- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- 1S-844-813/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37622-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. S. (A. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laivės atėmimu 7 metams.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 2 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 95-499 buvo nutarta nuteistajam A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Komisija nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką balas yra 11, kas reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, nebuvo baustas, tris kartus paskatintas, dirba, turi galimybę įsidarbinti išėjęs į laisvę, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. A. S. vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą konstatavus, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam A. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis A. S. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31d. nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
5.1. Skunde teigiama, kad teismas buvo šališkas, be pagrindo konstatavo, kad Komisijos nutarimas nepakankamai pagrįstas, deklaratyviai nurodė, kad nuteistojo asmenybė ir nusikaltimo pobūdis Komisijos nutarime įvertinti netinkamai. Apie teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes išvis nepasisakė. Teismas nenurodė, kokiais kriterijais remdamasis daro išvadą, kad 11 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal „OASys“ metodiką įvertinimas yra nepakankamas lygtinio paleidimo taikymui.
5.2. Skunde tvirtinama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, bausmę laiko kaip visuomenės kerštą ir atmeta galimybę pasitaisyti pasisakydamas, jog lygtinis paleidimas netaikytas, nes padarytas labai sunkus nusikaltimas ir dar liko neatlikta pakankamai didelė dalis bausmės, nors įstatymas tam neprieštarauja. Nuteistojo, kaip atskiro žmogaus konkrečių savybių atliekant bausmę iš viso nevertino. Nenurodė, kokie turi būti kriterijai leidžiantys nuteistajam pasinaudoti lygtiniu paleidimu, o teismo teiginys, jog A. S. pažanga nėra pakankamo dydžio ir nenurodžius, koks tas dydis turi būti, ir įneša neaiškumo, nes yra nesuprantama, kokia ši pažanga turi būti ir kokiais kriterijais turi būti vertinama. Taigi, anot nuteistojo, akivaizdu, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas tenkinamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nuteistajam atlikus įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet galimas lygtinio paleidimo taikymas, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateiktą medžiagą ir išanalizavus nuteistojo skundo argumentus, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo A. S. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. S. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui bei aplinkybei, kad teisminio nagrinėjimo metu jis iš dalies prisipažino kaltu. Apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. S. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis, likusios neatliktos bausmės dalis, gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
9. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo A. S. lygtiniam paleidimui. Pažymėtina, kad nors A. S. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jis jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, leidžiančią svarstyti asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Tokiu būdu, sprendžiant A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju pagal „OASys“ metodiką yra žema, atitinka 11 balų ir sudaro pagrindą manyti, kad A. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, jog, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, jokie jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai, turintys ypatingą reikšmę sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, šiuo atveju neišskiriami, akcentuojami vien tik nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys užkardyti veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais, teigiama darbinė motyvacija ir darbo pasiūlymo turėjimas; atsakomybės jausmas; psichiką veikiančių medžiagų nevartojimas; amžius. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 16 balų (nustatyta pirminio vertinimo metu) sumažėjo iki 11 balų, iš jų 6 balai statiniai, kurių nuteistasis niekaip negali sumažinti.
10. Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija nutarime į paminėtas aplinkybes bei tai, kad A. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visų pirma, ir atsižvelgė, o teismas jų nevertino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisijos nutarime tinkamai įvertintos ir kitos nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės, atsižvelgta į tai, kad A. S. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje. Nuo 2017 m. birželio 15 d. jam suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu grįžti į namus laisvu nuo darbo metu kartą per savaitę. Taip pat 2019 m. suteikta teisė atostogų metu 10 kalendorinių dienų parvykti į namus. Pažeidimų nepadarė, grįžta laiku. Bausmės atlikimo metu skatintas 3 kartus, drausmine tvarka nebaustas. A. S. iki nuteisimo apie 20 metų dirbo UAB „M.“ vairuotoju – ekspeditoriumi. Atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, įsidarbino (duomenys neskelbtini), vėliau pradėjo dirbti UAB „M.“, kur dirba iki šiol, po bausmės atlikimo planuoja ir toliau tęsti darbinę veiklą minėtoje įmonėje, gautas bendrovės direktoriaus pranešimas, kad jis liks dirbti esamose pareigose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam būdingos teigiamos nuostatos savęs realizavimo, pastovumo, atsakomybės ir lojalumo darbinėje veikloje atžvilgiu. Neturi jokių įsiskolinimų, pragyvena iš gaunamo darbo užmokesčio, geba tinkamai naudotis gaunamomis lėšomis. Gyvenimo stilius ir draugai neturi įtakos nuteistojo nusikalstamumui. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, sugeba tinkamai bendrauti su kitais asmenimis. Draugų ratas siauras, orientuojasi į bendravimą su artimaisiais, ryšius palaiko su žmona, sūnumi, dėl to nesijaučia blogai. Nors nuteistasis padarė nusikaltimą dėl žmonos neištikimybės, tačiau su ja susitaikė ir palaiko artimus ryšius. Žmona atvyksta į pasimatymus, taip pat bendrauja ir trumpalaikių išvykų į namus metu. Tad nors šeimoje ir buvo kilę asmeninių sunkumų, tačiau nuteistajam juos kartu su žmona pavyko įveikti, šiuo metu jų santykiai stabilūs. Nuteistojo emocinė būsena stabili, pozityvi. Stresines situacijas išgyvena jautriau. Po nuosprendžio įsiteisėjimo, atvykęs į pataisos namus, asmuo patyrė didelį stresą, dėl ko teko gydytis, vartoti raminamuosius vaistus. Kalbant apie nusikaltimą ir šiuo metu emocijos sujautrėja, tačiau geba su jomis adekvačiai susidoroti. Jam būdingas adekvatus savęs vertinimas. Nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, jo požiūris į įstatymus yra teigiamas. Anksčiau jis neteistas. Jis suvokia padaryto nusikaltimo pasekmes aukai, bendruomenei plačiąja prasme. Dėl to stipriai išgyvena iki šios dienos, savo elgesį vertina kritiškai. Nusikaltimas įvykdytas impulsyviai, neapgalvotai. Pripažįsta, jog tai buvo momentinė reakcija į susiklosčiusią situaciją dėl žmonos neištikimybės, tačiau pabrėžia, kad stresinė situacija aptemdė protą taip, jog nepamena savo veiksmų. Tai buvo vienintelis atvejis, kai buvo fiksuotas smurto panaudojimo ir savitvardos praradimo epizodas asmens istorijoje. Smurtinių atvejų pataisos namuose kitų atžvilgiu nėra fiksuota. Gyvenime nuteistasis sprendimus priima apgalvotai. Asmuo išėjęs iš įkalinimo įstaigos planuoja tęsti tai, ką daro šiuo metu, t. y., dirbti, rūpintis šeima. Socialinio tyrimo išvadoje apibendrinant A. S. mąstymo ir elgesio ypatumus, nurodyta, kad galima daryti prielaidą, jog impulsyvus elgesys buvo reakcija į susiklosčiusią netikėtą emociškai svarbią situaciją. Dabartinis neigiamas savo nusikalstamo elgesio vertinimas, asmeninės atsakomybės prisiėmimas, pasekmių suvokimas, gebėjimas priimti apgalvotus sprendimus, atsakomybės jausmas yra teigiamos, dabartinės nuteistojo resocializacijos proceso prielaidos. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką leidžia turiningai, prasmingai, pozityviai. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į šias nuteistąjį A. S. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Šių duomenų visuma skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog A. S. tinkamai analizuoja savo praeitį, supranta savo nusikalstamo elgesio pasekmes tiek sau, tiek aplinkiniams, rodo jo realų norą taisytis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir elgtis pavyzdingai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį.
11. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai A. S. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamas aplinkybes, susijusias su padarytos veikos pavojingumu, pobūdžiu, nuteistojo bylos nagrinėjimo metu išdėstyta pozicija dėl įvykdytos veikos, ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, sumažino jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl toliau jį galima taisyti ir ne struktūruotoje aplinkoje. Iš esmės teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti ir jam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių visuma sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad A. S. būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kolegijos manymu, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, jo lygtinis paleidimas iš esmės užtikrins BVK įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą.
12. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių toliau taikyti laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Svarbu akcentuoti, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tad jeigu nuteistasis paleistas į laisvę darys naujas nusikalstamas veikas ar pažeidinės lygtinio paleidimo sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
13. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, neabejotina, kad Komisija, nutardama taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir realią pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą, o skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir dėl nuteistojo A. S. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 95-499 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. S..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo A. S. (A. S.) skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 95-499 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.