Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 str. 2 d.,

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 253 str. 1 d.,

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimęs - (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 253 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš 2015-03-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), L. R. sodyboje, ūkiniame pastate už šieno rulonų rastas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą, kuris yra vieno vamzdžio, su galimai savadarbe buože (medine), prie kurios galo pritvirtinta metalinė trikampio formos atrama į petį. Ant daikto, panašaus į šaunamąjį ginklą, yra uždėtas optinis taikiklis, chaki spalvos, ant optinio taikiklio nėra jokio pavadinimo. Protokole nurodyta, kad daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą, yra galimai graižtvinis, mažo kalibro, šaunamasis ginklas, ant šaunamojo ginklo markiravimo žymių nėra. Gyvenamajame name esančiame sandėliuke ant lentynos rasta rudos spalvos 8 cm skersmens skardinė su užrašu „Indion instant caffe“. Skardinė be dangtelio, jos viduje rasti trys daiktai, panašūs į šaudmenis, ant vieno jų matosi užrašas ,,64IIL“, ant atrojo ir trečiojo matosi užrašas „GGT“. Visi rasti šaudmenys įpakuoti į maišėlį Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje šalia buvusioje rudos spalvos, 8 cm skersmens, su danteliu skardinėje rasta biri medžiaga granulėmis, galimai sprogstamoji medžiaga – parakas. Medžiaga įpakuota į maišelį Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvėje, 40 cm atstumu nuo lango, tarp sienos ir baltos spalvos virtuvinės spintelės rasti geležiniai vamzdžiai, panašūs į šaunamųjų ginklų vamzdžius, 3 vnt. Ant dviejų vamzdžių numerių ar simbolių neaptikta, ant trečiojo vamzdžio matosi išgraviruotas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (10–14 b. l.).

Iš 2015-05-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktas šautuvas yra pramoninės gamybos, graižtvinis, vienašūvis, pertaisomas, C kategorijos, 5,6 mm kalibro, TOZ-8m šaunamasis ginklas su savadarbe buože, kuris skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo šoviniais. Tirti pateiktas šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) yra iš skirtingų šautuvų dalių surinktas pramoninės gamybos, lygiavamzdis, dviejų šūvių, 16 kalibro, TOZ BM, B modelio, C kategorijos šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Tirti pateiktas šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, lygiavamzdis, dviejų šūvių, 12 kalibro, nenustatyto modelio, C kategorijos šaunamasis ginklas, kuris pagamintas (duomenys neskelbtini) ir skirtas šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais. Tirti pateiktas vamzdis yra pramoninės gamybos, 7,62X25 mm kalibro, pistoleto-kulkosvaidžio PPŠ-41 pagrindinės, visiškai netinkamos naudoti, D kategorijos šaunamojo ginklo dalis. Tirti pateiktas vamzdis yra pramoninės gamybos, 7,62X53 mm kalibro, Mosin šautuvo pagrindinės, visiškai netinkamos naudoti, D kategorijos, šaunamojo ginklo dalis. Tirti pateiktas vamzdis yra pramoninės gamybos, 16 kalibro, C kategorijos, lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė ginklo dalis ir todėl priskiriama prie C kategorijos šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas vienas šovinys yra šaudmuo, o būtent, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamas šaudymui, 7,62X39 mm kalibro šovinys, kuris skirtas įvairiems graižtviniams šaunamiesiems ginklams, tokiems kaip: karabinams SKS, automatams AK, AKMS, AKM, rankiniams kulkosvaidžiams RPK, RPKS. Tirti pateikti 2 šoviniai yra šaudmenys, o būtent, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkami šaudymui, 5,6X39 mm kalibro šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams šaunamiesiems ginklams, tokiems kaip: MC-80, MBO-lm ir kt. (28–35 b. l.).

Iš 2015-05-28 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktoje metalinėje dėžutėje esanti biri medžiaga yra svaidomojo poveikio sprogstamoji medžiaga – pramoninės gamybos bedūmių parakų, skirtų šaudmenų užtaisymui, mišinys, kurio masė – 206 g. Parakai priklauso svaidomojo poveikio sprogstamųjų medžiagų grupei ir yra priskirtini nedidelę sprogstamąją galią turinčioms sprogstamosioms medžiagoms. Tirti pateiktas parakas kaip sprogstamoji medžiaga naudojimui yra tinkamas, tačiau šaudmenų užtaisymui – netinkamas, kadangi yra įvairių parakų mišinys; tirti pateiktą parakų mišinį galima panaudoti savadarbės sprogstamosios medžiagos ir savadarbio sprogmens gamybai (40–41 b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus informacijos matyti, kad remiantis Policijos veiklos informacinės sistemos duomenimis, R. R., L. R. ir A. M. leidimai laikyti (nešiotis) ginklus nėra išduoti (194 b. l.).

Taigi kaltinamųjų R. R., L. R. ir A. M. iš esmės sutampančiuose parodymuose nurodytas atskiras konkrečias aplinkybes, susijusias su šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogstamosios medžiagos disponavimu, patvirtina ir kiti bylos duomenys: liudytojų G. M., A. G. ir D. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaip matyti iš specialisto išvadų, ginklai, ginklo dalis, kuriais disponavo atitinkamai kaltinamieji R. R., L. R. ir A. M., yra šaunamieji ir priskiriami prie C kategorijos šaunamųjų ginklų, šoviniai – šaudmenis, o parakų mišinys, kuriuo disponavo kaltinamasis L. R., priskiriamas nedidelę sprogstamąją galią turinčioms sprogstamosioms medžiagoms.

Kaltinamieji R. R., L. R. ir A. M. disponavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, o kaltinamasis L. R. ir sprogstamąja medžiaga, neteisėtai, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 str., leidimas disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis kaltinamiesiems nebuvo išduotas.

Pagal BK 253 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo, neturint leidimo, pradžios momento.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. R. neteisėtai disponavo trimis šaunamaisiais ginklais ir dvylika šovinių, kaltinamasis L. R. neteisėtai disponavo vienu šaunamuoju ginklu, trimis šoviniais ir sprogstamąja medžiaga – 260 g parako mišinio, kaltinamasis A. M. neteisėtai disponavo vienu šaunamuoju ginklu ir dviem šoviniais. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamieji R. R., L. R. ir A. M. suprato, jog neteisėtai disponuoja atitinkamai šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamąja medžiaga. To neneigia ir patys kaltinamieji.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 253 str., požymių buvimo kaltinamiesiems R. R., L. R. ir A. M. inkriminuotose veikose. Kaltinamojo R. R. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 253 str. 2 d., o kaltinamųjų L. R. ir A. M. – pagal BK 253 str. 1 d.

Kaltinime A. M. nurodyta, jog 16 kalibro, B modelio, šaudymui tinkamą medžioklinį šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, ir du 16 kalibro šovinius, jis įgijo, t. y. rado, savo mirusio tėvo gyvenamajame name 1996 m. gruodžio mėnesio viduryje. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) m. mirė jo tėvas, o šautuvą bei šovinius jis rado 2014 m. Kaltinime L. R. nurodyta, jog tris šovinius iš nepažįstamo asmens jis įgijo 2005 m. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. R. paaiškino, jog tris šovinius jis įsigijo 2010 m. iš nepažįstamojo žmogaus. Remdamasis tokiais kaltinamųjų parodymais, nesant byloje kitų duomenų apie minėtų veikų padarymo laiką, teismas patikslina kaltinimus kaltinamiesiems A. M. ir L. R.. Taip pat patikslinamas kaltinimuose R. R. ir A. M. nurodyto kaimo pavadinimas – vietoje (duomenys neskelbtini) nurodoma (duomenys neskelbtini). Iš kaltinimo L. R. pašalinami teiginiai – ,,sportiniais medžiokliniais šoviniais“ ir ,,t. y. su viena iš šaudmenų rūšių“, kadangi jie logiškai nenusiję su kitais kaltinimo teiginiais ir, prokuroro teigimu, jie atsirado kaltinime dėl techninės klaidos.

Kaltinamieji R. R., L. R. ir A. M. visiškai pripažino savo kaltę, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, todėl teismas tai pripažįsta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems R. R. ir L. R. teismas vadovaujasi BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamiesiems R. R. ir L. R. skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į BK 41 str. nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę ir skirtas bausmei individualizuoti, kadangi bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, tai yra ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.

Vertindamas kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. R. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), kaltinamasis L. R. – vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Vertindamas kaltinamųjų asmenybes, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamieji R. R. ir L. R. neteisti (66, 100–101 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (67–68, 105 b. l.), nei psichiatrijos, nei narkologinio kabinetų įskaitoje neįrašyti (74–75, 109–110 b. l.), dirba (106, 179 b. l.), charakterizuojami teigiamai (72 b. l.), kaltinamasis R. R. augina tris nepilnamečius vaikus (180 b. l.), byloje nustatyta viena jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių jų atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgęs į visas šias bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamųjų R. R. ir L. R. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jiems terminuoto laisvės atėmimo bausmes: kaltinamajam R. R. – minimalią BK 253 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam L. R. – mažesnę už BK 253 str. 1 d. sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Kaip jau minėta, kaltinamieji R. R. ir L. R. savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl šiems kaltinamiesiems paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, sumažinamos vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 str. nuostatas (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs nuo 2015-03-24), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas, kaip bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.

Anksčiau nurodytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, teismo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamųjų R. R. ir L. R. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone, kaltinamiesiems atidėjus paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, jie bus pakankamai nubausti ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl kaltinamiesiems R. R. ir L. R. taikomos BK 75 str. nuostatos ir jiems skiriamas įpareigojimas, numatytas BK 75 str. 2 d. 8 p., – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 str. 1 d. ir 2 d. 1-4 punktuose nurodytos sąlygos.

Kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 253 str. 1 d., priskiriama prie tyčinių apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamasis A. M. neteistas (136–137 b. l.), dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai ((154 b. l.), turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir, kaip jau konstatuota, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Laiduotojas A. J., pateikęs teismui prašymą atleisti kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo (A. J.) laidavimą (152 b. l.), teisme paaiškino, kad kaltinamasis A. M. yra jo žmonos brolis, su A. M. jis susitinka kelis kartus per mėnesį, mano, jog jis gali padaryti teigiamą poveikį A. M., ir įsipareigoja dažniau bendrauti su pastaruoju. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. J. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba ir darbovietėje charakterizuojamas tik teigiamai (153, 192, 195 b. l.) Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad A. J. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoju.

Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai ir visiems pagrindams, numatytiems BK 40 str., teismas sprendžia, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidus kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus jį pagal laidavimą A. J. minimaliam laidavimo terminui (BK 40 str. 4 d.) be užstato.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – šaunamasis ginklas TOZ 8m, graižtvinis, 5.6 kalibro, su savadarbe buože, šaunamasis ginklas Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdis 16 kalibro, šaunamasis ginklas Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdis, 12 kalibro, šaunamojo ginklo dalis (vamzdis, 7.62x25 mm kalibro), šaunamojo ginklo dalis (vamzdis Mosin šautuvo, 7.62x53 mm kalibro), šaunamojo ginklo dalis (vamzdis, 16 kalibro, lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomi (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK, – konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 str., BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – dėžutė nuo parako, saugoma (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – baterija „Biltema“ ir prožektorius, saugomi (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK, – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini L. R. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į R. R. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 13 d. (dvi paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant R. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. R. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

L. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į L. R. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 13 d. (dvi paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant L. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. R. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. M., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. A. M. perduoti laiduotojo A. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Nustatyti laidavimo terminą vieneriems metams.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. išaiškinti, kad tuo atveju, jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 str. 7 d.). Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 str. 8 d.).

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. M. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str., šaunamąjį ginklą TOZ 8m, graižtvinį, 5.6 kalibro, su savadarbe buože, šaunamąjį ginklą Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdį 16 kalibro, šaunamąjį ginklą Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdį, 12 kalibro, šaunamojo ginklo dalį (vamzdį, 7.62x25 mm kalibro), šaunamojo ginklo dalį (vamzdį Mosin šautuvo, 7.62x53 mm kalibro), šaunamojo ginklo dalį (vamzdį, 16 kalibro, lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK, – konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – dėžutę nuo parako, saugomą (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – bateriją „Biltema“ ir prožektorių, saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK, – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. R..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.