Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-23 · Civilinė byla Nr. 2S-699-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-23
Bylos Nr.
2S-699-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02917-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“
Suinteresuotas asmuo
R. D.
Kategorijos
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-699-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02917-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 114.4; 121.14 122.4; 128.11; 129.5; 129.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3922-797/2014 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo R. D., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB)„Prioritetas“ kreipėsi su skundu į antstolę V. Š., prašydama sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/00578 iki bus išnagrinėtas skundas, panaikinti antstolės V. Š. 2014-03-07 patvarkymą dėl kreditorinių – debitorinių įsiskolinimų pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/00578, taip pat panaikinti antstolės V. Š. 2014-03-25 turto arešto aktą Nr. 2-548-569/2013. Nurodė, kad antstolė 2014-03-07 priėmė patvarkymą dėl kreditorinių - debitorinių įsiskolinimų pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/00578, kuris pažeidžia ne tik skolininkės interesus, bet ir sustabdys įmonės finansinę - ūkinę veiklą. Pažymėjo, kad antstolė vykdomojoje byloje jau yra areštavusi skolininkės atsiskaitomąsias sąskaitas ir yra pradėtas piniginių lėšų išieškojimas, todėl patvarkymas dėl kreditorinių - debitorinių įsiskolinimų pateikimo yra perteklinis, neteisėtas, kuris gali privesti įmonę prie bankroto. Be to, antstolė 2014-03-25 turto arešto aktu areštavo skolininkės turto iš esmės daugiau nei jo reikia išieškotinai sumai, t.y. areštavo skolininkės nekilnojamąjį turtą už 3833546,00 Lt, o turto arešto mastas yra 76755,35 Lt. Pareiškėjo manymu, antstolė turto arešto akte neįrašydama nekilnojamojo turto vertės, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis (3-4 b.l.).

Antstolė V. Š. 2014-04-11 patvarkymu skundą tenkino iš dalies – patikslino turto arešto aktą, panaikinant areštą tam tikriems nekilnojamojo turto objektams, kitoje dalyje atsisakė tenkinti skundą ir jį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Antstolė pripažino, kad turto arešto aktu areštavo turto daugiau negu reikia, todėl turto arešto aktą patikslino, palikdama areštą objektams, kurių vertė neviršija išieškotinos skolos ir vykdymo išlaidų dydžio. Su kita skundo dalimi antstolė nesutiko. Pažymėjo, kad vykdydamas vykdomąjį dokumentą antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, siekiant, kad skola būtų išieškota per kuo trumpesnį laiko tarpą. Pabrėžė, kad iš pareiškėjos išieškoma skola yra susijusi su darbo užmokesčio išieškojimu. Nurodė, jog buvo areštuotos pareiškėjos sąskaitos, esančios kredito įstaigose, tačiau lėšų jose nepakako, t. y. iki 2014-04-11 sumokėta tik 1/7 skolos. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis LR CPK 624 straipsnio 3 dalimi, vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinės vykdymo priemonės, todėl priimtas patvarkymas dėl kreditorinių – debitorinių įsiskolinimų pateikimo yra teisėtas ir pagrįstas, privalomas vykdyti skolininkui ir neturi būti panaikintas (74-76 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014-05-19 nutartimi pareiškėjos UAB „Prioritetas“ skundą atmetė. Teismas nurodė, kad vadovaujantis LR CPK nuostatomis antstoliui yra suteikta teisė vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones, todėl teismas antstolės V. Š. 2014-03-07 patvarkymą dėl kreditorinių - debitorinių įsiskolinimų pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/00578 nelaikė pertekliniu. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog dėl minėto patvarkymo vykdymo gali būti sustabdyta įmonės finansinė - ūkinė veikla, kadangi prašoma pateikti informaciją apie kreditorinius - debitorinius įsiskolinimus. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog lėšų pareiškėjo sąskaitose neužteko skolai sumokėti, atsižvelgiant į tai teismas padarė išvadą, jog antstolė pagrįstai priėmė patvarkymą dėl kreditorinių - debitorinių įsiskolinimų pateikimo. Dėl turto arešto akto panaikinimo teismas sprendė kad antstolė 2014-03-25 surašydama turto arešto aktą, pažeidė LR CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri nurodo, jog negalima areštuoti turto iš esmės daugiau nei skola ir vykdymo išlaidos, taip pat, turėdama galimybę pasitikrinti turto vertę viešame registre, to 2014-03-25 nepadarė, todėl buvo areštuotas didesnės vertės turtas, nei reikia skolai ir vykdymo išlaidoms išieškoti. Tačiau šią savo klaidą antstolė ištaisė pati, gavusi pareiškėjos skundą, todėl šioje dalyje teismas neturėjo pagrindo naikinti 2014-03-25 turto arešto akto, nes 2014-03-25 aktą antstolė patikslino savo iniciatyva. Teismas konstatavo, kad patikslintu turto arešto aktu areštuojant turtą laikytasi LR CPK 675 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės, t. y. nėra iš esmės areštuota turto daugiau, negu reikia skolai ir vykdymo išlaidoms išieškoti. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog išieškojimo nukreipimas į areštuotą nekilnojamąjį turtą apsunkintas, nes pareiškėjos turtas yra areštuotas nuo 2010 m. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad antstolės 2014-03-07 patvarkymas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi buvo laikytasi LR CPK 688 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad pareiškėja turi vykdyti pareigą ir pateikti antstoliui prašomą informaciją, kad tinkamai ir operatyviai būtų vykdomas teismo sprendimas, kadangi įstatymas įpareigoja antstolį turi imtis visų galimų priemonių sprendimui realiai ir greitai įvykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Prioritetas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-19 nutarties dalį dėl kreditorinių – debitorinių įsiskolinimų pateikimo ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės V. Š. 2014-03-04 patvarkymą dėl kreditorinių – debitorinių įsiskolinimų pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/00578. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neteisingai aiškino ir taikė LR CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Antstolė V. Š. vykdomojoje byloje jau yra areštavusi skolininkės atsiskaitomąsias sąskaitas ir jau yra pradėtas piniginių lėšų išieškojimas, todėl patvarkymas dėl kreditorinių - debitorinių įsiskolinimų pateikimo yra perteklinis, neteisėtas, kuris gali privesti įmonė prie bankroto. Toks antstolės patvarkymas prieštarauja LR CPK 665 straipsnio 2 dalies normai, nes išieškojimas jau vykdomas iš skolininkei priklausančių pinigų (antros eilės išieškojimas).

2. Antstolė šiuo metu vykdydama išieškojimą iš skolininkės lėšų yra išieškojusi 28012,60 Lt, todėl yra tinkamai ginamos antros eilės išieškotojos R. D. teisės bei teisėti interesai ir atvirkščiai, antstolei pritaikius kelias priverstinio vykdymo priemones, pažeidžiami skolininkės teisėti interesai. Šiuo požiūriu teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CPK 624 straipsnio normą, kurioje yra numatytas priverstinio vykdymo priemonių sąrašas. Ši teisės norma nėra imperatyvi, tai yra ši norma nenumato, jog vienu metu turi būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Tai reiškia, kad, jei antstolis realiai vykdo išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, tai yra nurašo pinigų sumas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose, tuomet nėra pagrindo taikyti kitą priverstinio vykdymo priemonę - išieškojimą iš skolininko pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Prioritetas“ atskirąjį skundą, antstolė V. Š. nurodė, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad antstoliams suteikta teisė vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones. Pabrėžė, kad vykdymo proceso tikslas yra kuo greitesnis skolos išieškojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu atveju byla yra susijusi su darbo teisiniais santykiais. Siekiant apginti antros eilės išieškotojos R. D. interesus, t.y. išieškoti jai priklausantį darbo užmokestį, buvo areštuotos skolininkės sąskaitos kredito įstaigose. Atkreipė dėmesį, kad tiek skundo dėl antstolės veiksmų, tiek atskirojo skundo, tiek atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo dieną, skolininkės UAB „Prioritetas“ sąskaitose nebuvo pakankamai lėšų, kad skola būtų padengta. Ji yra padengta tik dalinai. Skolininkas nepateikia jokių įrodymų, kad taikant tik vieną priverstinio vykdymo priemonę (sąskaitų areštą) bus galima padengti esamą įsiskolinimą. Vadovaujantis CPK 624 straipsnio 3 dalimi antstolis gali taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones. Dėl šios priežasties skolininkas buvo įpareigotas pateikti kreditorinių - debitorinių įsiskolinimų sąrašą. Nustačius, kad skolininkas turi lėšų pas trečiuosius asmenis, išieškojimą būtu galima nukreipti į šias lėšas ir taip padengti skolą antros eilės išieškotojai. Skolininkas teikdamas skundus, nepateikdamas kreditorinių - debitorinių įsiskolinimų sąrašo, vilkina skolos sumokėjimą, taip pažeisdamas išieškotojos R. D. interesus. Antstolės vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkės pareiga yra teikti antstoliui visą reikalingą informaciją, kad tinkamai ir operatyviai būtų vykdomas teismo sprendimas, kadangi įstatymas įpareigoja antstolį imtis visų galimų priemonių sprendimui realiai ir greitai įvykdyti (99-101 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolės priimto patvarkymo, kuriuo pareiškėja įpareigota pateikti informaciją apie kreditorinius – debitorinius įsiskolinimus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (LR CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (LR CPK 688 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir antstolės pateiktos vykdomosios bylos Nr. 41-578/2014 medžiagos matyti, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 71-578/2014 dėl 71783,75 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Prioritetas“ antros eilės išieškotojos R. D. naudai pagal 2014-01-29 Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-548-569/2013. 2014-03-07 skolininkas informavo antstolę, kad įmonės finansinės padėtis yra sunki, skolininkės turtui, banko sąskaitoms ir kt. yra uždėti areštai virš 6000000,00 Lt, atsižvelgiant į šias aplinkybes skolininkė pateikė prašymą mokėti skolą dalimis po 1200,00 Lt per mėnesį (9 b.l. v.b. Nr. 41-578/2014). 2014-03-07 patvarkymais areštuoti lėšas areštuotos skolininkui UAB „Prioritetas“ priklausančios piniginės lėšos esančios banko sąskaitose (14-18 b.l. v.b. Nr. 41-578/2014). 2014-03-07 patvarkymu dėl kreditorinių – debitorinių įsiskolinimų pateikimo skolininkas UAB „Prioritetas“ įpareigotas per tris dienas nuo patvarkymo gavimo dienos antstolei V. Š. pateikti atsakymą apie skolininkės UAB „Prioritetas“ kreditorinius – debitorinius įsiskolinimus (19 b.l. v.b. Nr. 41-578/2014). 2014-03-25 turto arešto aktu areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, turto vertė nenustatyta (51-60 b.l. v.b. Nr. 41-578/2014). Pareiškėjai pateikus skundą dėl antstolės veiksmų, 2014-04-11 turto arešto aktas patikslintas, areštuojant 68300,00 Lt vertės skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (90-93 b.l. v.b. Nr. 41-578/2014). Antstolė atsisakė panaikinti 2014-03-07 patvarkymą dėl kreditorinių – debitorinių įsiskolinimų pateikimo tuo pagrindu, kad minėtas patvarkymas priimtas nepažeidžiant LR CPK nuostatų, siekiant operatyviai įvykdyti vykdomąjį dokumentą (74-76 b.l.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolės patvarkymas priimtas teisėtai ir pagrįstai, kadangi įstatymas įpareigoja antstolį imtis visų galimų priemonių sprendimui realiai ir greitai įvykdyti. Apeliantė su antstolės ir pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka ir teigia, kad antstolės 2014-03-07 priimtas patvarkymas dėl kreditorinių – debitorinių įsiskolinimų pateikimo yra perteklinis, neteisėtas, galintis privesti įmonę prie bankroto, pažeidžiantis skolininkės teisėtus interesus, kadangi išieškojimas jau yra vykdomas iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytus argumentus bei bylos faktines aplinkybes, minėtas įstatymo nuostatas, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliantės motyvais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašydama panaikinti 2014-03-07 patvarkymą dėl kreditorinių – debitorinių įsiskolinimų pateikimo tuo pagrindu, kad antstolės priimtas patvarkymas dėl tam tikros informacijos pateikimo trikdo įmonės veiklą ir gali įmonę privesti prie bankroto nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio šiuos teiginius. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas patvarkymas pažeidžia pareiškėjos interesus. Taip pat apeliantė nepateikė įrodymų, kad skola ieškovei R. D. yra pilnai sumokėta arba bus sumokėta artimiausiu metu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėjos lėšos, esančios bankų sąskaitose buvo areštuotos, tačiau šių lėšų teismo išduoto vykdomojo dokumento įvykdymui neužtenka. Pažymėtina, kad priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja LR CPK 624 straipsnis, kuriame nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. LR CPK 662 straipsnio l dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis LR CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. LR CPK 662 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis laikydamasis LR CPK 664, 665 straipsnių nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. LR CPK 624 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad vienu metu gali būti taikomos kelio priverstinio vykdymo priemonės. Išieškojimą iš juridinių asmenų, reglamentuoja LR CPK 665 straipsnis, kuriame nustatyta išieškojimo iš juridinių asmenų tvarka - pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas; trečiąja eile išieškoma iš kito turto, išskyrus nurodytą LR CPK 665 straipsnio 4 dalyje; ketvirtąja eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo procesui reikalingos informacijos pateikimo būtų galima vertinti kaip priimtą pažeidžiant minėtas LR CPK nuostatas. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolės veiksmai vykdomojoje byloje buvo nuoseklūs ir teisėti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo motyvais ir konstatuoti, kad antstolė, vykdydama skolos išieškojimą, pažeidė vykdymo proceso teisės normas, t.y. LR CPK 665 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad antstolės priimtas patvarkymas trikdo apeliantės ūkinę ir komercinę veiklą, pažeidžia jos interesus bei vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės, bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-19 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos dalyviams.

Vykdomąją bylą Nr. 71-578/2014 (1 tomas) grąžinti antstolei V. Š..

Teisėja Vilija Valantienė