Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-11 · Byla Nr. N1-2213-506/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-11
Bylos Nr.
N1-2213-506/2017
Teisminio proceso Nr.
1001-1-45117-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
I. K.
Advokatai
Petras Prijalgauskas
Bylos Nr. N1-2213 -506/2017
Proceso Nr. 1001-1-45117-2016-0
Procesinė kategorija: 1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.4.;

1.2.14.10.1.; 1.2.14.10.2.; 1.2.18.2.; 1.2.39.3.1.; 2.3.6.4.

(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Anastasijai Česonienei ir Gretai Sankūnei, dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei, advokatui Petrui Prijalgauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. K. (I. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 2013-10-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo; 2014-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 9 mėn. laisvės apribojimo;.2014-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. subendrinus su 2014-02-18 nuosprendžiu paskirta bausme - 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo; 2014-11-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., subendrinta su 2014-05-15 nuosprendžiu paskirta bausme - 2 m. laisvės apribojimo; 2015-04-28 nutartimi bausmė pakeista į 45 paras arešto; 2015-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 2 m. laisvės apribojimo, 2016-04-22 nutartimi bausmė pakeista į 45 paras arešto; 2016-03-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., LR BK 63 str. , 64-1 str., - 2 m. laisvės apribojimo, bausmė subendrinta su 2015-10-23 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 2 m. laisvės apribojimo; 2016-08-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., LR BK 64-1 str., LR BK 63 str. bausmė subendrinta su 2015-10-23 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, 2016-11-28 nutartimi bausmė subendrinta 2016-08-25 ir 2016-03-02 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė - 2 m. laisvės atėmimo; 2017-03-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., bausmė subendrinta su 2016-11-28 nutartimi subendrinta bausme, galutinė bausmė - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo (šiuo metu atlieka bausmę); 2017-08-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (penkios nusikalstamos veikos), 187 str. 1 d. ir 187 str. 3 d., 64-1 str. – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, bausmė subendrinta su 2017-03-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams (nuosprendis neįsiteisėjęs); 2017-09-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (dvi veikos) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (trys veikos), 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. tyčia sugadino svetimą turtą:

jis, 2016-09-22 tiksliai nenustatytu laiku tyčia išdaužė G. S. buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) langą taip jį nepataisomai sugadindamas bei padarydamas G. S. 410 eur turtinę žalą.

I. K. taip pat kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. tuo, kad aukščiau paminėto G. S. buto langą jis išdaužė su tikslu įsibrauti į butą ir iš jo pagrobti svetimą turtą, ir tą jis pasikėsino padaryti.

I. K. taip pat įsibrovęs į patalpas pagrobė svetimą turtą, taip pat jis pagrobė svetimus fizinio asmens dokumentus bei neteisėtai vagystės būdu įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones:

2016-09-29 apie 19.00 val. I. K. išlaužė buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) balkono duris ir į jį įsibrovęs pagrobė L. Z. priklausančius 120 eur grynųjų pinigų, taip pat pastarojo vardu išduotus asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), LR piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), be to, L. Z. vardu išduotas dvi AB „SEB banko" mokėjimo korteles. I. K. L. Z., įskaitant pagrobtų dokumentų ir mokėjimo kortelių atkūrimo išlaidas bei sugadintų balkono durų remonto išlaidas, padarė 214,88 eur turtinę žalą;

jis gi, tyčia sugadinęs svetimą turtą ir įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą:

jis, 2016-09-29 vakare akmeniu tyčia išdaužė buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) langą bei apgadino lango žaliuzes, po ko, pro išdaužtą langą įsibrovė į butą ir iš jo pagrobė E. L. priklausantį turtą, t.y. penkis butelius konjako, kurio kiekvieno vertė 50 eur ir vieną 20 eur vertės kito alkoholinio gėrimo butelį, iš viso pagrobė 270 eur vertės turtą bei tyčia sugadino turtą, kurio atkuriamoji vertė 641,12 eur, padarydamas E. L. iš viso 911,12 eur turtinę žalą;

G. S. turto sugadinimas ir kaltinimas dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektas yra svetimas turtas, subjektyvinė pusė pasireiškia tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, nusikaltimo subjektas – asmuo nuo 16 metų amžiaus.

Nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje vienas iš alternatyvių požymių yra svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą.

Pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką yra pripažįstamas tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Apklaustas kaltinamuoju I. K. kaltu prisipažino. Jis parodė, kad 2016-09-22 dienos metu perlipęs per maždaug 1,30 m betoninę tvorą ir patekęs į (duomenys neskelbtini) buto kiemelį akmeniu išdaužė minėto buto langą. Jis ketino pro išdaužtą langą patekti į butą ir pagrobti ką nors vertingo, nes reikėjo pinigų. Prieš tai jis buvo užėjęs į namo vidinį kiemą ir skambino į to buto duris, kad įsitikintų ar bute nieko nėra. Kadangi tai vyko dienos metu ir stiklas dužo garsiai, jis išsigando ir dar nepabandęs įsibrauti į butą pabėgo. Lango rėmo jis nelietė.

Nukentėjusioji G. S. teisme parodė, kad 2016-09-22 apie 0 val. 20 min. išėjo iš savo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jį užrakino. Apie 18 val. 30 min. sugrįžo į namus. Jokių įtartinų garsų bute negirdėjo. Apie 23 valandą užėjusi į svetainę pamatė pravirą ir be to kiaurai išdaužtą langą, pastebėjo, kad apgadintas lango rėmas, buto kiemelyje rado savo žirkles, skirtas augalams genėti. Į butą patekta nebuvo, nes jame niekas nepaliesta. Ji spėja, kad išgąsdino vagį, nors negirdėjo jokių garsų. Žala padaryta dėl išlaužto ir sugadinto lango. Prireikė keisti visą langą ir tai kainavo 410 eur. Prašė šią sumą priteisti iš kaltinamojo.

Įvykio vietos - buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje apžiūros, atliktos 2016-09-23 metu konstatuota, kad buto lango stiklas dvejose vietose išdaužtas, pats lango rėmas su laužimo žymėmis, ant vidinės palangės rasta metalinė lango užrakto detalė, lauke ant žemės guli krūmų genėjimo žirklės, o buto viduje ant grindų guli sudužęs gėlių vazonas. Ant išdaužto lango rėmo buvo rasti ir paimti penki pirštų pėdsakai ir žirklės. Specialisto išvada Nr. 140-(4981)-ISI-5594 patvirtina, kad keturi iš patektų tirti pirštų pėdsakai yra tinkami asmens identifikavimui, o juos patikrinus daktiloskopinių duomenų registre nustatyta, kad visi jie yra būtent kaltinamojo I. K. rankų pirštų pėdsakai (t.1, b. l. 16-36).

Byloje yra nukentėjusiosios G. S. pateikta kompaktinė plokštelė su jos namo vidinio kiemo vaizdo įrašu. Šio įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio dieną (2016-09-22) kaltinamasis I. K. su dar vienu asmeniu nuo 17,00 val. iki 17,03 val. buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme ir būtent I. K. skambino į nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) - ąjį butą, po ko abu vaikinai nuėjo nuo buto durų ir dingo už kampo („rampos“) (t.1, b.l. 47-48).

Liudytoja R. B. parodė, kad gyvena pas giminaitę G. S.. Įvykio dieną į namus grįžo apie 18.30 val. ir kol nuėjo miegoti G. S. namie dar nebuvo. Jai jau miegant apie vienuoliktą valandą bute išgirdo G. S. ir pareigūnų balsus, o nuėjusi pas juos pamatė, kad apgadintas ir praviras, bet ne visai išdaužtas svetainės langas. Iš pareigūnų kalbos suprato, kad į buto vidų nebuvo patekta. Būdama namuose ji negirdėjo jokio įtartino triukšmo.

Aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis 2016-09-22 apie 17 val. buvo (duomenys neskelbtini) namo, kuriame gyvena nukentėjusioji, kieme ir skambino nukentėjusiajai į buto duris, o kai jam durų niekas neatidarė - pasišalino iš kiemo. Nustatyta ir tai, kad tuo metu nukentėjusiosios bute nebuvo jo gyventojų. Pažymėtina, kad išdaužtasis nukentėjusiosios buto langas yra kitoje, nei buto lauko durys namo pusėje. Visi keturi ant išdaužto nukentėjusiosios buto lango rasti ir asmens identifikavimui tinkami pirštų pėdsakai palikti kaltinamojo I. K.. Aptarti duomenys neabejotinai įrodo, kad nukentėjusiosios langą išdaužė bei sugadino lango rėmą būtent I. K.. Tai teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pats kaltinamasis. Tokia veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.

Kaltinamasis dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nebuvo padaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad vien lango išdaužimo faktas, juolab, kai tai inkriminuojama ne kaip objektyvusis vagystės požymis, o kaip atskira nusikalstama veika, nėra ta pakankama aplinkybė, kuria jau būtų galima grįsti kaltininko kėsinimąsi pagrobti svetimą turtą, nes, kaip numatyta Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, pasikėsinimas – tai tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedama daryti nusikalstama veika – šiuo atveju, - turto grobimas. Antras būtinasis kėsinimosi požymis yra tai, kad nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju I. K. veiksmai net ir jo paties parodymų pagrindu konstatavus jo tyčios grobti svetimą turtą požymio egzistavimą, vis dėlto, neturi būtino antrojo pasikėsinimo sudėties elemento, nes nėra žinoma ir nėra galimybių nustatyti kokios aplinkybės nulėmė tai, kad nusikalstama veika nebuvo baigta. Pagaliau, kaltinamajame akte ir nenurodoma, kokios konkrečiai buvo tos aplinkybės – priklausančios ar nepriklausančios nuo kaltininko valios. Kaip minėta, pasikėsimas inkriminuojamas tuomet, kai jau realiai pradėta vykdyti nusikalstama veika (turto grobimas) nėra baigiama dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo kaltininko valios. Iš kaltinamojo parodymų turinio seka, kad jis, nors ir turėdamas tikslą apvogti butą, po to, kai išdaužė nukentėjusiosios buto langą, įvertino aplinkybes ir riziką (dienos metas, dūžtančio stiklo garsas ir pan.) ir nusprendė nebesibrauti į butą. Tai reiškia, kad kaltinamasis dar net ir nepradėjęs tiesioginių kėsinimosi grobti turtą įsibraunant į butą veiksmų savanoriškai apsisprendė nebevykdyti vagystės. Ši aplinkybė šalina kėsinimosi baigtumo požymį. Dėl nurodytų argumentų I. K. baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį negalima.

Nukentėjusioji G. S. pareiškė civilinį ieškinį 410 eur sumai (t. 1, b.l. 53-54) ir nurodė, kad tai tokio paties naujo lango pagaminimo bei seno lango pakeitimo nauju darbų kaina.

Civilinis ieškinys tenkintinas. Iš įvykio vietos apžiūros metu darytų nuotraukų (t. 1, b.l. 21-23) matoma, kad nukentėjusiosios buto langas sugadintas nepataisomai, nes yra išdaužtas stiklas, apgadintas rėmas bei užraktas. Nukentėjusioji pateikė UAB „Megrame“ netrukus po įvykio jai pateiktą naujo lango pagaminimo, taip pat jo sumontavimo, apdailos bei kitų būtinų darbų pasiūlymą, iš viso 410 eur sumai (t. 1, b.l. 52, t. 2, b.l. 183-187). Taigi ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas.

L. Z. turto, asmens dokumentų ir banko mokėjimo kortelių vagystė

Apklaustas kaltinamuoju I. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis jis išties buvo įsibrovęs į Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esantį butą, tačiau iš jo nieko nepagrobė, nes bute aptiko nukentėjusįjį L. Z., išsigando ir pabėgo. Nei svetimi asmens dokumentai, nei banko kortelės jam nereikalingi - jis net nežinotų kur juos galima būtų panaudoti. Balkono duris išlaužė kažkokiu įrankiu.

Nukentėjęs L. Z. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-09-29 apie 19.00 val. miegodamas savo namuose adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) antrame aukšte (kiti šeimos nariai buvo išvykę atostogų) atsibudo nuo pašalinių garsų ir pamatė prie kambario slenksčio vyrą, kuris prožektoriumi apšvietė savo veidą. Pirma mintis buvo ta, kad čia juokauja atėjęs jo draugas, tačiau vyras pasakęs ,,kelkis arba užmušiu“ pats nubėgo žemyn laiptais. Supratęs, kad tai ne draugas, jis irgi nusileido žemyn paeiliui įjungdamas šviesas kambariuose ir taip tikrindamas kur yra vyras. Galiausiai aptiko, kad yra išlaužtos terasos durys, o vyras pasišalino per jų buto vidinį kiemą perlipęs per sieną. Toje vietoje buvo sulaužyti vynuogių krūmai, be to, prie sienos buvo numestas jo virtuvinis peilis. Pirmajame buto aukšte dviejuose kambariuose rado išverstus daiktus bei aptiko, kad iš jo dokumentų dėklo, kuris buvo tame kambaryje, kurio durys buvo išlaužtos, jo kompiuterio krepšyje, buvo pavogti jo vardu išduoti asmens tapatybės kortelė, Lietuvos Respublikos piliečio pasas, vairuotojo pažymėjimas, dvi ,,Seb“ bankų mokėjimo kortelės ir 120 eurų grynųjų pinigų. Dokumentų dėkle dar buvo Sodros bei medžiotojo pažymėjimai, bet šių dokumentų įsibrovėlis nepaėmė. Kitiems jo šeimos nariams niekas nedingo. Nepastebėjo jokių požymių, kad į butą buvo įsibrovę daugiau nei vienas asmuo.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu L. Z. atpažino I. K., kaip asmenį, kuris 2016-09-29 apie 19.00 val. buvo įsibrovęs į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikė peilį ir pagrobė daiktus (t.1, b.l. 108-110).

Byloje yra keli vaizdo įrašai, kuriuos CD ir USB laikmenose pateikė aplinkinių namų gyventojai. Iš jų apžiūros protokolų matoma, kad 2016-09-29 apie 17 – 17,30 val. (duomenys neskelbtini) namų kiemuose pastebėti vaikštinėjantys bei prie butų durų stoviniuojantys du jaunuoliai, iš kurių vienas vilki raudonos spalvos megztinį bei po juo esančius marškinius balta apykakle (t. 161-174). Kaltinamasis I. K. vaizdo įrašų peržiūros teisiamajame posėdyje metu patvirtino, kad nurodytu laiku su draugu buvo Pašilaičiuose ir praėjo pro nurodytus kiemus. Nukentėjęs L. Z., kuris apie 19 val. (t.y. po pusantros valandos nuo vaizdo įraše užfiksuoto laiko) bute, kuris yra gretimame name, aptiko į butą įsibrovusį, kaip vėliau atpažino I. K., pastarojo aprangą nurodė būtent tokią, kokia ji yra užfiksuota vaizdo įrašuose, t.y. raudonos spalvos megztinis ir po juo drabužis balta apykakle. Kaltinamasis ir pats parodė, kad tądien vilkėjo raudonos spalvos megztuką. Šie duomenys yra pakankami patikimai konstatuoti, kad šio nusikaltimo subjektas yra būtent I. K.. To neneigė ir pats kaltinamasis.

Iš įvykio vietos – buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), - apžiūros protokolo matoma, kad bute apgadintos balkono (terasos) durys, jose yra laužimo žymių, dviejuose pirmojo (cokolinio) aukšto kambariuose, viename iš kurių yra išėjimas į terasą, visur išmėtyti daiktai, o vidiniame kieme, kuris iš visų pusių aptvertas mūrine siena, šalia sienos rastas virtuvinis peilis (t.1, b.l. 71-72).

Aptartų faktinių duomenų, teismo pripažįstamų įrodymais, visuma yra pakankama konstatavimui, kad I. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje vidiniame kieme esančias įėjimo į butą duris įsibrovė į minėtą butą ir pagrobė ten rastus L. Z. pinigus – 120 eur, jo asmens tapatybės kortelę, LR piliečio pasą bei vairuotojo pažymėjimą, taip pat dvi banko mokėjimo korteles. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti viso proceso metu buvusiais nuosekliais nukentėjusiojo L. Z. parodymais dėl pagrobto jo turto apimties. Teisiamojo posėdžio metu L. Z. be to parodė, kad praėjus kuriam laikui po dokumentų vagystės jis buvo informuotas apie tai, kad pagrobtas jo LR piliečio pasas buvo naudojamas neteisėtai veiklai. Gi, kaltinamojo I. K. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Kaltinamasis keitė parodymus tai apskritai neigdamas buvimą nusikaltimo vietose, tai pripažindamas šias aplinkybes, tačiau neigdamas grobto turto apimtį. Kaltinamojo parodymai nepatikimi.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuojamos pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, nes pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą (tai vienas iš veiką kvalifikuojančių požymių), pagal Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė fizinio asmens dokumentą (tai vienas iš veiką kvalifikuojančių požymių), o pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (tai vienas iš veiką kvalifikuojančių požymių). Visos šios veikos padaromos tiesiogine tyčia. Šioje vietoje pažymėtina, kad nukentėjusiojo L. Z. asmens dokumentus ir banko mokėjimo korteles, kaip seka iš pastarojo parodymų, o jie nepaneigti, kaltinamasis pagrobė išėmęs juos iš dokumentų dėtuvės, kurios jis nepagrobė ir joje paliko Sodros ir medžiotojo pažymėjimus, t.y. kaltinamasis dokumentų dėtuvėje paliko nusikalstamo pasaulio rinkoje nevertingus dokumentus. Tai yra tyčios, nukreiptos būtent į nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 302 ir 214 straipsnyje dalykus – fizinio asmens dokumentus bei elektronines mokėjimo priemones, įrodymas.

L. Z. pareiškė civilinį ieškinį 214,88 eurų sumai (t. 1, b.l. 118-119), kurį sudaro prarastų dokumentų atkūrimo kaina, pagrobtų grynųjų pinigų suma ir sugadintų balkono durų remonto išlaidos. L. Z. nurodė, kad pirko 4 skląsteles durims už 31,88 eur. Naujų asmens dokumentų pagaminimas jam kainavo: LR asmens tapatybės kortelė - 15 eur, LR piliečio pasas - 20 eur, LR vairuotojo pažymėjimas - 15 eur, viena banko mokėjimo kortelė - 10 eur, kita - 3 eur. Bendrai dėl vagystės jis patyrė 214,88 eur turtinę žalą ir prašė ją atlyginti (t. 1, b.l. 94-95, 101, 111-112, 113).

Ieškinys tenkintinas. Nukentėjusiojo nurodytų išlaidų suma įrodyta pateiktais apmokėjimo už durų remonto detales kvitais. Dokumentų bei banko mokėjimo kortelių atstatymo poreikis bei su tuo susijusių nukentėjusiojo išlaidų reikalingumas yra akivaizdus ir, nors nėra šių išlaidų dydžio įrodymų, nukentėjusiojo nurodytos sumos yra įprastos. Turtinę žalą L. Z. patyrė dėl kaltinamojo I. K. nusikalstamų veiksmų, todėl ji žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentėjusiojo patirta turtinė žala, susijusi su terasos durų apgadinimu ir būtinybe jas remontuoti - ji pastarojo vertinama 31,88 eur, - nesiekia baudžiamosios atsakomybės už tyčinį turto sugadinimą mąsto, todėl durų apgadinimas pagrįstai kaltinamajam neinkriminuojamas kaip nusikalstama veika. Tačiau toks veiksmas, kaip įsibrovimas į patalpą reikalauja pastangų įveikti tam tikras kliūtis, todėl tai tuo pat metu yra ir nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje objektyvusis požymis. Nukentėjusiojo turėtos durų taisymo išlaidos yra būtent svetimo turto grobimo įsibrovus į patalpą padarinys, taigi jam atlygintinos.

E. L. turto sugadinimas ir turto grobimas įsibrovus į patalpą

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016-09-29 apie 17.00 val. Pašlaičių žiede susitiko su pažįstamu ir vaikščiojo (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp ,,Rimi“ parduotuvės ir mokyklos. Spontaniškai jam kilo mintis apvogti (duomenys neskelbtini) namo butą, todėl jis perlipo per betoninę tvorelę į vidinį buto kiemelį ir, kelis kartus patraukęs, išlaužė šiek tiek buvusias pakeltas lango apsaugines žaliuzes. Ar išdaužė langą neatsimena. Įlipęs į kambarį pagrobė tik arbatos dėžutę ir dar vieną suvenyrinę dėžutę. Alkoholinių gėrimų negrobė. Buto antrame aukšte išgirdo veikiantį televizorių, todėl suskubo pasišalinti. Vaizdo įraše atpažįsta save su draugu, atkreipia dėmesį, kad tai, ką juodu nešasi rankose, negali būti dėžutės su alkoholiniais gėrimais.

Nukentėjęs E. L. teisme parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Iki mirties 2017 m. liepos pradžioje kartu gyveno jo motina O. L.. 2016-09-29 apie 7.30 val. jis išvyko į darbą, butą užrakino. Namuose liko motina. Apie 21.00 val. sugrįžus namo motina pasakė, kad yra išdaužtas buto langas ir ji kieme rado kažkokį atsuktuvą. Apžiūrėjęs butą pirmame aukšte svetainėje pamatė kiaurai išdaužtą dvigubą lango stiklą, kieme gulėjo akmuo. Įsibraunant į butą buvo sugadintos apsauginės lauko žaliuzės. Kituose kambariuose bendra tvarka nebuvo pažeista. Pasigedo svetainėje laikytų iš viso šešių 0,7 ir 1 litrų talpos konjako butelių, iš kurių penkis vertina po 50 eur ir vieną – 20 eur (pastarasis buvo suvenyrinis - arklio formos butelyje). Visi dingę šeši buteliai alkoholio buvo įpakuoti į atskirus šešis įpokavimus (dėžutės), jų pavadinimų neprisimena. Taip pat buvo pavogta rudos spalvos dėžutė, kurioje buvo arbata – jos jokia pinigine suma nevertina, nes tai dovana.

Liudytoja O. L. (mirusi) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-29 vakarop ji pastebėjo, kad viename jos buto kambaryje yra stiklo šukių ir pamatė, kad išdaužtas lango stiklas. Iš lauko pusės rado akmenį, prie išdaužto lango ant žemės gulėjo atsuktuvas, kurį ji paėmė ir vėliau perdavė policijos pareigūnams. Dienos metu ji dažnai miega, bute pašalinių asmenų nematė. Vėlai vakare sugrįžus sūnui Edvardui buvo iškviesta policija (t. 2, b.l. 22).

Liudytojas R. A. parodė, kad jis ir I. K. yra draugai, iki pastarojo suėmimo juodu susitikinėjo 2-3 kartus per mėnesį. Jis su I. K. vagystėmis neužsiimdavo ir nežinojo, kad tą darydavo I. K. (t. 2, b.l. 26).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje pirmo aukšto svetainėje ant minkštų baldų yra stiklo šukių, išdaužtas vieno lango stiklas, o už lango lauke guli akmuo (t.1, b.l. 139-140).

Atlikus biologinių pėdsakų, paliktų ant dviejų pirštinių ir atsuktuvo, kurie buvo paimti įvykio vietos apžiūros metu (specialisto išvada Nr. 140-(4861)-IS1-6945) buvo nustatyta, kad ant visų paminėtų daiktų yra palikta ne mažiau arba daugiau kaip dviejų asmenų susimaišę biologiniai pėdsakai, tačiau asmens tapatybei nustatyti tinkami yra tik vieno vyro biologiniai pėdsakai palikti ant pirštinės Nr. 1. Šio vyro biologinio pėdsako genotipas DNR duomenų registre sutapo su I. K. genotipu (t. 1, b.l. 157-159).

Iš byloje esančių vaizdo įrašų, kurių turinys jau aptartas šio nuosprendžio epizode dėl L. Z. turto vagystės, matoma, kad kaltinamasis I. K. vagystės dieną, t.y. 2016-09-29 apie 17 – 17,30 val. su dar vienu asmeniu vaikštinėjo (duomenys neskelbtini) namų kiemuose, stoviniavo prie butų durų ( t. 161-174). Kaltinamasis I. K. šio fakto neneigė. Kaip tik panašiu laiku (duomenys neskelbtini) bute gyvenusi O. L. aptiko, kad bute išdaužtas ir išlaužtas langas nurodydama, kad tai buvo „vakarop“. Taigi aplinkybės, kad kaltinamasis įvykio metu realiai buvo prie pat nukentėjusiojo namo ir, kad ant įvykio vietoje po nusikaltimo paliktos pirštinės buvo rasta kaltinamojo DNR pėdsakų, yra pakankamos patikimai konstatuoti, kad šio nusikaltimo subjektas yra būtent I. K..

Aptartų faktinių duomenų teismo pripažįstamų įrodymais visuma yra pakankama konstatavimui, kad I. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs ir išlaužęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje svetainės langą įsibrovė į minėtą butą ir pagrobė ten rastus E. L. šešis 270 eur bendros vertės alkoholinių gėrimų butelius. Nors kaltinamasis prisipažino, kad buvo įsibrovęs į nukentėjusiojo butą, tačiau neigė alkoholinių gėrimų grobimo faktą ir tai argumentavo tuo, neva, vaizdo įraše jo ir draugo nešamos dėžutės - tai ne alkoholinių gėrimų pakuotės ir, be to, jų nėra tiek, kiek yra inkriminuojama. Ši kaltinamojo versija teismo vertinama kaip prievolės atlyginti padarytą žalą vengimas. Visų pirma, vaizdo įraše užfiksuotas tik fragmentas, kad kaltinamasis ir jo draugas rankose turi galbūt mažesnį kiekį dėžučių, nei buvo pagrobta pakuočių su alkoholiniais gėrimais. Tai savaime nepaneigia nei vagystės fakto, nei pagrobto alkoholinių gėrimų kiekio, nes kaltinamasis turėjo galimybę disponuoti pagrobtuoju turtu ir tose zonose, kurių nefiksavo vaizdo kameros. Antra vertus, nukentėjęs vaizdo įrašo peržiūros metu neabejodamas patvirtino, kad kaltinamojo ir kito vaikino rankose yra būtent jo alkoholinių gėrimų dėžutės. Nėra priežasčių abejoti nukentėjusiojo parodymais.

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir pagal 178 straipsnio 2 dalį, nes pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą (tai vienas iš veiką kvalifikuojančių požymių), pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos padaromos tiesiogine tyčia. Šį būtinąjį nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymį įrodo įvykio vietoje kaltinamojo paliktu įkalčiai – pirštinės, akmuo, atsuktuvas.

Teismas šalina šiame epizode kaltinamajam inkriminuojamą objektyviosios pusės požymį - tai, kad nusikaltimą jis įvykdė veikdamas su bendrininku, nes iš esmės nėra jokių duomenų apie bendrininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką. Vien vaizdo įrašuose užfiksuoto fakto, kad kaltinamasis ir dar vienas asmuo nešasi pakuotes su alkoholiniais gėrimais nepakanka kvalifikuotos vagystės, padarytos bendrininkų grupėje, sudėčiai pagrįsti.

Nukentėjęs E. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtins žalos atlyginimo iš viso 691,12 eurų sumai, iš kurių 300 eur yra prašoma atlyginti neturtinė žala, 270 eur – pagrobtų alkoholinių gėrimų kaina, o likusi suma – 121,12 eur, - tai lango ir apsauginių žaliuzių remonto išlaidos, kurių neatlygino draudikas ( t.2, b.l. 17-18).

Nukentėjęs nurodė, kad apsauginių žaliuzių remonto darbai jam kainavo 70 eur. Už langų ir žaliuzių sutvarkymą draudimas jam paskaičiavo padarytą žalą - 641,12 eur, tačiau išmokėjo 520 Eur ir dar išskaičiavo 57 eur frančizės mokesti, todėl dėl langų ir žaliuzių remonto darbų jam liko neatlyginta 121,12 eur žala.

Ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo – prašoma suma yra 300 eur, - nukentėjęs grindžia tuo, kad patyrė didžiulį stresą dėl to, kad kažkas svetimas vaikščiojo po jo namus, landžiojo po jo asmeninius daiktus, šiuo metu nuolat jaučiasi nesaugus, todėl savo pirmame aukšte kasdien laiko nuleistas žaliuzes, be to, jis sugaišo daug laiko kol atstatė padarytą žalą, t. y. pakeitė langą, sutvarkė palangę, žaliuzes, dėl to jam reikėjo bendrauti su įvairiais langų serviso, žaliuzių atstovais, banko, draudimo atstovais, ne kartą vaikščioti į policijos komisariatą.

Civilinis ieškinys tenkintinas tiek dalyje dėl turtinės, tiek ir dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo nurodytos išlaidos išdaužto lango pakeitimo bei apgadintų apsauginių žaliuzių remonto darbams pripažintinos būtinomis. Žalos dydis pagrįstas UAB „Langų servisas“ sąskaita faktūra LS Nr. 3449 iš viso 571,12 eur sumai už lango keitimą ir apdailą (t.2, b.l. 11) ir UAB „Barema Rytai“ sąskaita faktūra 70 eur sumai už apsauginių žaliuzių remonto darbus (t. 2, b.l. 16).

300 eur prašoma neturtinės žalos suma yra adekvati patirtiems išgyvenimams ir rūpesčiams.

Nukentėjusiojo nurodyta pagrobtų alkoholinių gėrimų kaina, t.y. po 50 eur ir 20 eur už vieną 0,7 ir 1 litro talpos konjako butelį nėra užaukštinta.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis I. K. dar būdamas nepilnametis padarė keturias nusikalstamas veikas priskiriamas prie apysunkių ir dvi nusikalstamas veikas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Nusikaltimais padaryta žala neatlyginta. I. K. jau dešimt kartų teistas (pastarieji du nuosprendžiai dar neįsiteisėję) - visuomet už vagystes. Iki patalpinimo į Kauno nepilnamečių pataisos namus kaltinamasis buvo nusiųstas į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą. Minėto centro pateikta I. K. charakteristika yra iš esmės neigiama, be to, atspindinti esamas asmenybės bei emocines problemas. I. K. 2015 m. rugsėjo 2 d. buvo hospitalizuotas į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninė diagnozavus jam hiperkinezinį asmenybės sutrikimą ir socializuoto elgesio sutrikimą, tačiau paauglių psichiatrė ekspertė pateikė išvadą, kad I. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

I. K. šiuo metu jau pilnametis.

Vertinant padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei jų sistemiškumą, taip pat kaltinamojo asmenybę, teismas priėjo išvados, kad vienintelė bausmės rūšis, kuria galima bandyti realizuoti bausmės paskirtį bei siekti jos tikslų yra terminuota laisvės atėmimo bausmė, nes I. K. yra pavojingas ir nesiekia taisytis.

Teismas nėra saistomas prokuroro siūlomų bausmių rūšimis ir jų dydžiais.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą kaltinamajam tiek bylos tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nepriteistinos. BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyti atvejai, kada, nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas, o kaltinamajam gynėjas yra paskirtas būtent BPK 51 str. 1 d. 1 p. numatytu atveju. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas nei su kaltinamojo teisėmis į gynybą bei į advokato teisinę pagalbą, nei su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-308str.,

nusprendė:

I. K. pripažinti kaltu ir nuteisti:

pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį dėl G. S. turto sugadinimo laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl L. Z. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį dėl L. Z. asmens dokumetų vagystės laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį dėl L. Z. banko mokėjimo kortelių vagystės laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Subendrinti apėmimo būdu L. Z. turto grobimo epizode bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, ir nustatyti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuteisti I. K. pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį dėl E. L. turto sugadinimo laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl E. L. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams.

Subendrinti apėmimo būdu E. L. turto grobimo epizode bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir nustatyti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Paskrtąją bausmę G. S. turto sugadinimo epizode bei subendrintas bausmes L. Z. ir E. L. epizoduose Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu subendrinti jų dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti I. K. galutinę subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

I. K. pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį G. S. epizode išteisinti, nes nebuvo padaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti I. K. kardomąją priemonę suėmimą suimant jį teismo posėdžio salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išieškoti iš I. K.:

410 eur (keturis šimtus dešimt eur) turtinės žalos atlyginimą G. S.;

214,88 eur (du šimtus keturiolika eur ir 88 ct) turtinės žalos atlyginimą L. Z. naudai;

391,12 eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eur ir 12 ct) turtinės bei 300 eur (tris šimtus eur) neturtinės žalos atlyginimą E. L. naudai.

Daiktinius įrodymus – žirkles, saugomas Vilniaus apskrities VPK pagal 2017-02-01 kvitą B serija BBB Nr. 6PK001146 grąžinti G. S., atsuktuvą saugomą Vilniaus apskrities VPK pagal 2017-02-01 kvitą B serija BBB Nr. 6PK001145 grąžinti E. L., o pagal tą patį kvitą saugomas pirštines sunaikinti, peilį, saugomą Vilniaus apskrities VPK pagal 2017-07-07 kvitą B serija BBB Nr. 6PK001267 grąžinti L. Z..

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.

Teisėja L.Tarčevskaja