Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,

savivaldybės institucijos, duodančios išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei I. M.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. E. B., A. P. B., G. P. B. su savivaldybės institucija, duodančia išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracija dėl pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Z. E. B. ilgą laiką serga demencija, vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga ir organizmo funkcijų sutrikimais, jai nustatyti specialūs poreikiai. Paskutiniuoju metu ji sunkiai orientuojasi aplinkoje, taip pat ir bute, kuriame nuolat gyvena, nepažįsta artimųjų, tik prižiūrima išgeria medikamentus, pavalgo. Ji nesugeba pasirūpinti savimi, savo poreikiais. Dėl tokios sveikatos būklės ji pati savimi ir aplinka, maistu nepasirūpina, mąstymas ir atmintis ribotos. Prašo pareiškimą patenkinti, pripažinti Z. E. B. neveiksnia visose nurodytose srityje, nustatyti jai globą, globėju ir turto administratoriumi paskirti sūnų G. P. B.

Suinteresuoto asmens Z. E. B. atstovas su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Z. E. B. dėl jai nustatytų sunkių ir nuolatinio pobūdžio psichinės sveikatos sutrikimų nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, negali pasirūpinti savimi, tinkamai nesuvokia aplinkos, jos sveikata blogėja, todėl turi būti pripažinta neveiksnia prašomose srityse, nes tik taip bus užtikrintos jos teisės.

Z. E. B. apribojus veiksnumą, jos teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui būtina paskirti globėją. Kadangi globėju sutinka būti jos sūnus G. P. B., kuris jau kurį laiką rūpinasi mama, jis skirtinas globėju ir turto administratoriumi, nes Z. E. B. turi ir nekilnojamojo turto, kurį reikia prižiūrėti ir tvarkyti.

Suinteresuotas asmuo G. P. B. su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Z. E. B. būklė blogėja, jau pastaruosius penkerius metus jis rūpinasi mama, mama nesuvokia realios padėties, negali pasirūpinti savo poreikiais, todėl tinkamai negali pasirūpinti savimi.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Z. E. B. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse. Z. E. B. būtina globa bei jos turto administravimas. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

2022 m. rugsėjo 13 d. prašymu G. P. B. kreipėsi dėl mamos gebėjimo pasirūpinti savimi, nurodė, kad ji visiškai negali savimi pasirūpinti dėl sveikatos būklės, todėl būtina spręsti dėl jos veiksnumo (t. 1, el. b. l. 1). Viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos pranešimas, Kauno teritorinės ligonių kasos pateikta informacija, medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad Z. E. B. nustatyta demencija, sergant anksti prasidėjusia Alzheimerio liga, šis psichikos sutrikimas nustatytas nuo 2016 m., sveikata blogėja, laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2019 m. liepos 3 d. sistemingai konsultuota neurologo ir psichiatro (t. 1, el. b. l. 1). 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu Z. E. B. neterminuotai nustatytas I lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (t. 1, el. b. l. 1). Išvada patvirtina, kad Z. E. B. negali savarankiškai priimti sprendimų šiose turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje (maisto įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas), asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); Z. E. B. visiškai negeba pasirūpinti savimi ir priimti sprendimų šiose asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius) (t. 1, el. b. l.1). Išankstinių nurodymų Z. E. B. nėra pateikusi (t. 1, el. b. l. 62). Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Z. E. B. nustatytas psichinės sveikatos sutrikimas – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, kuris priskirtas prie negrįžtamų psichinės sveikatos sutrikimų, yra nuolatinio pobūdžio ir sunkus. Su Z. E. B. verbalinis kontaktas negalimas, ji abejinga aplinkai, negeba priimti logiškai argumentuotų savarankiškų sprendimų, stebimi ryškūs pažinimo funkcijų sutrikimai, savarankiškai funkcionuoti negali. Dėl šio sutrikimo Z. E. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių įgyvendinimo srityje (t. 1, el. b. l. 51–58). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad Z. E. B. turi nekilnojamojo turto – butą (t. 1, el. b. l. 1). Išvada patvirtina, kad Z. E. B. būtina globa, globėju ir turto administratoriumi rekomenduojama paskirti sūnų G. P. B., kuris yra tinkama atlikti šias pareigas (t. 1, el. b. l. 94–98).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl veiksnumo ribojimo

Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 14 punktą, psichikos sveikata – tai natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal to paties straipsnio 3 punktą, asmuo, sergantis psichikos liga, laikomas psichikos ligoniu. Nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad psichikos ligoniai turi visas politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises. Tačiau tokie asmenys labiau pažeidžiami nei kiti tas pačias teises turintys visuomenės nariai. Tuo atveju, kai fizinis asmuo dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę kreiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Teismas, nagrinėdamas bylą dėl neveiksnumo asmeniui nustatymo, privalo pripažinimą neveiksniu, kaip maksimalų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, naudoti tik kaip išimtinio pobūdžio priemonę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu, jam nustatoma globa. CK 2.5 straipsnyje civilinis veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą ir priklauso nuo dviejų aplinkybių: nuo amžiaus ir nuo asmens psichinės būklės, t. y. nuo gebėjimo ir galėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Visiško veiksnumo atsiradimas siejamas su pilnametyste. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pagrindas asmenį pripažinti neveiksniu gali būti tik toks psichikos sutrikimas ar silpnaprotystės forma, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Be to, toks psichikos sutrikimas turi kelti realią grėsmę pačiam asmeniui ir (ar) toks sutrikimas turi kelti realią grėsmę aplinkiniams. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą.

Aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimų, ekspertizės akto matyti, kad Z. E. B. diagnozuotas nuolatinis, sunkus ir negrįžtamas psichinės sveikatos sutrikimas – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, kuris įtakoja jos orientaciją laike ir savyje, supratimą asmeninių ir turtinių santykių srityse, kontaktas su ja menkas ir nevisavertis, ji negali priimti sprendinių dėl jos turtinių interesų, negeba pasirūpinti jai paskirtu gydymu ir spręsti klausimų, susijusių su kasdieninių poreikių tenkinimu. Ji dėl to negali atlikti savarankiškų veiksmų, pati savimi pasirūpinti negali, negali priimti sprendimų dėl pajamų ar išlaidų tvarkymo, nesuvokia apie būtinumą rūpintis savimi ir savo poreikiais. Dėl šio psichinės sveikatos sutrikimo, ji visiškai nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių.

Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos kuo mažiau jo veiksnumą ribojančios priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 straipsnio 5 dalis).

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 4, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog dėl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turėtų būti pasirinktos priemonės pagal nustatytą neveiksnumo laipsnį, jis turėtų būti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiam asmeniui.

Šiame kontekste pažymėtina, kad teisė sudaryti santuoką, teisė į darbo santykius, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, pati Z. E. B. dėl jos sunkios sveikatos būklės jų realizuoti negali, dėl sveikatos būklės ji negali realizuoti ir teisės dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje, kreiptis į teismą ir į viešojo administravimo institucijas, todėl šių jos teisių ribojimas netenka prasmės, nes tokio ribojimo taikymas nebūtų proporcingas nustatytų aplinkybių kontekste. Atsižvelgus į tai, šiose turtinių ir neturtinių santykių srityse Z. E. B. veiksnumas neribotinas.

Įvertinus tai, kad Z. E. B. dėl psichikos sutrikimo negali visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ji pripažintina neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros (CK 2.10 straipsnis).

II. Dėl globos ir turto administravimo

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Aukščiau aptarti įrodymai ir dėl jų padarytos teismo išvados patvirtina, kad Z. E. B. yra neveiksni nurodytose srityse, dėl ko ji negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jai reikalinga kitų asmenų globa. Įvertinus tai, Z. E. B. nustatytina globa (CK 3. 277 straipsnis).

G. P. B. pagal savo sveikatos būklę gali globoti kitą žmogų (t. 1, el. b. l. 101), jis dirba, neteistas, nebaustas administracine tvarka (t. 1, el. b. l. 100, 122–123), taigi, jo asmeninės savybes atitinka globėjui keliamus reikalavimus. G. P. B. sutinka būti globėju, jo sutuoktinė taip pat išreiškė sutikimą, kad jis taptų globėju, tam neprieštarauja ir kitas Z. E. B. sūnus A. P. B. (t. 1, el. b. l. 98–99, 102–104). Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad G. P. B. yra Z. E. B. sūnus (t. 1, el. b. l. 1). Įvertinus visus aptartus argumentus, pripažintina, kad nėra kliūčių paskirti jį Z. E. B. globėju (CK 3.242 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, Z. E. B. nustačius globą, globėju skirtinas G. P. B.

Tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad Z. E. B. turi butą, kuriam būtina nuolatinė priežiūra. Atsižvelgus į tai, kad šiuo turtu būtina pasirūpinti, spręstina ir dėl turto administratoriaus paskyrimo. G. P. B. yra Z. E. B. sūnus, kuris jau ilgą laiką prižiūri šį turtą ir juo rūpinasi, sutinka būti turto administratoriumi, pagal savo sveikatos būklę gali juo būti, todėl nėra kliūčių paskirti jį Z. E. B. turto administratoriumi (CPK 493 straipsnio 1 dalis).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų, nes šalys nuo jų atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 468 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Pripažinti Z. E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros.

Nustatyti Z. E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), globą.

Paskirti Z. E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), globėju ir turto administratoriumi G. P. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.