- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-23
- Bylos Nr.
- 1-23-404/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00305-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- J. V.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gim. 1988 m. vasario 4 d., Plungės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ - direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis M. K. kaltinamas svetimo turto įgijimu apgaule, t. y., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti J. V. turtą – 2.000 Lt pinigų, kaltinamasis M. K. (duomenys neskelbtini)-17, Plungės m., 2010 m. vasario 24 d., žodžiu melagingai pažadėdamas įdarbinti J. V. Olandijoje daržovių fabrike, sudarydamas su J. V. konsultavimo paslaugų sutartį Nr. 0037, kuria įsipareigojo suteikti paslaugas mokesčių klausimais Olandijoje, rezervuoti gyvenamąją vietą Olandijoje, nurodydamas 2010 m. balandžio 20 d. planuojamą išvykimo datą į Olandiją, taip iš esmės apgavo nukentėjusįjį, paimdamas iš nukentėjusiojo J. V. 1.000 Lt pinigų pagal pinigų priėmimo kvitą serija VJK Nr. 0412005, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini)-17, Plungės m., 2010 m. kovo 1 d., žodžiu melagingai pažadėdamas įdarbinti J. V. Olandijoje daržovių fabrike, sudarydamas su J. V. konsultavimo paslaugų sutartį Nr. 0039, kuria įsipareigojo suteikti paslaugas mokesčių klausimais Olandijoje, taip iš esmės apgavo nukentėjusįjį, paimdamas iš nukentėjusiojo J. V. 1.000 Lt pinigų pagal pinigų priėmimo kvitą serija VJK Nr. 0412008, apgaule užvaldė nukentėjusiojo J. V. turtą – 2.000 Lt pinigų, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Be to, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti J. M. turtą – 500 Lt pinigų, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Plungės rajono savivaldybėje, direktoriumi ir atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis M. K. (duomenys neskelbtini), Plungės m., 2012 m. vasario 24 d., žodžiu melagingai pažadėdamas per dešimt dienų nuo sutarties sudarymo įdarbinti J. M. Norvegijoje žuvų fabrike, sudarydamas su J. M. paslaugų teikimo sutartį (numeris neįrašytas), kuria įsipareigojo konsultuoti įsidarbinimo Europos sąjungos šalyse klausimais, darbo pasiūlymo ir darbo sutarties klausimais, supažindinti su pagrindinėmis užsienio valstybės mokestinėmis prievolėmis, kitais apgyvendinimo užsienio valstybėje klausimais, taip iš esmės apgavo nukentėjusiąją ir, paimdamas iš nukentėjusiosios J. M. 500 Lt pinigų, apgaule užvaldė nukentėjusiosios J. M. turtą – 500 Lt pinigų, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Be to, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti A. B. turtą – 500 Lt pinigų, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Plungės rajono savivaldybėje, direktoriumi ir atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis M. K. (duomenys neskelbtini), Plungės m., 2012 m. vasario 24 d., žodžiu melagingai pažadėdamas per dešimt dienų nuo sutarties sudarymo įdarbinti A. B. Norvegijoje žuvų fabrike, sudarydamas su A. B. paslaugų teikimo sutartį (numeris neįrašytas), kuria įsipareigojo konsultuoti įsidarbinimo Europos sąjungos šalyse klausimais, darbo pasiūlymo ir darbo sutarties klausimais, supažindinti su pagrindinėmis užsienio valstybės mokestinėmis prievolėmis, kitais apgyvendinimo užsienio valstybėje klausimais, taip iš esmės apgavo nukentėjusįjį ir, paimdamas iš nukentėjusiojo A. B. 500 Lt pinigų, apgaule užvaldė nukentėjusiojo A. B. turtą – 500 Lt pinigų, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Kaltinamasis M. K. duodamas parodymus teisme dėl visų jam pareikštų įtarimų kaltės nepripažino ir parodė, kad iš pradžių savo personalinėje įmonėje, o vėliau įsteigtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo ir tebedirba direktoriumi, teikė konsultavimo paslaugas išvykstantiems dirbti į užsienį apie įsidarbinimo galimybes, atlyginimo minimumą, pagal pareikalavimą parūpindavo kelionę, būstą, tačiau niekada nesiūlė konkretaus darbo, kadangi, neturėdamas licencijos, tiesioginiu įdarbinimu neužsiėmė. Informacija internete buvo publikuojama per reklamos agentą. Sutartys su klientais buvo sudaromos tik konsultavimo pagrindu, su jomis susipažinę arba supažindinti klientai, šiuo atveju ir nukentėjusieji, jas pasirašydavo ir sumokėdavo kiekvienu konkrečiu atveju sutartą mokestį už paslaugas. Su jokia užsienio įmone nebuvo sudaręs sandorių ir neturėjo įsipareigojimų. Tai kuo yra kaltinamas, jo įsitikinimu, yra civiliniai teisiniai santykiai, paslaugų sutartys nenuginčytos, jam pareikšti kaltinimai nepagrįsti ir neįrodyti, todėl turi būti išteisintas. Nukentėjusiojo J. V. ieškinio nepripažįsta, su A. B. ir J. M. atskirais susitarimais yra nutraukę paslaugų teikimo sutartis, sumokėti mokesčiai už paslaugas jiems grąžinti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. V. teisme parodė, kad ilgai išbuvęs be darbo nutarė darbo paieškoti internete. 2010 m. vasario mėnesio pabaigoje, internetiniame puslapyje rado skelbimą, kuriame buvo siūlomas darbas Olandijoje, buvo nurodytas adresas Plungėje ir telefono numeris. Paskambinęs nurodytu telefono numeriu susitarė susitikti ir 2010-02-24 nuvyko nurodytu adresu. Susitiko ir bendravo su vyriškiu prisistačiusiu Martyno vardu (patvirtino, kad salėje esantis kaltinamasis tas pats asmuo). Buvo paaiškinta, kad už konsultaciją, įdarbinimą, apgyvendinimą reikės sumokėti 2.000 Lt pinigų. Už šią sumą jis turėjo būti konsultuojamas įdarbinimo klausimais, jam turėjo būti surastas darbas Olandijoje, turėjo būti nuvežtas į Olandiją, apgyvendintas ir įdarbintas iki 2010-04-20. Kadangi turėjo tik 1.000 Lt pinigų, su M. K. individualios veiklos įmone sudarė sutartį ir pinigus sumokėjo pagal pinigų paėmimo kvitą, antrą kartą atvyko 2010-03-01 ir pasirašė dar vieną sutartį dėl įdarbinimo, pagal pinigų paėmimo kvitą sumokėjo dar 1.000 Lt pinigų. M. K. pažadėjo, kad į Olandiją jis išvyks balandžio 20 d. Balandžio mėnesio viduryje jis paskambino M. K., pastarasis pasakė, kad įdarbinimas darbdavio iniciatyva atidedamas iki birželio vidurio. Paprašius grąžinti sumokėtus pinigus, M. K. atsisakė motyvuodamas, kad to neleidžia įstatymai. Gegužės mėnesį jis dar kartą paskambino M. K., dar kartą paprašė grąžinti pinigus, tada jam pasiūlė vietoj Olandijos vykti dirbti į Angliją, tačiau jis atsisakė. Supratęs, kad yra apgaudinėjamas, kreipėsi į policiją. Dėl M. K. kaltės jis patyrė 4.000 Lt turtinę žalą, kurią sudaro sumokėti mokesčiai už įdarbinimą, kelionės išlaidos atvykti į Plungę sutarties sudarymui, apklausai ikiteisminio tyrimo metu, ilgą laiką neieškojo darbo tikėdamasis M. K. įdarbinimu ir patyrė tiesioginių nuostolių niekur nedirbdamas, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.
Ikiteisminio tyrimo metu J. V. tyrėjui pateikė: geltonos spalvos lapelį su užrašu „(duomenys neskelbtini)“; pinigų priėmimo kvitą serija VJK Nr. 0412005 - 1.000 Lt sumai, surašytą M. K.; 2010-03-01 pinigų priėmimo kvitą serija VJK Nr. 0412008 - 1.000 Lt sumai, surašytą M. K.; 2010-02-24 paslaugų konsultavimo sutartį Nr. 0037, pasirašytą J. V. ir M. K., 2010-03-01 paslaugų konsultavimo sutartį Nr. 0039, pasirašytą J. V. ir M. K.; 2010-05-21 laikraštį „Plungės žinios“ Nr. 38 (805) (b.l. 18-19), kurie buvo apžiūrėti.
Konsultavimo sutartis Nr. 0037 pasirašyta J. V. ir M. K., sutarties šalys – M. K. individuali veikla (Paslaugų teikėjas), atstovaujama direktoriaus M. K. ir J. V. (paslaugų gavėjas). „Paslaugų teikėjas“ suteikia konsultacines paslaugas mokesčių klausimais Olandijoje, rezervuoja gyvenamąją vietą „Paslaugų gavėjui“. Išvykimas į Olandiją planuojamas 2010 metų balandžio 20 dieną. „Paslaugų teikėjas“ pasilieka teisę keisti išvykimo datą. „Paslaugų gavėjas“ sumoka administracinį mokestį „Paslaugų teikėjui“ už anksčiau išvardintas paslaugas, kuris yra 1.000 Lt. Pinigai už konsultavimo paslaugas mokesčių klausimais Olandijoje, gyvenamosios vietos rezervavimą „Paslaugų gavėjui“ nėra grąžinami. „Paslaugų gavėjas“ patvirtina, kad visas sutarties sąlygas supranta ir su jomis sutinka. Konsultavimo paslaugų sutartis Nr. 0039 yra iš esmės analogiška sutarčiai Nr. 0037, kur „Paslaugų gavėjas“ sumoka 1.000 Lt administracinį mokestį „Paslaugų teikėjui“ už konsultacines paslaugas mokesčių klausimais Olandijoje. Šių duomenų tyrėjo patvirtintos kopijos prijungtos prie bylos, originalai grąžinti J. V.. (b.l. 20-21, 22-27, 45).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p., teisme buvo pagarsinti nukentėjusiųjų J. M. ir A. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad skelbimą apie įdarbinimą Norvegijoje rado internete, buvo nurodytas telefono Nr. 867121224. Paskambinus nurodytu telefonu atsiliepė vyriškis, su kuriuo tarėsi dėl greito įdarbinimo Norvegijoje. Pastarasis paaiškino, kad yra galimybė įsidarbinti Norvegijoje per dešimt dienų, tačiau reikia atvykti į Plungę pas jį ir sudaryti sutartį bei susimokėti 500 Lt už įdarbinimą. Kadangi Norvegijoje norėjo įsidarbinti ir jos brolis A. B., 2012-02-24 abu kartu atvyko į Plungę, vyriškio nurodytu adresu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą. Vyriškis prisistatė M. K., pasakė, kad per dešimt dienų nuo sutarties sudarymo įdarbins juos Norvegijoje žuvų fabrike. Toks terminas ją tenkino, todėl ji su M. K. sudarė paslaugų teikimo sutartį ir sumokėjo 500 Lt, M. K. pinigų priėmimo kvito neišrašė, sakė, jei per dešimt dienų neišvyks į Norvegiją, grąžins pinigus. Kadangi nurodytu terminu į Norvegiją neišvyko, paskambinus M. K. pastarasis paaiškino, kad negavo atsakymo iš Norvegijos ir liepė atvažiuoti pratęsti sutartį. 2012-03-08 atvykus į Plungę pas M. K., ofise jo nerado, telefonu jis neatsiliepė. Brolis A. B. internete surado daug neigiamų atsiliepimų apie M. K. sukčiavimus, neva įdarbinant žmones užsienyje, suprato, kad ir ji yra apgauta. (b.l. 55-56).
2012-02-24 paslaugų teikimo sutartis (toliau Sutartis) sudaryta Plungėje, pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. (Konsultantas) ir J. M. (Paslaugų gavėjas), kur „Konsultantas“ įsipareigoja „Paslaugų gavėjui“ suteikti šias paslaugas: konsultuoti įsidarbinimo ES šalyse klausimais, konsultuoti klientą darbo pasiūlymo ir darbo sutarties klausimais, supažindinti su pagrindinėmis užsienio valstybės mokestinėmis prievolėmis, kitais apgyvendinimo užsienio valstybėje klausimais. „Paslaugų gavėjas“ įsipareigoja priimti „Konsultanto“ suteiktas paslaugas ir jas apmokėti. „Paslaugų gavėjas“ pretenzijas dėl nekokybiškai suteiktos paslaugos gali pateikti raštu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo momento, kai paaiškėja, kad konsultavimo paslauga suteikta nekokybiškai. Pinigai už konsultavimo paslaugas „Paslaugų gavėjui“ nėra grąžinami. Sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos. Sutartis nustoja galioti po 10 darbo dienų. Bendra paslaugų kaina 500 Lt. „Paslaugų gavėjas“ už Sutartyje numatytas paslaugas moka „Konsultantui“ Sutarties pasirašymo dieną. Abi šalys patvirtina, kad šios Sutarties sąlygos aiškios, aptartos ir suprantamos. (b.l. 51-52).
Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamojo gynėjas teismui pateikė 2012-11-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. ir J. M. pasirašytą susitarimą dėl 2012-02-24 paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, 500 Lt pinigų grąžinimo. (b.l. 158).
Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusioji J. M., parodė, kad dėl M. K. apgaulės jis taip pat patyrė 500 Lt turtinę žalą, tiek sumokėjo M. K. pasirašant sutartį. (b.l. 63-64).
2012-02-24 paslaugų teikimo sutartis (toliau Sutartis) sudaryta Plungėje, pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. (Konsultantas) ir A. B. (Paslaugų gavėjas), kur „Konsultantas“ įsipareigoja „Paslaugų gavėjui“ suteikti šias paslaugas: konsultuoti įsidarbinimo ES šalyse klausimais, konsultuoti klientą darbo pasiūlymo ir darbo sutarties klausimais, supažindinti su pagrindinėmis užsienio valstybės mokestinėmis prievolėmis, kitais apgyvendinimo užsienio valstybėje klausimais. „Paslaugų gavėjas“ įsipareigoja priimti „Konsultanto“ suteiktas paslaugas ir jas apmokėti. „Paslaugų gavėjas“ pretenzijas dėl nekokybiškai suteiktos paslaugos pateikti raštu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo momento, kai paaiškėja, kad konsultavimo paslauga suteikta nekokybiškai. Pinigai už konsultavimo paslaugas „Paslaugų gavėjui“ nėra grąžinami. Sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos. Sutartis nustoja galioti po 10 darbo dienų. Bendra paslaugų kaina 500 Lt. „Paslaugų gavėjas“ už Sutartyje numatytas paslaugas moka „Konsultantui“ Sutarties pasirašymo dieną. Abi šalys patvirtina, kad šios Sutarties sąlygos aiškios, aptartos ir suprantamos. (b.l. 59-60).
Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamojo gynėjas teismui pateikė 2012-11-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. ir A. B. pasirašytą susitarimą dėl 2012-02-24 paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, 500 Lt pinigų grąžinimo. (b.l. 157).
M. K. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., padarymu.
Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimas pagal BK 182 str. 1 d. objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.
Lietuvos teismų praktika reikalauja, kad siekiant asmens veiksmus kvalifikuoti kaip apgaulingus, sudarančius sukčiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar asmuo, sudarydamas sutartį su kitu asmeniu, suvokė, žinojo ir iš anksto siekė šios sutarties nevykdyti ir taip apgaulės būdu užgrobti svetimą turtą. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė - tai asmens suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas" jį perduoti turtą kaltininko nuosavybėn ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys Nr. 2K-387/2008, 2K-851/2001 ir kt.). Taigi, tokiu atveju neišvengiamai būtina nustatyti šį subjektyvųjį elementą - išankstinę asmens tyčią siekti apgaulės būdu tyčia ir neteisėtai užvaldyti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą.
Šioje byloje sprendžiant, ar kaltinamojo M. K. veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, atsižvelgiant į tai, kokius ketinimus jis turėjo sudarydamas tokias sutartis.
Pagal Telšių apskrities VMI Plungės skyriaus duomenis pažymoje Nr. (14.35)018-6152 matyti, kad M. K. buvo registruotas vykdantis individualią veiklą nuo 2009-10-28, vienas iš jo vykdomos individualios veiklos pobūdžių <...> 691030* Bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas bei kitos veiklos, neturinčios sąsajų su įdarbinimo paslaugų teikimu <...>. (b.l. 89).
Pagal SODROS duomenis M. K. nuo 2010-06-01 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. (b.l. 85).
Teisme kaltinamasis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė veikla yra kita, niekur kitur nepriskirta, informacinių paslaugų veikla, kad jis, per agentus, publikuodamas skelbimus internete ieškojo klientų, su nukentėjusiaisiais buvo sudarytos konsultavimo paslaugų sutartys, kurių kiekvienos sutarties objektas buvo tarpininkavimas surandant darbo vietą užsienyje, konsultavimas išvykimo, kelionės organizavimo, mokesčių, darbo ir gyvenamosios vietos pasirinkimo klausimais.
Kaip teismas minėjo šiame nuosprendyje, apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Šioje byloje esminė apgaulė reikštų, kad M. K. sudarydamas konsultavimo sutartis, tarpininkaujant surandant darbo vietą užsienyje, konsultuojant išvykimo, kelionės organizavimo, mokesčių, darbo ir gyvenamosios vietos pasirinkimo klausimais, buvo nusprendęs šių sutarčių nevykdyti, o sudarytos sutartys buvo fiktyvios ir sudarytos tam, kad būtų galima apgaule pasisavinti nukentėjusiųjų turtą - pinigus, neketinant tarpininkauti ieškant darbo užsienyje.
Motyvuojamoji dalis
Iš nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad visi nukentėjusieji sutartis pasirašė, t.y. jie buvo su sutarties sąlygomis susipažinę ir su jomis sutiko, nė vienoje iš su nukentėjusiaisiais pasirašytų sutarčių nebuvo nurodyta, kad kaltinamasis M. K. jiems konkrečioje užsienio šalyje suras konkrečią darbo vietą, iš sudarytų sutarčių turinio matyti, kad jos buvo sudarytos dėl tarpininkavimo surandant darbo vietą užsienyje.
Viena iš M. K. individualios įmonės veiklos rūšių <...> bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas bei kitos veiklos, neturinčios sąsajų su įdarbinimo paslaugų teikimu <...>, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla <...> kita, niekur kitur nepriskirta, informacinių paslaugų veikla <...> rodo, kad jis turėjo teisę tarpininkauti surandant darbo vietas, su nukentėjusiais sudarytos sutartys yra tikros, realios, jos nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčytos kaip apsimestinės ar niekinės, darbo vietos buvo ieškomos, nukentėjusiems buvo siūloma vykti į užsienio šalis, tačiau neišvykdavo dėl objektyviai pasikeitusių aplinkybių.
Teisiškai vertinant M. K. įmonės ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius akivaizdžiai matyti, jog dėl neįvykusių kelionių ir galimai patirtų nuostolių susiklostė civiliniai teisiniai ginčai, kurių prigimtis - prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš sutartinės atsakomybės.
Konsultavimo sutartys su nukentėjusiais J. M. ir A. B. yra nutrauktos, grąžinti sumokėti mokesčiai bendru sutarimu su M. K.. (b.l. 157, 158).
Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. veika sudarant su nukentėjusiaisiais sutartis dėl tarpininkavimo surandant darbo vietas užsienyje, konsultuojant išvykimo, kelionės organizavimo, mokesčių, gyvenamosios vietos pasirinkimo klausimais nelaikytinos sukčiavimu (BK 182 str. 1 d.), o gali užtraukti civilinę atsakomybę dėl netinkamo civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo (CK 1.137 str.), todėl M. K. išteisintinas pagal BK 182 str. 1 d., nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p.
2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarime Nr. 40, 4.5 punkte nurodyta, kad teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, todėl ieškovo J. V. ieškinys paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., kur numatyta teisė ieškovui pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302, 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.
J. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.