Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2010-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-127-152/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-10-07
Bylos Nr.
1-127-152/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Ivanovienė
Nukentėjusysis
J. P.
Kaltinamasis
G. P.
Kategorijos
Baudž. Byla Nr. 1-127-152/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4, 1.1.8., 1.1.8.7.9., 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė,sekretoriaujant Audronei Peleckiekeni,dalyvaujant prokurorui Dainiui Pažarauskui,gynėjui(-ams) Vandai Laukevičienei,nukentėjusiajam J. P.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a/k (duomenys neskelbtini) gimusi 1955-04-30, Šiaulių raj., LR pilietė, išsituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti; gyv. (duomenys neskelbtini); neteista , kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

kaltinamoji G. P. 2010-05-16 d. apie 22. 00 val., Šiaulių rajone (duomenys neskelbtini), jai priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, kilus konfliktui tarp jos ir šeimos nario, buvusio vyro J. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, peiliu sužalojo savo šeimos narį- buvusį vyrą J. P., o būtent tyčia peiliu ne mažiau du kartus dūrė į krūtinės kairę pusę, dėl ko nukentėjusiajam padarė dvi kiaurymines durtines žaizdas krūtinės kairėje pusėje su oro ir skysčio susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas J. P. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji G. P. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad J. P. yra buvęs jos vyras. Su juo 1981 metai susituokė, o 1993 m. santuoką nutraukė, tačiau iki pat šios dienos jie ir toliau abu kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Jis dažnai girtauja, o būdamas girtas prieš ją dažnai vartoja fizinį smurtą. 2010-05-16 apie 22 val. ji buvo savo namuose ir prie stalo virtuvėje valgė virtą mėsą- peiliu mėsą rankiojo nuo kauliukų. Iš kambario, kur miegojo, į virtuvę atėjo labai girtas buvęs vyras J. P. ir eidamas pro šalį jai ranka vieną kartą gana stipriai sudavė į galvą, dėl to, kad ji valgė mėsą, kurią jis ryte išvirė. Ji jau išerzinta nuolatinio smurtavimo, jam ranka sudavė į nugaros sritį ir tik po to suprato, kad ji jam įdūrė peiliu, nes kaip tik toje rankoje turėjo peilį. Tai įvyko automatiškai, labai greitai. Ji pašoko nuo kėdės ir bėgo lauk, kad jis daugiau jai nebesuduotų kokio smūgio, o jis dar ją iš namo vijosi. Kieme pamačiusi, kad nebesiveja, ji būtent ir suprato, kad jam įdūrė peiliu, nes savo rankoje pamatė peilį. Šio įvykio metu ji buvo pavartojusi labai nedaug alaus, tačiau tikrai buvo pilnai sąmoninga ir viską pilnai suvokė. Ji vaikščiojo kieme, nes norėjo kad vyras užmigtų, o maždaug po pusvalandžio grįžusi į kambarį, jį jau rado lovoje miegantį ant nugaros. Netrukus ir ji nuėjo miegoti, nes tikrai jokio kraujo nematė. Ji labai nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio vyro smurtavimo. J. P. ji peiliu įdūrė kiek prisimena vieną kartą, tačiau neatmeta galimybės, kad įdūrė ir antrą kartą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios G. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo J. P. parodymais bei kita byloje surinkta ir teisiamajame posėdyje ištirta medžiaga.

Nukentėjusysis J. P. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, bet galėjo tai būti 2010 05 16 vakare maždaug apie 22 val., buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. Namuose buvo jo buvusi žmona G. P., kuri atsisėdusi virtuvėje prie stalo kažką valgė. Jis buvo gana stipriai girtas. Kiek prisimena lygtai eidamas pro šalį, ją užkliudė ir sudavė jai per galvą. Kad ji jam įdurtų, dėl girtumo nepamena, o kiek prisimena, nuėjo į lovą ir atsigulė miegoti. Buvusi žmona iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. Nors jie su G. P. išsituokę, tačiau ir toliau gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Jis savo žmonai G. P. dėl padaryto kūno sužalojimo jokių pretenzijų neturi, su ja susitaikė ir prašo jai neskirti laisvės atėmimo bausmės.

Iš specialisto išvados Nr. G 643/10(04), matyti, kad įvykio metu J. P. dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje padarytos dvi kiauryminės durtinės žaizdos krūtinės kairėje su oro ir skysčio susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje; t.y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 21-22).

2010-05-18d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vieta, adresu: (duomenys neskelbtini), kur buvo padarytas nusikaltimas. Lovoje rasta pagalvė su rusvos spalvos dėmėmis, šiukšlinėje rastos trumpikės su rusvos spalvos dėmėmis, o skardinėje vonioje rasti sumerkti rūbai (b. l. 9-15).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Kaltinamoji G. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl sunkaus J. P. sveikatos sutrikdymo pripažino pilnai ir nurodė, kad ji peiliu sužalojo savo vyrą J. P..

Spręsdamas kaltinamosios G. P. kaltės dėl J. P. sunkaus sužalojimo klausimą, teismas remiasi nukentėjusiojo J. P. parodymais, specialisto išvada, o taip pat ir pačios kaltinamosios J. P. parodymais. Teismas vadovaujasi šiais įrodymais, kadangi jie patvirtina vieni kitus bei bylai reikšmingas aplinkybes.

Kaip matyti iš specialisto išvados (b. l. 21 - 22), J. P. sunkus sveikatos sutrikdymas – dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje padarytos dvi kiauryminės durtinės žaizdos krūtinės kairėje su oro ir skysčio susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje

Toks specialisto nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo padarymo mechanizmas bei sužalojimų lokalizacija visiškai atitinka nukentėjusiojo J. P. sužalojimo aplinkybėms.

Tokiu būdu, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei sugretinęs įrodymus tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, kad kaltinamoji G. P. du kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam J. P. į krūtinės kairę pusę, dėl ko nukentėjusiajam padarė dvi kiaurymines durtines žaizdas krūtinės kairėje pusėje su oro ir skysčio susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje. Tai rodo, jog tarp kaltinamosios veiksmų ir sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nustačius būtinąjį nusikalstamos veikos sudėties požymį – priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių, teismas turi nustatyti kaltės, kuria buvo padaryta kaltinamajam inkriminuota veika, turinį ir atitinkamai jos formą bei rūšį.

Byloje nustatytos faktinės įvykio eigos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji G. P. sąmoningai du kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam J. P. į krūtinės kairę pusę. Akivaizdu, kad kaltinamoji, kaip normalios psichikos žmogus, smogdama peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą - krūtinę, suprato savo veiksmų pavojingumą nukentėjusiojo sveikatai ir tai suvokdama numatė, kad gali padaryti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą. Bet koks, taip pat ir sunkus sveikatos sutrikdymas, koks nustatytas nukentėjusiajam J. P., yra dėsningas smūgių peiliu į krūtinę, kur yra žmogaus vidaus organai, sudavimo padarinys. Nustatydamas kaltinamosios psichinį santykį su padariniais, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad G. P. būtų siekusi nukentėjusiajam padaryti būtent sunkų sveikatos sutrikdymą, nes byloje esančiais įrodymais negalima detalizuoti, kokį sveikatos sutrikdymą ji norėjo padaryti. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamoji G. P. veikė netiesiogine tyčia, t. y. numatė, kad dėl jos veiksmų nukentėjusiajam J. P. gali būti padarytas bet koks sveikatos sutrikdymas, taip pat ir sunkiai sutrikdyta sveikata, ir siekė bet kokių padarinių.

Byloje nustatyta, jog betarpiškai prieš nukentėjusiojo sužalojimą tarp kaltinamosios G. P. ir nukentėjusiojo J. P. įvyko konfliktas. Kaltinamosios teigimu, dėl maisto. Nepriklausomai nuo tarpusavio nesutarimų priežasties, teismas sprendžia, kad kaltinamosios nusikalstamų veiksmų paskatos buvo dėl konflikto su nukentėjusiuoju kilęs jos pyktis.

Kaip matyti iš bylos duomenų – kaltinamosios G. P. ir nukentėjusiojo J. P. parodymų – kaltinamoji G. P. su nukentėjusiuoju J. P., nors ir buvo nutraukę santuoką , tačiau ir toliau gyveno kartu kaip vyras ir žmona ir bendrai tvarkė namų ūkį, kas leidžia daryti išvadą, jog jie buvo vienos šeimos nariais. Todėl kaltinamosios nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., kaip sunkus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamosios aiškinimu, konflikto metu J. P. sudavė jai ranka į galvą, todėl ji į tai jam ranka sudavė į krūtinę, tačiau iš to susijaudinimo nepastebėjo, kad rankoje laikė peilį. Iš tokių kaltinamosios parodymų galima būtų manyti, kad kaltinamoji buvo labai susijaudinusi dėl, jos manymu, neteisėto nukentėjusiojo elgesio. Todėl teismas daro išvadą, kad įvykio metu nebuvo pavojingo kėsinimosi, J. P. nekėlė pavojaus kaltinamosios gyvybei bei sveikatai. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, galėjusių sukelti labai didelį kaltinamosios susijaudinimą, sutrikdyti jos gebėjimą teisingai suvokti įvykio aplinkybes, kadangi konfliktinė situacija tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo, pačios kaltinamosios teigimu, buvo ne pirmą kartą ir šioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybės iki nukentėjusiojo sužalojimo nebuvo išskirtinės.

Įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad G. P. 2010 m. gegužės 16 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) kaime suduodama du smūgius peiliu į krūtinės sritį J. P., padarė savo šeimos nariui, buvusiam vyrui sunkų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

G. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra ta, kad ji aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, t.y. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir padėjo išsiaiškinti šią veiką ( BK 59 str.1d. 1,2 p. ). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji parodė, kad ji buvo išgėrusi tik alaus. Ji taip pat parodė, kad jeigu ji būtų ir blaivi, būtų sudavusi nukentėjusiajam .

Skirdamas bausmę kaltinamajai G. P. už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji G. P. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), anksčiau neteista administracine tvarka nebausta (b. l. 49), charakterizuojama teigiamai (b.l. 55), nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kartu teismas atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. į tai, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. P. kaltinamoji G. P. panaudojo susidarius konfliktinei situacijai su nukentėjusiuoju, o ne iš anksto suplanavus.

Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajai, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Įvertinęs kaltinamosios G. P. asmenybę bei byloje nustatytas aplinkybes, darančias įtaką padaryto nusikaltimo pavojingumui, atsižvelgęs į nukentėjusiojo J. P. prašiusio neskirti realios laisvės atėmimo bausmės kaltinamajai, nuomonę ir į tai, kad pats nukentėjęs savo elgesiu išprovokavo nusikalstamą veiką, bei įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. sankcijos griežtumą, teismas sprendžia, kad kaltinamajai G. P. yra pagrindas taikyti BK 62 str. nuostatas ir skirti jai švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, nesusijusią su realia laisvės bausme. Šio straipsnio nuostatų taikymas kaltinamajai G. P. neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kadangi kaltinamoji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, nes be jos nuoširdaus prisipažinimo būtų apsunkintas nusikaltimo aplinkybių ištyrimas.

Civilinis ieškinys nepareikštas

Prie baudžiamosios bylos prijungti daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 3 peiliai ir pagalvės užvalkalo dalis sunaikintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-307 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. (dėl J. P. sužalojimo) pritaikius BK 62 str. 1 d. ir jai paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. įpareigoti G. P. nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 3 peilius ir pagalvės užvalkalo dalis sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Irena Ivanovienė