Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, našlys, nedirba, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 140 straipsnio 2 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2014-10-25, apie 21.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1.54 prom.), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ranka sudavė vieną smūgį į kairę akį, bei vieną smūgį į nosį savo sugyventinei S. G. ir taip sukėlė pastarajai fizinį skausmą (b.l.19).

Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo S. B. kaltė, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, grindžiama šiais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu S. B. pagal LR BK 140 str. 2 d. kaltu prisipažino visiškai ir apklausos metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, esmę suprato, nusikaltimo padarymu prisipažįstu visiškai. 2014-10-25 visą dieną su savo draugu, namuose adresu (duomenys neskelbtini) pjovė ir krovė malkas. Pabaigus darbus išgėrė vieną 0,7 litro butelį degtinės. Jo draugas nuėjo namo, o jis taip pat grįžo namo, nuėjo į virtuvę, atsisėdo prie stalo ir užmigo. Jo žmona, norėdama jį pažadinti pradėjo tampyti už ausies, jis dėl to labai supyko ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į nosį, bei vieną kartą į kairę akį. Taip pasielgė, nes buvo girtas, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, bei nori su žmona susitaikyti. Daugiau papasakoti neturi ko (b.l.21-22).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, pasitvirtino ne tik jo paties visišku prisipažinimu, bet ir šiais duomenimis:

nukentėjusioji S. G. ikiteisminiame tyrime apklausos metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name, kuris priklauso jos sugyventiniui S. B., kartu su sugyventiniu, sūnumi K. G.. Nori pasakyti, kad namas yra paskirstytas į dvi dalis, turi du atskirus įėjimus. Kitoje namo dalyje gyvena S. B. dukra, tačiau jie su jais nebendrauja. 2014-10-25 sugyventinis S. B. vartojo alkoholį. Vakare apie 21 val. tarp jų virtuvėje įvyko žodinis konfliktas. Jis ją vadino necenzūriniais žodžiais. Tuo metu name buvo ji ir S., sūnus buvo lauke. Ji susinervinusi, kad S. ją negražiai vadina, todėl jam tampė už ausies, t. y. suleido nagus. Tada S. jai atrodo dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į nosį, iš karto kitą smūgį į akį. Jie tuo metu stovėjo. Ji pajuto skausmą nuo suduotų smūgių. Tai buvo pirmas kartas, kad jis jai suduotų, ji to nesitikėjo. Ji iš karto iškvietė policijos pareigūnus. S. jai nieko daugiau nesakė, elgėsi ramiai. Sūnus grįžo į namus, jau kai namuose nebuvo nei S. ir policija buvo išvažiavusi. Pareiškime nurodė, kad S. kabinėjosi prie K. Ji turėjo omeny, kad tai buvo iki jai suduodant smūgius, kažkur apie 19 val. S. jo prašė sukrauti malkas, tačiau sūnus atsisakė. Ji nepagalvojusi parašė tai pareiškime. Patvirtina, kad K. konflikto tarp jų nematė. Į medikus dėl suduotų smūgių nesikreips. Jokių pretenzijų S. B. neturi, prašo jam bylą nutraukti. Ji patyrė tik moralinę žalą, prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Civilio ieškinio byloje nereiškia. Dar kartą prašo bylą S. nutraukti, nes jis jos atsiprašė, ji jam atleido, su juo susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi. Taip pat yra „viena ausim“ girdėjusi apie įstatymą dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau negalvojo, kad tai yra rimta (b.l.9).

Šie vieni kitus papildantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Jie vieni kitiems neprieštarauja, jais nenustatyta priežasties netikėti. Todėl aukščiau nurodyti duomenys yra kaltinamojo S. B. kaltės įrodymai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis S. B. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo S. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Jo veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis S. B. yra neteistas, tačiau linkęs smurtauti, 2010-04-24 ikiteisminis tyrimas, perkvalifikavus veiką, nutrauktas dėl privataus proceso; 2013-03-13 ikiteisminis tyrimas dėl smurto nutrauktas neįrodžius kaltinamojo kaltės. (b.l.31-32); baustas administracine tvarka už veikas padarytas esant neblaiviam (b.l.33-34); Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l.38); Vilniaus psichikos centre į įskaitą neįrašytas (b.l.39).

Kaltinamasis S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Už šios nusikalstamos veikos įvykdymą kaltinamajam S. B. gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu. S. B. prokuroras siūlo paskirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, neatlygintinai dirbant po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Kaltinamasis S. B. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kaltinamojo S. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 straipsnio 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam S. B. atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam S. B. gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė. Kaltinamasis S. B. sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis sutinka su prokuroro siūloma bausme. Prokuroro siūloma bausmė bei jos dydis yra pagrįstas, todėl nėra priežasties jį mažinti. Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriant viešųjų darbų bausmę.

Nuo 2013-07-13 d. pagal LR BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.25).

2014-10-25 21.10 val. S. B. buvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka. Paleistas 2014-10-26 14.37 val.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Pagal aukščiau išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, neatlygintinai dirbant po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, neatlygintinai dirbant po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Į S. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-10-25 21.10 val. iki 2014-10-26 14.37 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą bausmę (LR BK 65 str. ir 66 str.).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Išaiškinti S. B. viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarką: viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į šią bausmę vykdančią instituciją (pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145). Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo yra paskirta viešųjų darbų bausmė, yra pateikiamas vykdyti apygardos probacijos tarnybai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Ši tarnyba, kartu su nuteistojo gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomąja institucija pagal bausmės vykdymo vietovėje esančių įmonių, įstaigų ar organizacijų, taip pat visuomeninių organizacijų paraiškas arba nuteistojo pageidavimą parenka konkrečią viešųjų darbų atlikimo vietą ir konkretų darbą. Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda. Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.