjo gydytis beveik du mėnesius.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. M. iš esmės paaiškino, atsakė, kad prasidėjo pamoka, ji nuėjo prie buvusios mokytojos D. V. pasakyti, kad ji nerašė kontrolinio darbo, nes buvo 8-okų išleistuvėse vedėja. Ji mokytojai pasakė, kad nori parašyti kontrolinį, kadangi ji jo nerašė. Mokytoja jai atsakė, kad visų mokytojų vardu ji atrodė tragiškai per 8-okų išleistuves, nes jos plaukai nebuvo tvarkingai susegti. Tai mokytoja pasakė prieš visą klasę. Ji pasijauto labai nemaloniai. Po pamokos klasiokai pradėjo klausinėti jos koks ten pasirodymas buvo. Iš klasės dalyvavo tik trys mergaitės, o visa kita klasė nedalyvavo, todėl apie tai jos pradėjo klausinėti, ir todėl pasijauto nemaloniai. Apie tai ji parėjusi namo pasakė mamai – V. D.-V.. Atsakė, nežino, ar anksčiau jos mama buvo bendravusi su mokytoja D. V.. Be to, mama jai pasakė, kad ji su mokytoja pasikalbės, jog ši atsiprašytų jos (B.) prieš visą klasę. Po to mama jai pasakė, kad ji mokytojai parašė per elektroninį dienyną, jog ši jos atsiprašytų. Mokslų metų pabaigoje jos mokytoja V. V. atsiprašė pamokos metu. Tačiau, jos galva, nenuoširdžiai. Vėliau, buvo praėję apie dvi savaitės po šių įvykių, ji su mama sėdėjo prie kompiuterio. Mama gavo žinutę, kurios tikslaus turinio nepamena. Po to mama gavo eilę žinučių, kurių turinys, pvz.: „ar domina seksas telefonu?“. Po to mama paskambino vienam iš žinučių siuntėjui ir paklausė, kas čia dabar?. Po to tas vyras pasakė, kad yra įdėtas jos vardu su jos numeriu skelbimas, jog teikia seksualines paslaugas ir atsiuntė į mamos paštą skelbimo nuorodą. Tą vakarą mama kreipėsi į policiją, atvažiavo pareigūnas, jos mama parašė pareiškimą. Po kelių savaičių atėjo laiškas iš policijos, jog tų skelbimų IP adresas yra D. V.. Tada mama aiškinosi ar tikrai Dalia ir išsiaiškino, kad tikrai Dalia. Tada prasidėjo byla. Mamai tai buvo nemalonu. Masiškai pradėjo siųsti žinutes, skambinti. Ji nebegalėjo naudotis tuo telefonu. Mamą tokio turinio žinutės kažkiek žemino, nes tai melagingas ir iš dalies žeminantis tekstas padoriam žmogui. Ji pastoviai nervinosi, dar buvo mažas vaikas, buvo įtampa. Mamos telefonas buvo asmeninis tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais naudojamas. Kiek ji žino, apie tai artimieji ir giminaičiai nesužinojo. Tokias žinutes mama gavo kokią savaitę, dvi savaites. Žinutės toliau buvo gaunamos vis rečiau. Mama apie tai pasakė sutuoktiniui, o kaip jis į tai reagavo ji nežino. Skelbimas buvo internete, t.y. sex.pažintys.lt; suaugusiems.lt, jai regis, buvo keliuose tinklapiuose. Turinį ji su mama kartu paskaitė ir jis buvo toks: „liekna, 24 m. blondinė ieško partnerio vienai nakčiai, atlygis nedomina“, nurodytas mamos numeris, viename skelbime vardas nurodytas K., o kitame skelbime tekstas toks pat, tik vardas jau jos mamos – V., numeris taip pat jos. Tiksliai, kuris tekstas, kuriame skelbime buvo negali pasakyti. Nežino kaip mamos numeris galėjo atsirasti tuose skelbimuose. Jos niekas neparašė mamos numerio, mokytoja Vainauskaitė taip pat jos neprašė mamos numerio. Mama iš pradžių parašė mokytojai per dienyną, o vėliau jos susikalbino. Mama skambino Vainauskaitei. Nežino iš kur mama gavo mokytojos numerį. Mama tikriausiai skambino mokytojai tuo pačiu numeriu, kuris nurodytas skelbimuose. Patikslino, jog mama pradėjo tokias žinutes gauti praėjus dviems savaitėms po mokytojos pastabos. O po pastabos ji parėjo namo ir viską pasakė mamai. Mama pasakė, kad ji pakalbės su mokytoja. Vėliau mama parašė mokytojai per dienyną, kalbėjo telefonu. Mama pradėjo gauti tokio turinio žinutes po to, kai mokytoja jos atsiprašė klasėje. Nežino, kas galėjo patalpinti tokio pobūdžio skelbimus į internetą. Nežino, ar mama dėdama skelbimą dėl buto pardavimo parašė savo vardą. Vienas skelbimas buvo Kamilės vardu. Negirdėjusi, kad mama save kam nors pristatinėtų Kamilės vardu. M. V. dukros nepažįsta, neteko su ja bendrauti. Ji net nežinojo, kad ji turi dukrą. Kai gavo iš policijos dokumentą, kuris patvirtino, jog skelbimai buvo įdėti iš D. V. kompiuterio, labai nustebo ir nesuprato tokio jos elgesio bei priežasties tam, tikrai to nesitikėjo. Mokytojos atsiprašymas žodžiais, - „Nemaniau, kad dėl tokio dalyko kils trečiasis pasaulinis karas“, tai tarsi pašiepiamas tas dalykas, dėl kurio jos mama mokytojai rašė. Tai tarsi nereikšmingas įvykis, tačiau jai tai reikšminga, nes pažeminti prieš visą klasę nėra malonu. Ji tiki, kad mokytoja pati parašė skelbimą. Be to, atsakė, kad minėto vakarėlio metu ji specialiai nieko nedarė su plaukais, viskas natūraliai gavosi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. M. iš esmės paaiškino, atsakė, kad ji D. V. dukra. Žino, kad buvo iškilęs kažkoks nesusipratimas tarp jos mamos ir ponios V.. Tai sužinojo prieš maždaug metus, kai mama gavo šaukimą į teismą. Jai mama nieko nesakė, ji (S.) pamatė šaukimą. Ji sužinojo V. vardą tuomet, kai mama pasakė, jog ji turi reikalų teisme su V.. Tai sužinojo iš mamos. Namuose turi kompiuterį, kuris yra bendras. Kompiuteriu naudojosi ji ir kartais mama, dar naudojosi jos draugai, kurie ateidavo į svečius. Kompiuteris jokio slaptažodžio neturėjo. Mama mokėjo naudotis ne visomis kompiuterio programomis. Ji (mama) prie kompiuterio sėdėdavo tik tuomet, kai jai reikėdavo kažką padaryti susijusio su jos darbu, t.y. elektroniniu dienynu. Ji S.) nėra kompiuterio specialistė, tačiau savo reikmėms moka juo naudotis. Ji neturi draugų, kurie būtų kompiuterių specialistai. Pas ją nemažai ateidavo draugų, kurie galėjo pasinaudoti jos kompiuteriu. Dažniausiai kompiuteris būna įjungtas, o kai ji nueina iki virtuvės ar iki kažkur kitur, tai nežino kiek kas gali pasinaudoti jos kompiuteriu. Dėl tinklapių, susijusių su seksualinių paslaugų teikimu, su pažintimis ir panašiai, tai nežino ar jai yra žinomi. Ji tokiais tinklapiais nesinaudoja. Neatsimena, kad jos draugai būtų minėję, jog naudosis tokiais tinklapiais pas ją. Ji apie visą šitą dalyką sužinojo tuomet, kai mama užsiminė, jog gavo teismo šaukimą. Prieš tai mama jai nieko nesakė apie jokius konfliktus, tačiau ji pastebėjo vasaros eigoje, nes mama tapo savyje užsisklendusi, ji dažnai verkdavo, šalinosi nuo draugų, pažįstamų. Ji suprato, kad jai kažkas negerai, tačiau ji nežinojo kas vyksta. Mama šalindavosi, dažnai verkdavo, vengdavo išeiti į lauką, vengdavo su kažkuo susitiki. Jog mama pradėjo vengti aplinkinių, pastebėjo pernai, rudenį, tačiau tiksliai negali pasakyti, gal vasaros pabaigoje. Mama lankydavosi poliklinikoje, gerdavo vaistus, tačiau nežino kokius. Prieš tai mama pas gydytojus eidavo retkarčiais, kai sunegaluodavo sveikata. Nežino ar mama gaudavo kažkokias žinutes. Ji jai jų nerodydavo ir nepamena, jog būtų apie tai jai sakiusi. Mama priežasčių dėl ko viskas atsitiko nesakė. Kai ji pastebėjo, jog ji verkia, ji jos paklausė kas vyksta, tačiau konkrečiai ji jai nieko nepasakė. Ji negali pasakyti kokie draugai lankėsi pas ją ir naudojosi kompiuteriu laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. vidurio iki 2012 m. birželio mėn. galo. Pas ją nemažai ateidavo žmonių, tikrai negali pasakyti pavardžių, nes nepamena. Ji nematė, kad mama pati rašytų į tinklapius (duomenys neskelbtini)ar suaugusiems.lt skelbimus. Ji skelbimų taip pat nerašė į tuos tinklapius. V. V., K. jai nieko nesako. Kompiuteris buvo reikalingas labiau jai (S.). Be jos su mama jų bute daugiau niekas negyvena. Kompiuteris, kuris yra namuose, yra stacionarus, prijungtas laidu. Jis yra jos (S.) kambaryje. O mama kompiuteriu naudojasi dėl savo darbo, programa (duomenys neskelbtini). Mama tą programą pati atsidarydavo, tačiau iš pradžių prašydavo jos pagalbos. Mama buvo palikusi atvertą savo elektroninį dienyną. Ji stengdavosi jo neskaityti, tačiau yra mačiusi jos gautus laiškus. Nepamena kieno tie laiškai buvo siųsti jai. Atsakė, kad neatsimena, kas tuo metu lankėsi pas ją, pavardžių negali pasakyti. Ateidavo ir klasiokai, ir draugai, ir pažįstami. Draugai jos neprašydavo pasinaudoti kompiuteriu, tačiau ji to ir nedrausdavo. Mačiusi, kad jos draugai naudojosi jos kompiuteriu. Mama sveikatos sutrikimų iki to įvykio neturėjo. Mama jai užsiminė, kad ji gavo šaukimą. Kai mama kalbėjosi telefonu, ji nugirdo V. vardą ir viskas. Kai draugai ateidavo pas ją, V. vardo nepamena, jog būtų girdėjusi. Tiesiogiai iš mamos frazės, kad ją dėl neatsargumo susargdino, negirdėjo. Taip pat atsakė, kad nežino, ar mama moka įsijungti kompiuterį namuose, nes kompiuteris dažniausiai yra įjungtas. Neatsimena tokios situacijos, kad jai būtų reikėję pagalbos kompiuterio įsijungimui. Mamai ji rodžiusi kaip atsidaryti internetą. Tačiau mama naudojasi tik elektroniniu dienynu, kuris susijęs su jos darbu. Jog ji naršytų po kitus tinklapius, ji nematė. Be to, mačiusi, kad jos draugai buvo kompiuteryje „įėję“ į naujienų portalą, muzikos ieškojo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. G. iš esmės paaiškino, atsakė, kad ji mokyklos psichologė. 2012 m. mokslo metų pabaigoje pas ją atėjo mokytoja su prašymu patarti dėl konfliktinės situacijos su vienos mokinės mama. Ji pasiūlė, kad galėtų patarpininkauti arba prašyti tarpininkavimo administracijos. Kai būna konfliktinės situacijos, ji pasiūlo patarpininkauti, jog jie galėtų išsiaiškinti. Žino, jog vėliau prasidėjo teisminis procesas. Ji nepažinojo to vaiko, su kuriuo kilo konfliktas. Mokytoja priėjo prie jos ir paklausė, ar galėtų ji užeiti pas ją. Jos susitarė laiką ir ji pas ją užėjo. Jai regis, jau tada buvo įsitraukusi ir administracija, nes jau buvo kreipusi vaiko mama. Ji tada mokytojai pasiūlė, jog, jeigu jau įsikišo administracija, tai ji pagalbos prašo administracijos, kad ši jai padėtų. Nežino, ar daugiau konfliktų buvo tarp Vainauskaitės ir mokinės. Tačiau šiuo atveju ji iš mokytojos suprato, kad ji pasakė viešai pastabą dėl mergaitės plaukų. Mokytoja pati supranta, kad pastabas reikėtų sakyti ne visiems girdint, o jei taip nutinka, tai reikėtų atsiprašyti. Jai atrodo, kad mokytoja vėliau ir atsiprašė. Be to, visi gi pasako tų pastabų ir kritikų. Ji mokinės mamos susirašinėjimų su mokytoja neskaičiusi. Ji apie tai, kad buvo patalpinti tokio pobūdžio skelbimai į tokius interneto puslapius, sužinojo iš V. D.-V.s, kai ši buvo atėjusi pas juos į mokyklą. Ji nieko nežino apie neatsargų D. V.-V.susargdinimą. Kad pablogėjo mokytojos D. V. sveikata, girdėjo iš kitos mokytojos. Ji D. V. neklausė sveikatos pablogėjimo priežasčių. Pamena, jog vieną dieną, 2013 m. pradžioje V. D.-V. buvo atėjusi pas ją. Tai buvo vienintelis kartas, kai V. D.-V. buvo atėjusi. Ji nepastebėjo, kad V. D.-V. būtų persekiojusi D. V.. Ji girdėjusi kalbas dėl mokytojos D. V. nusiskundimų dėl jos sveikatos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. K. iš esmės paaiškino, atsakė, kad ji mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Mokykloje yra elektroninis dienynas į kurį siunčiami pranešimai. Jie gavo elektroninį pranešimą iš B. mamos, jog mokytoja D. V. pasakė jos dukrai B.i nekorektišką pastabą, jog ji per renginį tragiškai elgėsi ar panašiai, na mintis panaši, dėl palaidų plaukų. Ji su skyriaus vedėja B. mamai atsakė, kad tame renginyje, kuriame B. atliko vieną vaidmenį scenoje, jos dalyvavo ir matė, kad B. iš tikrųjų elgėsi nelabai korektiškai. O būtent, B. ne visiškai mokėjo žodžius, žiūrėjo į lapelį, juokėsi, truputį plaikstėsi tais plaukais. Jos mano, kad jeigu ir buvo pareikšta B.i pastaba apie tokį elgesį, tai čia nieko blogo nebuvo. Be to, jos taip pat matė, kad B. scenoje elgėsi nelabai kultūringai. Atsakė, kad D. V. už renginį ar bent už renginio dalį atsakinga nebuvo. Be to, jos tarpusavyje pakalbėjome apie B. elgesį, tačiau to D. V. negirdėjo. Po renginio jos su D. V. nekalbėjo. Po renginio administracija nuėjo į direktoriaus kabinetą ir ten truputį kalbėjosi apie mergaitę ilgais plaukais, kuri scenoje elgėsi nelabai gražiai. Ji negirdėjo, ką mokytoja D. V. pasakė mokinei B.i. Ji (liudytoja) nesakė žodžio „tragiškai“, bet gal kas ir pasakė. Gal mokytojos tarpusavyje pasikalbėjo apie šios mergaitės elgesį. Be to mokytoja D. V. yra istorijos mokytoja. Klasėje dar buvo kažkas su tais plaukais. Yra reglamentuota, kad mokinių plaukai turi būti tvarkingi, o jos plaukai buvo netvarkingi. Jei plaukus brauki ar meti ir tau jie kliūva per veidą, tai tikrai nėra malonu. Tačiau mokyklos administracija reagavo, pasikalbėjo su mokytoja. Kadangi buvo nusiskundimas iš mamos, tai administracija aiškinosi situaciją ir kalbėjosi. Administracija net pastabą parašė mokytojai raštu. Administracijos vaidmuo tuo ir pasibaigė, o toliau viskas nuėjo asmeniškiau. Pradėjo žinutes siuntinėti, B. mama reikalavo susitikimo su mokytoja D. V.. Mokytoja susirgo ir jos nebesusitiko. B. mama jai skambino telefonu ir prašė susitikimo su mokytoja. Ji mokytojai siūlė susitikti mokykloje, dalyvaujant administracijai, tačiau mokytoja susirgo ir susitikimas neįvyko. O kai nervinė būsena yra, tai ir visos ligos kyla. Nors mokytoja Dalia jau blogai jautėsi tada, kai ji nuėji pas ją ir paklausė gal būtų galima susitikimą su B. mama padaryti tą dieną. Tačiau mokytoja pasakė, kad ji blogai jaučiasi. Liga jau buvo prasidėjusi iki jos pasakymo dėl susitikimo su B. mama. Ji nematė, kad mokytoją mokykloje kažkas sektų. Ji žino tik tai, kad B. mama mokytojai rašė žinutes. Nematė, kad B. mama (V. D.-V.) stebėtų ir sektų D. V.. Ji tik matė, kad mokytoja jautėsi blogai. Nežino ar mokytoją pykino, o silpnumas jai gal ir buvo. Mokytoja buvo išblyškusi. Ji labai sielojosi. Jos galva, šiuo atveju B. mama neteisingai kaltina mokytoją dėl skelbimų interneto puslapiuose. Ji tikrai netiki, kad mokytoja taip galėjo pasielgti. Be to, atsakė, kad V. D.-V. į jos dienynas parašė tik vieną kartą. Vėliau ji skambino 3-4 kartus. Pirmą kartą skambino ir norėjo pasikalbėti su D. V., o priežasties nurodyti nenorėjo. Vėliau ji vėl skambino dėl susitikimo su mokytoja, tačiau mokytoja tą dieną blogai jautėsi ir nesusitiko jos. Vėliau V. D. -V. vėl skambino, tačiau D. V. turėjo nedarbingumą, kuris užsitęsė kelis mėnesius. Tai toks spaudimas buvo. Ji dar klausė, prašė V. D. -V.s, kad visi spręstų, tačiau šios kategoriškai buvo sakoma ne, kadangi jau buvo pereita į asmeniškumus. Nors buvo kalbėta apie atsiprašymą B.. Pati mokytoja, kiek žino, nusprendė atsiprašyti. Renginys buvo mokslo metų pabaigoje. Ji nepamena, tačiau gal administracija pasiūlė mokytojai D. B. atsiprašyti. Mokytojos atsiprašymas tikriausiai buvo dėl šventos ramybės. Mokytoja yra jautri. Mokytoja į visa tai sureagavo jautriai ir jos sveikata pablogėjo. Kai mokytoja sirgo ir prieš jai baigiant sirgti, ji atėjo į mokyklą ir parašė prašymą, nes jai buvo patarta vengti emocinių būsenų, kad nereikia jaudintis, ir buvo patarta jai atsisakyti tos klasės, kurioje mokėsi ta mokinė. Gydytojai taip patarė ir ji apsisprendė. Kadangi administracija tokią galimybę turėjo, tai jos dvi pamokas perdavė kitai mokytojai, kuri pavadavo mokytoją D. V.. D. V. klasės atsisakė savo noru. Mokyklos administracija kitos klasės jai nedavė, nes visos pamokos ir tvarkaraščiai jau buvo padaryti. Taip pat jos sveikata buvo pablogėjusi. Anksčiau sveikatos problemų D. V. neturėjo. Ji yra kultūringa, vaikų neįžeidinėja. Ji (liudytoja) turi kitų baigusių mokinių atsiliepimus apie šią mokytoją, kurie ją labai gerai įvertino. Mokyklos administracija šiai mokytojai dėl darbo jokių pretenzijų neturi. Taip pat atsakė, kad pati mokytoja kreipėsi į medikus ir gydėsi. Tačiau, gal ir pasakėme, kad jai reikia kreiptis į gydytojus. Kai ji (liudytoja) kalbėjosi su V. D.- V., ji pirmiausiai siekė pasikalbėti su mokytoja dėl asmeninių priežasčių, o paskui sužinojo, kad mokytoja yra kaltinama ir turbūt siekiama „pasipinigauti“. Po kažkurio, turbūt pirmo teismo posėdžio, B. mama buvo užsukusi pas direktorių ir pasakė, kad ją tenkintų 8 000 Lt. Patikslino, kad V. D.-V. skambino 3-4 kartus prieš mokytojai susergant. Ji (liudytoja) su mokytoja kalbėjosi ir jai buvo, kiek pamena, pareikšta pastaba. Tai buvo mokslo metų pabaigoje. Ji su mokytoja buvo susitikusi gal liepos mėnesį ir ši sakė, kad ar važiuoja, ar reikės važiuoti atjungti TEO telefoną. Atostogų metu nežino, ar V. D.-V. skambino į mokyklą. Tačiau V. D.-V. skambino 3-4 kartus prieš mokytojai susergant. Skambučiai buvo kiekvieną dieną iki mokytojos susirgimo, visi skambučiai buvo per vieną savaitę. Jeigu ji sutikdavo mokytoją, tai ji pasakydavo, kad skambino V. D.-V., o jau kai buvo kategoriškai reikalaujama susitikimo su mokytoja, tai ji apie tai pasakė mokytojai. Patikslino, kad mokytojai D. V. buvo pareikšta pastaba dėl netinkamo elgesio, t.y. dėl pasakytos pastabos mokinei B.i. Šiuo atveju V. D.-V. norėjo kalbėtis su mokytoja asmeniškai. Ši labai norėjo pasikalbėti su mokytoja, tačiau neakcentavo, kad tai nori daryti prie jos (liudytojos) ar administracijos. Gi būna, kad tėvai paskambina ir nori susitikti su mokytojais. Paprastai tėvai ateina pas pavaduotoją ar direktorių, pirmiausiai pasikalba jie, o vėliau pasikviečia ir mokytoją. Patikslino, kad ji rašė atsakymą į V. D.-V.s raštą, kad mokytojai pareikšta pastaba. Ji (liudytoja) neturėjo omenyje būtent šio konflikto (teismo nagrinėjamo), kai V. D.- V. kvietė ateiti pasikalbėti su mokytojais. Be to, atsakė, kad jeigu V. D. –V. pateikė savo telefoną, tai jis buvo mokyklos raštinėje. Elektroniniame dienyne V. D. –V.s telefono numerio nėra. O bet kuris mokytojas gali ateiti į raštinę, pasiimti iš sekretorės mokinio tėvų numerį ir jam paskambinti. Jeigu D. V. norėjo, tai galėjo tą B. mamos telefono numerį susižinoti. Be to, nepamena, kad prie B. mamos vardo būtų papildomai prirašytas Kamilės vardas. Nematė, kad D. V. būtų gėrusi vaistus. Taip pat atsakė, kad visi mokytojai yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus ir turi sertifikatus. Visi mokytojai turi turėti pradžiamokslius kompiuterinio raštingumo kursus, nes jie visiems mokytojams privalomi. O „Mano dienynas“ naudojamas per internetą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. N. iš esmės paaiškino, atsakė, kad ji mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Kiek mačiusi, kiek girdėjusi, tai į tai su pavaduotoja rašė į vienos mamos gautą žinutę laišką dėl B.. Elektroniniu dienynu šis laiškas buvo adresuotas administracijai, t.y. direktoriui, pavaduotojai, man kaip skyriaus vedėjai. Tada, ji su pavaduotoja parašė laišką. Direktorius šiame dalyke nedalyvavo, jos jį tik supažindino, kad buvo tokia situacija. Tą laišką direktorius matė, o jos dvi pavaduotojos į šį atrašė. Prieš atrašant jos su mokytoja kalbėjosi. Į pacituotą žinutę atrašė tik pavaduotoja Kelertienę. Tačiau į panašaus teksto žinutę ji su pavaduotoja Kelertiene atrašė. Ji (liudytoja) tame vakarėlyje, kuriame buvo 8-okų išleistuvės, buvo. Jos taip ir rašė, jog ir jie turėjo pretenzijų dėl B. elgesio renginio metu. Klasės auklėtojas negali atsakyti už mokinio elgesį scenoje. B. scenoje atrodė gerai, tačiau ji elgėsi nederamai. Ji (liudytoja), gavusi pirmąją žinutę, ėjo pas mokytoją pasikalbėti dėl pažymių ir kas konkrečiai buvo pasakyta. Kad mokytoja galėjo kalbėti pakeltu tonu, tai ji nelabai įsivaizduoja, kadangi mokytoja visada rami, išlaikyta ir labai kultūringa. Ji tikrai negali patikėti, kad mokytoja galėjo kalbėti pakeltu tonu ir dar įžeisti mokinį. Ji jau dirba 10 metų ir tikrai nebuvo nė vieno atvejo, kad būtent ši mokytoja būtų kažką įžeidusi. Kai ji nuėjo pas mokytoją aiškintis situacijos, mokytoja jai pakomentavo. Po to ji su pavaduotoja parašė žinutę, tačiau jos tada labiau orientavosi į pažymius, nes buvo pretenzijų labiau dėl nesuvestų istorijos ir fizikos pažymių. Pasiaiškinome, kad B. nedalyvavo atsiskaitymuose, kad ji praleidinėjo pamokas pasiaiškindama, jog reikia prižiūrėti brolį. Jai buvo paskirti laikai atsiskaitymams, tačiau ji ateidavo nepasiruošusi. Atsiskaitymai būdavo atidedami. Jos taip pat parašė, jog administracija turėjo pretenzijų jos išvaizdai renginio metu. Ji su V. D.-V. nesikalbėjo, ji tik atrašė laišką. Apie B. elgesį renginio metu kalbėjosi su pavaduotoja, kuri buvo atsakinga už tai, su klasės auklėtoja ir pavaduotoja Kelertienė. Šios mokytojos taip pat dalyvavo tame renginyje. Kiekvienas vaikas turėjo savo vaidmenį, kiekvienam vaikui buvo paskirti žodžiai, kuriuos jie turėjo pasakyti. B. tų žodžių nemokėjo, ji pasidėjusi lapelį ant žemės vis lenkėsi pasižiūrėti į jį ką toliau pasakyti. Nusisukusi ji juokėsi, pasilenkia, plaukai užkrenta. Ji lyg lenkiasi lapelio pasiimti, kepurė vos nenukrenta, vėl lapelį padeda, vėl lenkiasi. Visa salė pradėjo ūžti, juoktis, visas renginys išsibalansavo, pradėjo būti šurmulys. Salė lyg ir nurimsta, ateina jos eilė, vėl ta pati situacija, vėl ji lenkiasi, vėl jai čia viskas krenta, vėl salė ūžia. Ji klausė ar mokiniai turėjo mokėti žodžius atmintinai. Buvo pasakyta, kad jie turėjo žodžius mokėti atmintinai. Žodžiai buvo išdalinti anksčiau, repeticijos vyko. Auklėtoja sakė, kad B. žodžius mokėjo, tačiau ji nesuprato, kodėl B. taip elgėsi ant scenos. Jeigu mokytoja buvo priversta atsisakyti tos klasės, tai buvo tokia situacija, kad ji iki to buvo privesta. Klasėje mokinių buvo virš 20. Ji turėjo atsisakyti visos klasės dėl B.. Ji nedalyvavo pamokose ir nematė tos situacijos, tačiau tam, kad vaikas galėtų kokybiškai mokytis, mokytoja nusprendė paaukoti savo atlyginimą ir atsisakė tos klasės, kurioje mokėsi B.. Ji buvo priversta atsisakyti klasės vardan savo ramybės ir B.. Nors administracija negali iš kito žmogaus, viduryje mokslo metų atimti klasės ir perduoti kitai mokytojai. Situacija užaštrėjo iki tiek, kad mokytoja toje klasėje ramiai ir kokybiškai dirbti nebegalėjo. Jai prasidėjo problemos, susijusios su sveikata. Mokytoja turėjo imti nedarbingumą ir gydytis. Akivaizdu, kad gerai dirbti įtampoje neįmanoma, kad tokioje aplinkoje gerų rezultatų nebus. Jos V. D.-V. neprašė, kad jos dukters nebemokytų mokytoja D. V.. Ji mokykloje nematė, kad V. D.-V. sektų D. V.. Matėsi, kad D. V. jaučiasi blogai, jai tino lūpa. Be to, žinutes V. D.-V. matydavo tik jai skirtas. Ji nematė, kad D. V. pykintų, svaigtų jai galva, prarastų pusiausvyrą. Tačiau apie tai girdėjo pavaduotoja Kelertienė. Ji matė mokytoją darbe be nuotaikos, su sutinusia lūpa. Tai buvo akivaizdu ir tai galėjo pastebėti bet kuris mokyklos darbuotojas. Mokytoja dabar jau turi normalų krūvį. Išėjo ta klasė, grįžo tas pats krūvis. Buvo dviem pamokoms pasamdyta mokytoja, kuri mokė tą klasę. Kai pasibaigė mokslo metai, ta mokytoja buvo atleista. Mokytoja D. V. buvo susirgusi, tačiau tik peršalusi. Dabar jau tokių problemų ji nebeturi. Liga dėl lūpos pas mokytoją buvo tuo metu, kai prasidėjo šitie dalykai. Kada ši liga prasidėjo ji tiksliai nežino. Taip pat, atsakė, kad mokytoja D. V. turėjo galimybę pamatyti V. D. –V.s pateiktą telefono numerį. Ji negirdėjo, kad V. D.-V. būtų vadinama dar ir Kamilės vardu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. B. iš esmės paaiškino, atsakė, jog V. D.-V. jos jauniausia sesuo. Viskas prasidėjo nuo to, kai ji apie šių skelbimų patalpinimą sužinojo iš savo buvusio vyro, kuris šiuo metu ir tada dirbo Norvegijoje. Jis jai paskambino ir paklausė, ar ji žino apie tokį skelbimą ir kas ten pas jus darosi. O jos buvusio vyro vardas ir pavardė – A. B.. Tai buvo 2012 m. birželio 27 ar 26 d., prieš jos gimtadienį. Ji paskambino V.i ir jos paklausė, ar jai yra žinomas šis faktas. Ji labai pasimetė ir susinervino, tada pasakė, kad eina maitinti kūdikio. V., pamaitinusi kūdikį, jai perskambino ir pasakė, kad ji dėl šio skelbimo jau yra kreipusis į policiją. Tačiau tuo metu ji dar nežinojo, kas patalpino tą skelbimą ir kodėl taip buvo padaryta. Vėliau, rugpjūčio mėnesį, turėjo būti jų giminės susitikimas, bet jų giminėje jau sklido kalbos, kurias nežino kas paskleidė, ir iš pusseserės vyro girdėjo pašaipiai sakant, kad „nu matai, tavo sesutė kokia, ir vaiką spėja pasigimdyti, ir į bažnyčią kiekvieną sekmadienį nueiti, ir dar vyrus pagal skelbimus nemokamai aptarnauja“. Šitai išgirdus morališkai net atkirsti ar paaiškinti nieko negali. Jie būtų važiavę į giminės susitikimą, tačiau jie nevažiavo, nes kartu būtų važiavusi ir jų mama, kuriai virš 70 metų, ir jie nenorėjo, jog ji apie tai sužinotų. Todėl surado priežasčių nevažiuoti į giminės susitikimą. Visą tą laiką ji matė kaip V. pergyveno. Ji (liudytoja) taip pat pergyveno, matydama kiek V. dėl to verkė. Baisiausia buvo tai, kad buvo 12 metų mergaitė B. ir buvo baimė, jog ji atsilieps į telefono skambutį, ar perskaitys kažką. O tuo metu V. telefonu dalijosi su B.. Todėl ji V. iš karto perspėjo, kad nebeleistų tuo telefonu naudotis B.i. V. sudarė kitą sutartį ir atsisakė to telefono numerio tam, kad būtų išvengta didesnių pasekmių dėl mergaitės. Ji (liudytoja) gyveno(-a) Vilniaus rajone. Ji po buvusio vyro skambučio, pas V. nuvažiavo po dienos, kitos ir rado ją verkiančią. Ši iš karto apsiverkė, labai pergyveno. Tą dieną pas V. buvo dingęs net pienas, kadangi ji tuo metu maitino savo kūdikį. Ji (liudytoja) tada pasiėmė B. ir šią išsivežė į savo namus. B. buvo taip pat išsigandusi. Ji pasakė, kad „mama nekalta, ji norėjo tik mane apginti“. Tada ji (liudytoja) ir pati vos neapsiverkė, žiūrėdama į B. akis. Dukterėčia (B.) taip pat dėl to pergyveno. Po to įvykio ji (liudytoja) dažnai pas V. nuvažiuodavo. Per savaitę 2-3 kartus. 3-4 mėnesius tikrai buvo V.i didelis stresas, be to, buvo šiai sveikatos pablogėjimas. Ji su nusiuntė V. pas gydytoją, kuri nustatė tam tikrą ligą susijusią su skydliauke. Po to jos laukė iš policijos pažymos ir, kai V. sužinojo kas taip padarė, pranešė jai. Iš pradžių ji net neatkreipė dėmesio, kas taip padarė. Kiek ji žino, kai ji gavo iš policijos pranešimą, tai šio pradžią perskaitė ir tą pranešimą numetė. Vėliau tą pažymą rado B. ir perskaičiusi negalėjo patikėti kas ten parašyta. Po to V. jai paskambino ir pasakė, kad taip padarė mokytoja. Be to, atsakė, kad skelbime nurodytu telefono numeriu iki minėtų skelbimų patalpinimo B. jai skambindavo. O ji (liudytoja) kai skambindavo į tą telefoną, tai pakeldavo ir V., ir B.. Šis telefonas (numeris) buvo kaip bendro naudojimo telefonas namuose. Taip pat atsakė, kad prie jos (liudytojos) nebuvo, kad šalia jai būnant paskambintų asmuo pagal skelbimą ir atsilieptų B.. Be to, iki šios dienos dar vyksta tas įžeidinėjimas. O viskas vyks iki tol kol bus tas skelbimas internete. Ji matė, girdėjo, kad V.i pagal minėtus skelbimus asmeniškai skambino ir ji kalbėjosi. Tačiau V. labai greitai nutraukdavo pokalbį, pasakydama, kad ne ji įdėjo skelbimą. O skambino dėl seksualinių paslaugų ir norėjo susitarti dėl vietos ir laiko susitikimo bei kainos. Taip pat atsakė, kad jai (liudytojai) asmeniškai pagarba sesei nepasikeitė po šio įvykio. Po šių skelbimų niekas iš giminės nuo V. nenusigręžė. Tačiau jie visus metus su giminėm vengia bendrauti. Tačiau kol kas vengia su giminėm bendrauti. Po šio įvykio su V. niekas nenustojo bendrauti, tačiau minėtus komentarus sakė giminaitės vyras - S. Š.. Nors be šio ir ne vieną kartą sarkastiškai kalbėjo ir jos vyras, kuris pažįsta V.. Tačiau ji neklausė vyro iš ko, pagal ką skelbime pažino jos sesę. Sesers nuotraukos skelbime nebuvo, tačiau jis tikriausiai atpažino seserį iš telefono numerio. Taip pat atsakė, kad tuo metu, kai V. maitino vaiką, ji nematė, kad ši gertų vaistus. Po visų šių įvykių matė, kad V. tiesioginių problemų neturėjo, tačiau turėjo netiesioginių, t.y. šis telefonas buvo naudojamas ir darbui. Ji (liudytoja) nežino, ar V. klientai ir kolegos sužinojo apie šį įvykį. Tuo metu V. turėjo sužadėtinį Marių. Žino, kad įvyko maži konfliktai tarp jų, nes jis norėjo išsiaiškinti tiesą. Jis aiškinosi tas aplinkybes, ar V. iš tikrųjų taip daro. V. dėl to apsiverkė. Daugiau ji apie jų santykius dėl tų skelbimų nieko nežino. Taip pat atsakė, kad žino, kad V. kreipėsi į šeimos gydytojus, o vėliau nežino, kur ji buvo nukreipta. Ji tuo metu, kai V. vyko pas gydytojus, prižiūrėjo jos vaikus. Tai buvo gal rudenį, po vasaros. Tuo metu V. jokių žaizdų neturėjo. Tačiau jodas naudojamas ir striumos gydymui. Taip pat atsakė, kad V. minėjo, kad ji šioje byloje kažkuo kaltinama. Tačiau tai pasakė prieš porą savaičių. Ji kaltinama dėl mokytojos sveikatos sutrikdymo. Ji (liudytoja) matė tik priešpriešiniame skunde nurodytas dializes, tačiau nematė nė vienos dializės, kuri būtų susijusi su šia byla. O V. pirminio pareiškimo ji nematė, šio nerašė, tik konsultavo. Priešpriešinį skundą ji skaitė šiandien. Ji (liudytoja) nematė(-o), negirdėjo, nežino konkrečių V. nusikalstamų veiksmų, kuriuos ši būtų padariusi prieš mokytoją. V. nėra piktas ir kerštingas žmogus. Ne ji V.i patarė reikalauti neturtinės ar turtinės žalos. O ieškoti mokytojos kontaktinius duomenis buvo jos V.i patarimas. Be to, nėra skaičiusi ką V. rašo „Facbooke“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas, kai priimtas, surašytas prisilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, veikos sudėties, asmens kaltumo ir kitų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ir teisingai įvertintais įrodymais. Be to, šio nutarimo 3.1.8 punkte yra išaiškinta, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika, 2003, Nr.19). Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi bei LR BPK 44 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Baudžiamajame procese yra laikomasi principo, jog visos abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.

Dėl LR BK 154 straipsnio ir 155 straipsnio 1 dalies.

LR BK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

LR BK 155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Šmeižimu kėsinamasi į kito žmogaus garbę ir orumą. Žmogaus garbė siejama su tuo, kaip aplinkiniai, kiti žmonės vertina konkretų individą - jo padėtį visuomenėje, gabumus, darbštumą, padorumą dorovingumą ir pan. Tai yra žmogaus reputacija, labiausiai priklausanti nuo paties asmens, jo santykių su kitais, taip pat ir nuo to, ką apie jį kalba, skelbia kiti. Orumas siejamas su tuo, kaip pats žmogus save vertina, su jo požiūriu į save. Šmeižimo atveju nukentėjęs žeminamas kitų žmonių akyse, o tai pažeidžia ir jo orumą.

Objektyviai šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui.

Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Informacija gali būti paskleidžiama žodžiu, raštu, vaizdiniais perduodant ją vienam žmogui personaliai ar neapibrėžtam jų ratui, pavyzdžiui, kalbant susirinkime, skelbiant spaudoje, internete.

Tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga (sužinojo tai iš suklastotų dokumentų, kuriuos palaikė tikrais, iš asmens, kuriuo manė galįs pasitikėti ir pan.), ši aplinkybė šalina atsakomybę. Tačiau jeigu asmuo tik vylėsi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, nebuvo tuo įsitikinęs, ši aplinkybė atsakomybės nešalina.

Jei skleidžiama žeminanti, kompromituojanti kitą asmenį informacija (difamacija) yra teisinga, ji nelaikoma šmeižimu, nėra nusikaltimas.

Paskleista informacija turi būti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo, pavyzdžiui, informacija, kad žmogus padarė nusikaltimą serga venerine liga, pasielgė amoraliai, melavo ir pan., be to, tokia informacija turi būti konkreti, kurios faktus galima būtų patikrinti. Pasakymai, kad žmogus yra blogas, nepatikimas, melagis, amoralus, nenurodant tai patvirtinančių faktų, nėra šmeižimas. Tai gali būti įvertinta kaip įžeidimas (LR BK 155 straipsnis).

Šmeižimas laikomas baigtu nusikaltimu paskleidus atitinkamą informaciją, t. y., kai su tokia informacija supažindinamas bent vienas asmuo (išskyrus nukentėjusįjį).

Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.

Komentuojamą nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai yra šmeižimas padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę bei spaudinyje.

Šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę - laikraštyje, per radiją, televiziją, internetą yra sunkesnis nusikaltimas, nes sudaro galimybę su melaginga informacija susipažinti daugeliui žmonių.

LR BK 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Nusikaltimu pripažįstamas tik viešas įžeidimas, o neviešas traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas.

Tiek komentuojamu nusikaltimu, tiek baudžiamuoju nusižengimu kėsinamasi į kito asmens orumą ir garbę. Nukentėjusysis - asmuo, suvokiantis, kad yra žeminamas. Objektyviai įžeidimas yra viešas (nusikaltimo atveju) kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu.

Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemonę, spaudinyje, internete.

Įžeidimas žodžiu ar raštu skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusi, o neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusio asmenybę, jo savybes. Be to, įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis įvertinimas atitinka tiesą.

Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas, pavyzdžiui, spjūvis į veidą, tampymas už nosies ir pan.

Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, žeminančius kito žmogaus orumą arba kai nukentėjęs sužino apie viešą užgaulų, žeminantį savo asmenybės įvertinimą.

Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.

V. D. –V.s, liudytojų B. M., I. B. teisiamojo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo Nr. 0112000312622 esanti rašytinė medžiaga (V. D. –V.pranešimas apie įvykį (medžiagos 2 lapas), jos ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti rašytiniai paaiškinimai (3-4 lapai), UAB „Interversus“ pateikta rašytinė informacija (10 lapas), pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta informacija (12 lapas), pareigūnės nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyti duomenys (1 lapas), bei baudžiamojoje byloje surinkta rašytinė medžiaga (tomas 1, b. l. 5, 6, 129, 32-43, 43, 44, 75) neabejotinai patvirtina, kad 2012 m. birželio 11 d., internetiniuose puslapiuose -(duomenys neskelbtini).lt buvo įdėtas skelbimas - anketa, kurioje buvo nurodyta, kad V. D.-V. ieško sekso partnerio, siūlo įvairias seksualines paslaugas, šiuose skelbimuose paminint nukentėjusiosios V. D. –V.tikrą vardą bei telefono numerį - (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių, kurias sužinojo V. D. –V., ji kreipėsi į policijos įstaigą ir šios atsakinga pareigūnė 2012-07-03 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydama, jog nustatyta, kad AB „Teo Lt“ administruojamas IP adresas (duomenys neskelbtini)nurodytu laiku priklausė D. V.. V. D. –V. gavusi tokį nutarimą, pasigilinusi, kas gali būti D. V., gavusi informaciją, jog D. V. gali būti jos dukros B. mokytoja D. V., kreipėsi telefonu į šią dėl aiškumo, minėtų skelbimų priežasties, tiesos išaiškinimo. Joms sutarus, jog jos susitiks pradžioje naujų mokslo metų, V. D. –V., nepriskambinusi D. V., šiai parašė SMS žinutes dėl tų pačių klausimų. Galiausiai dėl teisingumo ji kreipėsi į teismą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo D. V.. Kad tokius (kaltinime nurodytus) veiksmus vienareikšmiškai galėjo atlikti D. V., neabejotinai įrodo sekantys byloje surinkti duomenys. Teisiamojo posėdžio metu D. V. ir jos dukra S. M. nurodė, kad tik jos gyvena (duomenys neskelbtini), jog bute yra kompiuteris, kuriuo galima naudotis internetu. Tiek D. V., tiek jos dukra S. nurodė, kad tuo kompiuteriu jos naudojasi abi. Be to, apklausus teisme D. V. dukrą S., ši nurodė, jog apie mamos problemą sužinojo tik tada, kai buvo gauti teismo šaukimai. Be to, teisme D. V. nurodė, jog apie savo konfliktą su V. D.-V. ji savo dukrai nepasakojo, ši sužinojo apie tai tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus. D. V. nurodė, kad kompiuteriu galėjo pasinaudoti kiti asmenys, kurie ir galėjo įdėti kaltinime nurodytus skelbimus. Šis jos argumentas neįtikinantis, nes tiek D. V., tiek jos dukra S. teisme aiškiai, pagrindžiamai nenurodė kokie asmenys lankėsi jų bute ir kas naudojosi jų kompiuteriu. Be to, pagal D. V. teisme duotus paaiškinimus aišku, kad apie buvusią konfliktinę situaciją su mokine B., jog apie esamą konfliktinę situaciją su šios motina V. D.-V., daugiau niekas nežinojo, todėl niekas kitas kaltinime nurodytos informacijos paviešinti minėtu būdu (jų kompiuterio pagalba) ir negalėjo. Be to, tai, kad D. V. galėjo gauti V. D.-V.telefono numerį, akivaizdu pagal tai, kad teisme apklaustos liudytojos J. L., R. N. patvirtino, kad tokia informacija yra skelbiama mokyklos administracijoje, kai reikia susisiekti mokinių mokytojams su mokinių tėvais. Tai patvirtino ir mokyklos direktorius raštu (tomas 2, b.l. 55). Be to, tokia informacija, t.y. telefono numeris, namų adresas yra konfidenciali ir mokytoja tokios informacijos negali atskleisti kitiems asmenims. D. V. nurodė, jog ji turi mažai gabumų, sugebėjimų ir mažai naudojasi kompiuteriu. Šie jos argumentai neįtikinantys, nes aiškiai paneigti tuo, kad byloje esanti rašytinė medžiaga aiškia rodo, jog ji baigusi kompiuterio raštingumo kursus, moka rašyti kompiuteriu, naudotis internetu (dėl susirašinėjimo per internetą Mano dienynas, tomas 1, b. l. 102, 103, 105, 106, dėl gebėjimo naudotis kompiuteriu, internetu tomas 2, b.l. 55, 56). Gi iš esmės D. V. ir nenurodė, kad ji nemoka, nesinaudoja elektroniniu dienynu, internetu, kitomis paslaugomis. Be to, teisme apklaustų liudytojų B. M., L. G., J. K., R. N. ir pačios D. V. paaiškinimai aiškiai parodo, kad jai V. D.-V. 2012-05-24 internetinėje sistemoje (duomenys neskelbtini)parašė pastabą jai asmeniškai ir mokyklos administracijai už tai, kad ji šios dukros B. atžvilgiu po 8-okų išleistuvių vakarėlio pamokos metu pasielgė nepedagogiškai, pasakydama, kad B. atrodė tragiškai. Be to, D. V. paaiškino, kad 2012-05-28 po jos atsakymo V. D. –V. dėl padarytos pastabos, pasipylė jos adresu kaltinimai, pamokymai, kas nėra V. D.-V.kompetencijoje, tuo sukėlė nepakeliamą emocinę įtampą bei privertė viešai, prieš klasę atsiprašyti V. D. –V.s dukros, nors nemanė, kad buvo pasielgusi netinkamai, nors jai mokyklos administracija už tai buvo raštu pareiškusi pastabą. Visos šios aplinkybės neabejotinai įrodo tai, kad D. V. iš keršto, tyčia kaltinime nurodytu laiku, į kaltinime nurodytus internetinius tinklapius įdėjo, ir tokiu būdu paskleidė šiame nurodytus skelbimus, su juose nurodyta tikrovės neatitinkančią informacija, galinčia paniekinti ar pažeminti V. D. – V. arba pakirsti pasitikėjimą ja; viešai užgauliai tokiu būdu (raštu) užgauliai pažemino V. D. – V..

Komentuojamas straipsnis taikomas tada, kai nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai šie padariniai yra kito, sunkesnio nusikaltimo, pavyzdžiui, kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo požymis.

D. V. kaltinimą grindė teisiamojo posėdžio metu išsakytais paaiškinimais, išrašu iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 70), jos nusiskundimais gydytojui, diagnoze ir gydymu (t. 1, b. l. 71, 72), kvitais už nusipirktus vaistus (t. 1, b. l. 73), pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t. 1, b. l. 74), pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (t. 1, b. l. 75, 76), pažyma apie nedarbingumą (t. 1, b. l. 77, 78), įsakymu dėl tarifikacijos (t. 1, b. l. 79), pažyma dėl D. V. darbo krūvio sumažėjimo, pažyma dėl D. V. atlyginimo (t. 1, b. l. 81), jos charakteristika (t. 1, b. l. 82), pažyma dėl telefono numerio pakeitimo (t. 1, b. l. 83), išrašu iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 87), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b. l. 88, 89).

Teisiamojo posėdžio metu V. D. –V. neprisipažino kalta padariusi pagal D. V. kaltinimą šiai nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos B. M., S. M., L. G., J. K., R. N., I. B. nepaliudijo, jog V. D. –V. padarė D. V. kaltinime nurodytus veiksmus.

Įvertinęs aukščiau išvardintus duomenis, teismas sprendžia, kad byloje nėra patikimų duomenų patvirtinančių tai, kad V. D. –V. padarė D. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Nenustatyta V. D. –V.s veikos, kuri buvo D. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. V. nepateikė teismui nei specialisto, nei eksperto išvados, kurioje būtų konstatuota, kad jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.