- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-04
- Bylos Nr.
- ATP-925-238/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Advokatai
- Egidijus Jonas Grigaravičius
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. atstovo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 8 d., 06.47 val., Kaune, Ašigalio g. 49, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykus eismo įvykiui iš jo pasišalino, tačiau piliečių buvo sulaikytas, atvykus policijos pareigūnams ir pareikalavus pasitikrinti neblaivumą tai padaryti atsisakė, neišsiaiškinus visų aplinkybių dėl eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, grąžino institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad iš gautos specialisto išvados matyti, jog R. G. veiksmai techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su 2015 m. gruodžio 8 d., apie 06.47 val., Kaune, Ašigalio gatvėje ties namu Nr. 49 įvykusio eismo įvykio kilimu, todėl vertinant R. G. veiksmus yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis vairavo transporto priemonę, galimai pažeidė Kelių eismo taisykles, ir galimai sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, tačiau tokia jo veika protokole neaprašyta bei nekvalifikuota. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) R. G. atstovas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius prašo Kauno apylinkės teismo rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teisme.Skunde nurodo, kad specialistas, analizavęs eismo įvykio aplinkybes, padarė išvadą, kad vilkiko „Volvo“ vairuotojas E. G. yra kaltas dėl 2015 m. gruodžio 8 d., 06.47 val., Kaune, ties Ašigalio g. 49 numeriu pažymėtu namu, įvykusios avarijos, kadangi būtent jo veiksmai, kai jis, turėdamas pareigą, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam R. G., lėmė eismo įvykį, t. y. sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Specialistas, tirdamas eismo įvykio aplinkybes bei analizuodamas R. G. veiksmus, nevertino 2015 m. gruodžio 8 d. buvusių meteorologinių sąlygų, kurios turėjo esminės įtakos R. G. galimybei išvengti eismo įvykio. Vadovaujantis administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga akivaizdu, jog įvykio dieną eismo ir meteorologinės sąlygos buvo sudėtingos, krito dulksna, buvo tirštas rūkas, kelio danga – šlapia ir slidi, todėl šios aplinkybės neabejotinai turėjo įtakos, kad R. G. „Volvo“ vilkiką, vairuojamą Kelių eismo taisykles pažeidusio E. G., pamatė per vėlai, tačiau kaip ir minima specialisto išvadoje, ne R. G., o būtent E. G. veiksmai sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, todėl teismo išvados, jog Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turėtų rinkti duomenis dėl R. G. kaltės sukėlus eismo įvykį, yra nelogiškos bei neatitinka apie analizuojamą eismo įvykį surinktos faktinės informacijos.Skunde taip pat nurodoma, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo užbaigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtariamajam E. G. buvo surašytas kaltinamasis aktas. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1966-917/2016, kurioje R. G. yra nukentėjusysis, o E. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Taigi, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas sukūrė kuriozišką situaciją, kai įpareigojo spręsti klausimą dėl R. G. kaltės sukėlus eismo įvykį, kai šis asmuo baudžiamajame procese yra įgijęs nukentėjusiojo statusą.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
R. G. atstovo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinis skundas tenkinamas.LR ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Taigi byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3007/2011). Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-5351/2010, N444-202/2011).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų, dėl kurių byla negali būti išnagrinėta tinkamai, todėl R. G. administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, grąžino be pagrindo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo esmė šioje byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole atskleista tinkamai, protokole nurodyti visi duomenys, nurodyti LR ATPK 260 straipsnio 1 dalyje, todėl kliūčių pirmosios instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės nebuvo ir nėra. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog R. G. vairavo transporto priemonę, galimai pažeidė Kelių eismo taisykles ir galimai sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, tačiau tokia jo veika protokole neaprašyta bei nekvalifikuota. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų asmenų ir tik dėl tų pažeidimų, dėl kurių ji perduota nagrinėti. Vien tai, kad teismo nuomone galėjo būti padaryta ir kitų administracinių teisės pažeidimų, nesudaro pagrindo grąžinti bylą administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams šalinti, kadangi tai nėra trūkumas, neleidžiantis išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos pagal protokole nurodytus administracinius teisės pažeidimus. Tai, kad protokole nenurodomas ir neaprašytas galimai padarytas kitas administracinis teisės pažeidimas, neužkerta kelio institucijai, turinčiai teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, surašyti naują administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame nurodyti paaiškėjusio administracinio teisės pažeidimo aplinkybes bei perduoti tokią bylą nagrinėti kompetentingai institucijai.Pažymėtina ir tai, kad 2016 m. liepos 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1469(16) nurodoma, jog E. G. veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti, o R. G. veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Ši išvada tik duoda pagrindą manyti, kad eismo įvykio kaltininkas yra E. G., o R. G. veiksmai, turėję priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, tačiau nebuvę pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, vertintini tik E. G. baudžiamojoje byloje (jei jis būtų pripažintas kaltu) sprendžiant bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ar civilinio ieškinio, o ne R. G. kaltės dėl sukelto eismo įvykio klausimus.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra surašytas tinkamai, jame nurodytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai protokolą grąžino institucijai trūkumams pašalinti. Taigi R. G. atstovo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
R. G. atstovo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.