Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-11-16 · Administracinė byla Nr. AS-846-552/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-16
Bylos Nr.
AS-846-552/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03093-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Exvero“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinei miškų tarnybai
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-846-552/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03093-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Exvero“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Exvero“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Exvero“ (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. S-1606-65 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“; 2) panaikinti Tarnybos 2016 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1056 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir jo išvadų pagrindu pakeistus valstybės miškų kadastro duomenis; 3) panaikinti Tarnybos 2016 m. liepos 1 d. raštą Nr. R2-964 „Dėl miško žemės ribų patikslinimo“; 4) panaikinti Tarnybos 2016 m. liepos 1 d. raštą Nr. R2-963 „Dėl informacijos suteikimo apie valstybinės reikšmės miškų kadastro duomenų tikslinimą Vilniaus mieste“; 5) įpareigoti Tarnybą tenkinti atestuoto miškotvarkos specialisto R. Š. 2016 m. birželio 12 d. prašymą dėl miško žemės ribų patikslinimo ir išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir iš valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašo dalį žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, Antakalnio sen., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), prašyme nurodyto kaip 4 a ir dalį žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, Antakalnio sen., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), prašyme nurodyto kaip 6 a; 6) įpareigoti Tarnybą inicijuoti valstybinės reikšmės miškų schemos pakeitimą iš schemos pašalinant 2016 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1056 išvadų pagrindu nustatytus valstybinės reikšmės miškų plotus 6-1, 6-2 ir 4-1.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus: panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1056; panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. liepos 1 d. raštus Nr. R2-963 „Dėl informacijos suteikimo apie valstybinės reikšmės miškų kadastro duomenų tikslinimą Vilniaus mieste“ ir Nr. R2-964 „Dėl miško žemės ribų patikslinimo“; įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą tenkinti atestuoto miškotvarkos specialisto R. Š. 2016 m. birželio 12 d. prašymą dėl miško žemės ribų patikslinimo.

Teismas priėmė pareiškėjo reikalavimus: panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. S-1606-65 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“; įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir iš valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašo dalį žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, Antakalnio sen., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), prašyme nurodyto kaip 4 a ir dalį žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, Antakalnio sen., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), prašyme nurodyto kaip 6 a; įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą inicijuoti valstybinės reikšmės miškų schemos pakeitimą iš schemos pašalinant 2016 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1056 išvadų pagrindu nustatytus valstybinės reikšmės miškų plotus 6-1, 6-2 ir 4-1.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojanti įstatymo redakcija) 5, 23 straipsniais, nustatė, kad pareiškėjas ginčija Tarnybos 2016 m. liepos 1 d. raštą Nr. 964, adresuotą R. Š., t. y. kitam asmeniui, todėl darė išvadą, kad minėtas raštas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, atsižvelgiant į tai, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti Tarnybos 2016 m. liepos 1 d. raštą Nr. R2-964 „Dėl miško žemės ribų patikslinimo“ (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad penktuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti Tarnybą tenkinti atestuoto miškotvarkos specialisto R. Š. 2016 m. birželio 12 d. prašymą dėl miško žemės ribų patikslinimo ir išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir iš valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašo dalį žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, Antakalnio sen., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), prašyme nurodyto kaip 4 a ir dalį žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, Antakalnio sen., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), prašyme nurodyto kaip 6 a. Nurodyto reikalavimo dalis, kuria prašoma įpareigoti atsakovą tenkinti R. Š. 2016 m. birželio 12 d. prašymą, teismo vertinimu, laikytina išvestine iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti Tarnybos 2016 m. liepos 1 d. raštą Nr. R2-964, todėl šią reikalavimo dalį teismas taip pat atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti jam adresuotą Tarnybos 2016 m. liepos 1 d. raštą Nr. R2-963, kuriuo pareiškėjui pateikiama informacija apie tai, kad 2016 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. S-1606-65 Tarnyba patikslino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, ištaisė Schemos rengimo klaidą ir nenumatė papildomų valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo darbų pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad iš Tarnybos 2016 m. liepos 1 d. rašto Nr. R2-963 turinio matyti, jog jis yra informacinio pobūdžio, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir jame nėra pateikta jokių pareiškėjui skirtų viešojo administravimo subjekto valinių patvarkymų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Tarnybos 2016 m. liepos 1 d. raštas Nr. R2-963 negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl šį reikalavimą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė panaikinti Patikrinimo aktą, kuriuo nustatyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro registruotų duomenų neatitikimai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose 4, 6 sklypuose ir pasiūlyta juos tikslinti, bei Patikrinimo akto išvadų pagrindu pakeistus valstybės miškų kadastro duomenis. Teismas rėmėsi Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punktu, nurodė, kad patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu, tačiau Aprašo 12 punkte nustatyta, kad kadastro duomenų įrašymas bei keitimas įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl kadastro duomenų įrašymo / keitimo. Teismas darė išvadą, kad Patikrinimo aktas yra tik tarpinis procedūrinis sprendimas, negalintis būti administracinės bylos ginčo objektu. Teismas pabrėžė, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Patikrinimo akto pagrindu priimtas sprendimas dėl kadastro duomenų įrašymo bei keitimo. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl Patikrinimo akto panaikinimo. Teismas nurodė, kad antroji šio reikalavimo dalis – panaikinti Patikrinimo akto išvadų pagrindu pakeistus valstybės miškų kadastro duomenis, yra susijusi su Tarnybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. S-1606-65, todėl darė išvadą, kad šios reikalavimo dalies priėmimo klausimas spręstinas atitinkamai sprendžiant nurodyto sprendimo priėmimo klausimą. Teismas nurodė, kad likusi pareiškėjo skundo dalis atitinka ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, todėl priimtina (ABTĮ 37 str. 1 d.).

II.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Exvero“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas pabrėžia, kad visi skunde keliami reikalavimai sudaro vieningą visumą, o loginė reikalavimų patenkinimo pasekmė turi būti atestuoto miškotvarkos specialisto R. Š. 2016 m. birželio 12 d. prašymo dėl miško žemės ribų patikslinimo tenkinimas, kuris vienareikšmiai sukelia teisines pasekmes pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas neteisingai konstatavo, jog Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. liepos 1 d. raštas Nr. R2-963 bei Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. liepos 1 d. raštas Nr. R2-964 nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes jais buvo įformintas sprendimas atsisakyti tenkinti atestuoto miškotvarkos specialisto R. Š. 2016 m. birželio 12 d. prašymą dėl miško žemės ribų patikslinimo, teikto pareiškėjo interesais. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo priimti skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą tenkinti atestuoto miškotvarkos specialisto R. Š. 2016 m. birželio 12 d. prašymą dėl miško žemės ribų patikslinimo, nes vien teismui paliekant įpareigojimą atsakovui atlikti minėtame prašyme nurodytus pakeitimus, nėra aišku, kokį prašymą atsakovas turėtų tenkinti. Pareiškėjas pažymi, kad Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 1056 yra sudėtinė ir neatskiriama Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. S-1606-65 dalis, šiuo aktu atsakovas įformina sprendimus ginčo žemės sklypo dalis priskirti valstybinės reikšmės miškų žemės plotams. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad patikrinimo aktas kartu yra ir Tarnybos 2016 m. liepos 1 d. rašto Nr. R2-963 bei Tarnybos 2016 m. liepos 1 d. rašto Nr. R2-964 dalis, nes prie jų pridedamas kaip priedas ir raštų pagrindas, todėl daro išvadą, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti reikalavimą panaikinti Tarnybos 2016 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1056 ir jo išvadų pagrindu pakeistus valstybės miškų kadastro duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilnius apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2016 m. birželio 2 d. Nr. XII-2399, redakcija, įsigaliojusia nuo 2016 m. liepos 1 dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006 ir kt.). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2016 m. liepos 1 d. raštą Nr. 964 (b. l. 57-58), kadangi, kaip matyti iš šio rašto, jis yra adresuotas ne pareiškėjui, bet R. Š., be to, šiame rašte pareiškėjui nesuformuluotos privalomos elgesio taisyklės. Pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą tenkinti R. Š. 2016 m. birželio 12 d. prašymą pirmosios instancijos teismo teisingai laikytas išvestiniu reikalavimu iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti Tarnybos 2016 m. liepos 1 d. raštą Nr. R2-964, todėl apygardos administracinis teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį. Šiuo atveju pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai dėl keliamų reikalavimų vieningos visumos nesudaro pagrindo priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl akto, adresuoto kitam subjektui ir nelemiančio pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, panaikinimo.

Pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti Tarnybos 2016 m. liepos 1 d. raštą Nr. R2-963 (b. l. 48-49). Šiuo raštu Tarnyba atsakė į pareiškėjo 2016 m. gegužės 18 d. raštą, suteikdama informaciją apie valstybinės reikšmės miškų kadastro duomenų tikslinimą Vilniaus mieste, t. y. nurodydama, kad valstybinės reikšmės miškų plotai žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo patikslinti, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotus, kurie neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų; informuodama apie R. Š. 2016 m. birželio 12 d. prašymo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, paaiškino, kad nenumatoma atlikti kokių nors papildomų valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo darbų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio skundžiamo atsakovo rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis yra informacinio pobūdžio, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, jame nėra pateikta jokių pareiškėjui skirtų viešojo administravimo subjekto valinių patvarkymų, todėl minėtas Tarnybos raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Tarnybos 2016 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1056 (b. l. 60-61). Pirmosios instancijos teismas nepriėmė šio pareiškėjo skundo reikalavimo, konstatavęs, kad tai yra tarpinis procedūrinis sprendimas, negalintis būti administracinės bylos ginčo objektu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia minėto patikrinimo akto pagrindu priimtas sprendimas dėl kadastro duomenų įrašymo bei keitimo. Tokią išvadą leidžia daryti Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas. Aprašo 7 punkte įtvirtinta, kad, gavus informacijos, jog Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu. Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas 12 punkte nustatyta tvarka. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo / keitimo. Taigi materialines teisines pasekmes sukelia ne patikrinimo vietoje aktas, o sprendimas dėl kadastro duomenų įrašymo / keitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo reikalavimus panaikinti Tarnybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. S-1606-65 bei įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus, t. y., be kita ko, įpareigoti Tarnybą inicijuoti valstybinės reikšmės miškų schemos pakeitimą iš schemos pašalinant 2016 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1056 išvadų pagrindu nustatytus valstybinės reikšmės miškų plotus 6-1, 6-2, 4-1. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo kitaip vertinti iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukeliančio Patikrinimo akto apskundimo galimybės.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Exvero“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė