Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams A. U. ir V. U. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų A. U. ir V. U. lygiomis dalimis 1 105,44 Eur skolą, 40,44 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad ieškovė atsakovams pardavė šilumos energiją. Šilumos energija buvo teikiama atsakovams paveldėjimo teise (po 1/2 dalį) įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovai nebuvo sudarę sutarties su ieškove dėl šilumos energijos pirkimo, tačiau atsakovams priklausęs butas yra prijungtas prie centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, ieškovė šilumos energiją atsakovams faktiškai suteikė, todėl atsakovai privalo atsiskaityti už suteiktą šilumos energiją. Atsakovams yra susidariusi 1 105,44 Eur skola už ieškovės parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2017-07-10. Atsakovai laiku neatsiskaitė už šilumos energiją, todėl jiems buvo skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovams priskaičiuota 40,44 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-11-30, kuriuos atsakovai privalo padengti lygiomis dalimis. Atsakovai A. U. ir V. U. nepateikė atsiliepimų į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ prašo priteisti iš atsakovų A. U. ir V. U. lygiomis dalimis 1 105,44 Eur skolą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovės patiektą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2017-07-10, taip pat 40,44 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-11-30, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 1–4). Atsakovai A. U. ir V. U. pagal 2017-07-04 Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš L. U. paveldėjo po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2017-07-10 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai A. U. ir V. U. savo nuosavybės teisės dalis perleido kitam savininkui R. M.. Įrašas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke apie atsakovų A. U. ir V. U. nuosavybės teises į minėtą butą galiojo nuo 2017-07-05 iki 2017-07-11, o L. U. nuosavybės teisė į šį butą – nuo 1994-08-16 iki 2017-07-05 (I t., b. l. 8–9). Gyventojų registro duomenimis, ankstesnė buto savininkė palikėja L. U. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovams ieškinio ir jo priedo ieškovės nurodytu adresu įteikti nepavyko, todėl ieškovei prašant procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu ( I t., b. l. 27–28, 31). Atsakovai A. U. ir V. U. nepateikė atsiliepimų į ieškinį, pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė (I t., b. l. 36–38). Teismas sprendime nurodė, kad byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą kreditorius reiškė reikalavimus įpėdiniams, pratęsti šio termino neprašė, jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva, nesant atsakovų prašymo, pritaikė CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintą 3 mėnesių terminą, per kurį turi būti pareikšti reikalavimai palikimą priėmusiems įpėdiniams (I t., b. l. 40–45).

10. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). CK 1.128 straipsnis numato, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

11. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, ar ieškinio senaties terminas praleistas, jį galima nustatyti, žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, vadinasi, tam būtina ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstyta teisės aiškinimo ir taikymo praktika, jog ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.

12. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba pareikšdamas teisme ieškinį, informuoja apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių praleistas procedūrinis terminas atnaujinamas teismo CPK XXXVIII skyriaus 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka padavus ir išnagrinėjus pareiškimą, o ieškinio senaties taikymo klausimas yra išsprendžiamas teisme nagrinėjant ieškinį. Pagrindas atnaujinti procedūrinį terminą yra svarbios priežastys, kurias pareiškėjas turi nurodyti pareiškime (CPK 576 straipsnio 1 dalis, CK 5.63 straipsnio 4 dalis), ir jam tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis). Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą yra svarbios priežastys, kurias kreditorius turi nurodyti teismui, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis), ir kreditoriui tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006).

13. Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, kad pagal ieškinio pateikimo datą akivaizdu, kad nėra praleistas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas naikinamasis trejų metų terminas. Pastebėtina, kad nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis ir jo teismas negali atnaujinti. Antra, pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad nėra pateikta duomenų, ar ieškovė informavo įpėdinius apie palikėjos skolas CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, taip pat neprašė atnaujinti CK 5.63 str. 1 d. nustatyto termino ir jokių ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių nenurodė, apribojo ieškovės gynybos priemones, kadangi ieškinio senatis gali būti taikoma tik esant šalies prašymui (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Suprantama, kad esant prašymui dėl senaties termino taikymo, nustačius, kad trijų mėnesių terminas yra praleistas, kreditoriui atsiranda pareiga patvirtinti svarbias trijų mėnesių termino praleidimo priežastis (CPK 178 straipsnis, CK 1.131 straipsnio 2 dalis, 5.63 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006). Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovų pozicijos šiuo klausimu byloje nėra, nes atsakovai apskritai jokių procesinių dokumentų teismui nepateikė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taikė įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą nesant šalies reikalavimo, savo iniciatyva. Aktualu pažymėti, jog CK 1.126 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi, todėl nesant proceso šalies prašymo dėl senaties termino taikymo, ieškinio senaties taikymo klausimas nekyla ir teismas ex officio šio klausimo nenagrinėja, todėl konstatuotina, kad teismas taikydamas ieškinio senatį savo iniciatyva pažeidė CK 1.126 straipsnio 2 dalies imperatyvią materialinės teisės normą. Papildomai pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pabaiga nepanaikina kreditoriaus subjektinės materialinės teisės, taip pat kaip ir procesinės teisės kreiptis į teismą.

Dėl bylos procesinės baigties

14. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai taikė anksčiau nurodytas materialinės teisės normas, įvardyti esminiai teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimas naikintinas. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama apeliacinio skundo argumentams, dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų plačiau nepasisako.

15. Pagal CPK 330 straipsnį, materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimą panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo, reikėtų išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovė praleido LR CK 5.63 straipsnyje numatytą terminą ir ar neprašo jo atnaujinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai priteistinas 26 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinio skundo pateikimą. Duomenų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovų A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, įm. k. (duomenys neskelbtini), po 13 Eur (trylika eurų) žyminio mokesčio.