Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. K. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. birželio 22 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį Rover 45, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu M. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje perkvalifikavo į ATPK 129 straipsnį ir jam paskyrė 1158 eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.Skunde apeliantas nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas M. K. veiką iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies perkvalifikavo į ATPK 129 straipsnį. Nors teismas padarė išvadą, jog M. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, tačiau ši išvada yra nepagrįsta, nes pažeidimo padarymo metu jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę. Sulaikymo metu pas jį buvo rastas galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Duomenų, kad ši teisė pažeidimo padarymo metu būtų dėl kokių priežasčių atimta, nėra. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas ir dalies. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Kaip jau minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolas M. K. surašytas už tai, kad 2016 m. birželio 22 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį Rover 45, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais savo veiksmais M. K. pažeidė KET 17 punktą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu M. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies perkvalifikavo į ATPK 129 straipsnį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas M. K. padarytą pažeidimą iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies į ATPK 129 straipsnį perkvalifikavo nepagrįstai.

Pažymima, jog pažeidimui tiek pagal ATPK 126 straipsnį, tiek pagal ATPK 129 straipsnį kvalifikuoti, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo. Tačiau pažeidimui pagal ATPK 129 straipsnį kvalifikuoti, būtina nustatyti papildomą veiką kvalifikuojantį požymį, t. y. kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones ar neturi teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nutarimo nustatomojoje dalyje nenustatė, jog M. K. neturi teisęs vairuoti transporto priemonės, apie šią aplinkybę pasisakė tik motyvuojamojoje dalyje.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų bei duomenų pridėtų prie Institucijos apeliacinio skundo matyti, kad 2014-07-17 M. K. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų, jog pažeidimo padarymo metu (2016-06-22) šis pažymėjimas negaliotų arba iš M. K. būtų atimta teisės vairuoti transporto priemones, byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuojama, jog pažeidimų padarymo metu M. K. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas sutinka su Institucijos skundo argumentais, jog M. K. administracinis teisės pažeidimas turi būti kvalifikuojamas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Nors Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas visus apeliaciniame skunde keliamus klausimus gali išnagrinėti iš esmės. Perkvalifikavus administracinius teisės pažeidimus, spręstinas administracinės nuobaudos klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nuobaudas taiko, atsižvelgdamas į įstatymu nustatytas nuobaudų skyrimo taisykles.

Kaip jau minėta, ATPK 126 straipsnio 4 dalis numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis nubausti bei juos siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip numato ATPK 30² straipsnio 1 dalis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Skirdamas administracinę nuobaudą, aukštesnysis teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, kad M. K. atžvilgiu nei lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog M. K. ankščiau ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl jam skiriamas ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos numatytos nuobaudos vidurkis.

Esant tokioms aplinkybėms, Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas dėl M. K. nubaudimo pagal ATPK 129 straipsnį naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėja

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą:

M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir jį nubausti 723 (septynių šimtų dvidešimt trijų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.