- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- ATP-736-245/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01923-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Pažeidėjas
- T. Š.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimo T. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. kovo 7 d., apie 17.25 val., prie Taikos pr. 43, Kaune, vairuodamas automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kliudė gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusį automobilį. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Po eismo įvykio nesustojo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Būdamas eismo įvykio dalyviu, neištyrus visų aplinkybių, po įvykio vartojo alkoholį (nustatytas 2,20 promilių girtumas). Šiais veiksmais T. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231.1, 233 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu T. Š. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus ir nubaustas subendrinta 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Šalies argumentai
T. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skunde nurodo, kad eismo įvykio metu jis nebuvo neblaivus. Nepastebėjęs susidūrimo grįžo namo, tuomet į svečius atėjo jo brolis A. Š., su kuriuo jie išgėrė. Mano, kad vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi teismas, apie tai, jog transporto priemonę jis vairavo neblaivus, yra liudytojo K. D. parodymai. Vėlesnis jo neblaivumo nustatymas alkotesteriu taip pat negali būti vertinamas kaip jo kaltės įrodymas vairavus neblaiviam. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes (t.y. tai, kad jo automobilyje garsiai grojo muzika, susidūrimo garsas nebuvo didelis, ant jo automobilio neliko jokių kontakto žymių), iš kurių buvo galima padaryti išvadą, kad jis įvykio metu nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, taigi jo veiksmuose nėra tyčinės kaltės.
Motyvuojamoji dalis
T. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Š. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. Š. prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas pripažįstamas esminis procesinių normų pažeidimu, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl T. Š. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas T. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus K. D., A. Š. bei padarė pagrįstą išvadą dėl T. Š. kaltės, padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.
T. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis susidūrimo su automobiliu nepastebėjo, tačiau tai laikytina jo gynybine versija siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės, kadangi šis paaiškinimas yra paneigtas kita byloje surinkta medžiaga. Liudytojas K. D. tiek savo rašytiniame paaiškinime (b.l. 5), tiek teismo posėdžio metu, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad matydamas, jog automobilis VW „Sharan“ artėjo prie jo vairuojamo automobilio, jis bandė signalizuoti, tačiau vairuotojas nereagavo ir nubraukęs jo automobilį nusišypsojo bei nuvažiavo toliau. Teismo posėdyje liudytojas papildomai nurodė, kad kontakto metu buvo garsas ir smūgis, automobilio VW „Sharan“ vairuotojas sustojo, paskui pavažiavo atbuline eiga ir nulenkė jo kairės pusės veidrodėlį, pasukęs galvą su šypsena pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Apeliacinės instancijos teismui šio liudytojo parodymai abejonių nekelia, kadangi jie yra logiški ir nuoseklūs, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šis liudytojas galėtų siekti apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir nepagrįstai apkaltinti jį padarius pažeidimą. Iš pateiktų nuotraukų (b.l. 12-16) matyti, kad pažeidimas yra žymus, nubrauktos automobilio Honda „Civic“ dešinės pusės priekinės ir galinės durelės. Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, kad automobilio VW „Sharan“ apgadinimo aukštis ir pobūdis atitinka automobilio Honda „Civic“ apgadinimo aukštį ir pobūdį. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad T. Š. kontakto su kitu automobiliu nejausti ir nepastebėti negalėjo, todėl jo kaltės neigimas laikytinas gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliaciniame skunde T. Š. taip pat nurodo, kad eismo įvykio metu jis nebuvo neblaivus. Mano, kad vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi teismas, apie tai, jog transporto priemonę jis vairavo neblaivus, yra liudytojo K. D. parodymai. Vėlesnis jo neblaivumo nustatymas alkotesteriu taip pat negali būti vertinamas kaip jo kaltės įrodymas vairavus neblaiviam.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilė ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia administracinę atsakomybę.
T. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. buvo nubaustas už tai, kad būdamas eismo įvykio dalyviu, neištyrus visų aplinkybių, po įvykio vartojo alkoholį (jam nustatytas vidutinis 2,20 promilių girtumo laipsnis). Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. kovo 7 d., apie 17.25 val., o T. Š. 2,20 promilių girtumo laipsnis jam buvo nustatytas tą pačią dieną, 19.18 val.
Apeliantas nurodo, kad vairuodamas automobilį jis nebuvo neblaivus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jis administracinėn atsakomybėn už tai patrauktas nebuvo. Faktą, kad T. Š. po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, patvirtino tiek pats T. Š., tiek liudytojas A. Š.. Nustačius aplinkybes, kad T. Š. suvokė sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio pasišalino, konstatuotina, kad jis turėjo pareigą nevartoti alkoholio iki kol bus nustatytos eismo įvykio aplinkybės, todėl už šios pareigos nevykdymą buvo visiškai pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o T. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimą nepakeistą ir T. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.