Kauno apygardos teismo nutartis

2010-08-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1274-510/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-31
Bylos Nr.
2A-1274-510/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas
A. I., A.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės akcinės bendrovės „Jonviltė“
Civilinė byla Nr. 2A-1274-510/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja L.Deksnienė11.4; 11.10; 12.4; 14.3.11;14.4;14.5;(S)14.7; 18.3; 18.2.2; 44.2.4.2;121.2KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant vertėjai Veronikai Rybalčenko, dalyvaujant ieškovui A. I., jo atstovei J. Brinevičienei, atsakovo atstovui G. S., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. I. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės akcinės bendrovės „Jonviltė“ apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-722/2010 pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jonviltė“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. I. ieškinyje nurodė, kad pagal 2007 m. liepos 17 d. darbo sutartį Nr. 105, sudarytą su UAB „Jonviltė“ direktoriumi G. S., ieškovas buvo priimtas dirbti vairuotoju-tiekėju. Darbo sutarties 15 p. nurodyta, kad dirbti ieškovas pradeda 2007 m. liepos 17 d. Ieškovas faktiškai pradėjo dirbti 2007 m. liepos 16 d. Darbdavys ieškovui sudarė nepakenčiamas darbo sąlygas, pavedė atlikti sutartimi nesulygtus darbus, siuntė jį pas pirkėjus su nelegaliais dokumentais arba visiškai be dokumentų, vertė dirbti viršvalandžius, nesumokėjo už ieškovo lėšomis perkamą kurą. Ieškovas 2007 m. rugsėjo 4 d. registruotu laišku išsiuntė prašymą atleisti jį iš darbo. Jame ieškovas nurodė darbo sutarties nutraukimo priežastis. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2007 m. rugsėjo 6 d. Paskutinė darbo diena buvo 2007 m. rugsėjo 3 d. Atleisdamas ieškovą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, atsakovas atleidimo dieną neišmokėjo ieškovui priklausančio darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų. Atsakovas, pažeisdamas įstatymus, padarė ieškovui ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. 2007 m. rugpjūčio 21 d. dirbdamas atsakovo objekte (duomenys neskelbtini) ieškovas patyrė akies traumą. G. S., nekreipdamas į tai dėmesio, išvežė ieškovą į kitą objektą. Po to ieškovui grįžus į (duomenys neskelbtini) nakvynės namus, buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, o nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas buvo gydomas pas okulistą. Vaistai kainavo 19,76 Lt. Už darbą 2007 m. rugpjūčio 22 d., kai nedirbo dėl traumos, ieškovas prašo priteisti 33,56 Lt. Atsakovas buvo atvykęs į nakvynės namus ir žemino ieškovą darbuotojų akyse. Veždamas produkciją pirkėjams su nesutvarkytais dokumentais arba visai be dokumentų bei techniškai netvarkingu automobiliu, ieškovas patirdavo stresą ir išgyvenimus. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Jonviltė“ išmokas, susijusias su darbo užmokesčiu: už darbą 2007 m. liepos 16 d. - 33,56Lt, už dirbtus viršvalandžius 2007 m. liepos 16, 20 d., rugpjūčio 17 d. - 176,40 Lt, už kurą, kurį pirko už savo lėšas - 85,82 Lt, už priverstinę pravaikštą - 100,68 Lt, už darbą 2007 m. rugpjūčio 22 d. - 33,56 Lt, už vaistus - 19,76 Lt, už uždelsimo atsiskaityti laiką - 15638,96 Lt, neturtinės žalos atlyginimą – 5000 Lt .

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies. Teismas priteisė ieškovui A. I. iš atsakovo UAB „Jonviltė“ 4249,64 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. kovo 17 d., 85,82 Lt už pirktą kurą ir 75,48 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Jonviltė“ valstybei 130 Lt žyminio mokesčio, 14,26 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 629,09 Lt už valstybės ieškovui suteiktą teisinę pagalbą. Teismas priteisė iš ieškovo A. I. atsakovui UAB „Jonviltė“ 1982,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad paskutinė ieškovo darbo diena buvo 2007 m. rugsėjo 3 d. Darbdavys ieškovą atleido nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. Atsakovo pateiktame 2007 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad ieškovas 2007 m. rugsėjo 4 d. dirbo 4 valandas. Pagal DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atleidžiant iš darbo darbuotoją, kuris atleidimo iš darbo dieną nedirba, visos jam priklausančios sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Darbdavys neįrodė, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo pervesti galutinio atsiskaitymo į ieškovo nurodytą 2007 m. rugsėjo 4 d. pareiškime banko sąskaitą. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovas padarė darbdaviui žalą, dėl ko darbdavys turėjo teisę neišmokėti jam vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio sumos, o taip pat nėra nustatyta, kad buvo darbdavio rašytinis nurodymas išskaityti žalą. Vidutinis vienos dienos ieškovo darbo užmokestis yra 32,44 Lt. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos darbdaviui už pavėluotai išmokėtą atsiskaitymą būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Ieškovui buvo neišmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis. 2008 m. kovo 17 d. atsakovas ieškovui pervedė į sąskaitą 329,34 Lt atlyginimo. Ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. kovo 17 d. Ieškovas patikslintame ieškinyje teigia, kad jam priklauso 0,06 procentų delspinigiai už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį. Po darbo santykių pasibaigimo darbdaviui gali būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija, o delspinigių paskaičiavimas nutraukimas. Todėl ieškovui priteistina po 32,44 Lt už kiekvieną darbo dieną (darbo dienų skaičius minėtu laikotarpiu – 131) nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. kovo 17 d. – iš viso 4249,64 Lt. Dėl atlyginimo už viršvalandžius teismas nurodė, kad byloje nėra įrodyta, kad ieškovas juos dirbo. Dėl apmokėjimo už priverstinę pravaikštą 2007 m. rugsėjo 4, 5, 6 dienomis teismas nurodė, kad ieškovas nėjo į darbą 2007 m. rugsėjo 4, 5, 6 dienomis, tikėdamasis, kad jau yra atleistas nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. Nėra pagrindo ieškovui priteisti 100,68 Lt už priverstinę pravaikštą, kadangi nelaikytina, jog buvo priverstinė pravaikšta, numatyta DK 297 straipsnyje. Dėl ieškovui permokėto atlyginimo teismas nurodė, kad atsakovas nereiškia priešieškinio ir pretenzijų ieškovui dėl permokėtų sumų priteisimo iš ieškovo, ginčo dėl be pagrindo išmokėto atlyginimo nėra. Dėl apmokėjimo už 2007 m. liepos 16 dieną teismas nurodė, kad 2009 m. birželio 11 d. įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr.A2.1.-17-598/2009 nustatyta, kad nebuvo įrodytas A. I. nelegalaus darbo faktas, administracinė byla buvo nutraukta, todėl nėra įrodyta, kad ieškovas dirbo atsakovo bendrovėje 2007 m. liepos 16 d.. Dėl 85,82 Lt apmokėjimo už kurą, pirktą 2007 m. rugpjūčio 30 d., teismas nurodė, kad ieškovas dirbo ir pylėsi kurą į bendrovės automobilį ne bendrovės kuro kolonėlėje, bet degalinėje „Lukoil“, mokėjo savo lėšomis pateikdamas bendrovės „Jonviltė“ nuolaidų kortelę Nr. 4322, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 85,82 Lt suma už pirktą kurą 2007 m. rugpjūčio 30 d. Dėl neturtinės žalos priteisimo ir dėl apmokėjimo 2007 m. rugpjūčio 22 d. už nedirbtą dieną dėl nelaimingo atsitikimo darbe, teismas nurodė, kad nėra nustatyta, jog dėl neatsiskaitymo atleidžiant ieškovą iš darbo ir 329,34 Lt nesumokėjimo, dėl 85,82 Lt už kurą nesumokėjimo, pablogėjo ieškovo sveikata, reputacija, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, o taip pat ieškovas neįrodė, jog 2007 m. rugpjūčio 21 d. darbe susižalojo akį, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas darbe.

Šalies argumentai

Ieškovas A. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010 m. kovo 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Šioje byloje darbdavys melagingai nurodė, jog ieškovui nebuvo pakeistos darbo sutarties sąlygos, kad ieškovas nedirbo 2007 m. liepos 16 dieną. Faktiškai 2007 m. rugsėjo 3 d. buvo ieškovo paskutinė darbo diena. Teismas nepagristai padarė išvadą, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti 100,68 Lt už priverstinę pravaikštą 2007 m. rugsėjo 4, 5, 6 d., nes nelaikytina, kad buvo priverstinė pravaikšta. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 32,34 Lt. Ieškovas pradėjo dirbti nuo 2007 m. liepos 16 d. Jei ne ta neteisėta priemoka už nepanaudotas atostogas būtų ne 70,15 Lt., o būtų kita suma, ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis būtų ne 32,44 Lt, bet būtų kita suma. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl nelaimingo atsitikimo darbe fakto nustatymo. Tai prieštarauja protingumo ir teisingumo kriterijams, kadangi dirbdamas kitame objekte, net ir sveikas žmogus darbo metu negali pateikti tokio pareiškimo teismui. Pasibaigus darbo valandoms nedirba ir poliklinikos. Ieškovas 2007 m. rugpjūčio 22 d. ėjo į Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centrą, iš registratūros gavo taloną pas šeimos gydytoją, iš šeimos gydytojo gavo siuntimą į Jonavos ligoninės konsultacijų polikliniką. Okulistas pašalino svetimkūnį ir paskyrė tolimesnį gydymo kursą. Dėl darbe patirtos traumos 2007 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas nedirbo. Ieškovo viršvalandinius darbus galėjo patvirtinti kuro pirkimo kvitai. Dėl nepakenčiamų darbo sąlygų, nervinės įtampos, psichologinio spaudimo 2007 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas negalėjo išeiti į darbą, ėjo pas gydytoją, faktiškai visą dieną nebuvo darbe. Atsakovas tyčia ieškovui atžymėjo neteisėtą priemoką. Teismas neteisėtos priemokos neįvertino. Ieškovas pradėjo dirbti 2007 m. liepos 16 d. Šį faktą patvirtina kelionės lapas. Automobilio priėmimo-perdavimo aktą atsakovas tyčia paslėpė. 2008 m. kovo 15 d. vakare atsakovas su savo sūnumi grasindami ieškovui, iš reikalavo jo parašo su tekstu: „nieko prieš neturiu“. G. S. sudarė nepakenčiamas darbo sąlygas, vertė dirbti viršvalandžius, nesumokėjo už ieškovo lėšomis nupirktą kurą. 2007 m. rugsėjo 3 d. ieškovas atsisakė dirbti po darbo. Išnaudoti žmogų ir nemokėti už darbą yra moralinė žala. Šių faktų teismas neįvertino kaip moralines žalos. Ieškovui priklausantys pinigai nebuvo sumokėti dėl atsakovo kaltes. Tai savo sprendime pripažino pats teismas. Iš ieškovo priteistos išlaidos atsakovui akivaizdžiai paneigia teismo motyvą, kad priteista pinigų suma už pavėluotai išmokėtą atsiskaitymą atleidžiant iš darbo yra pakankama kompensacija ir kartu sankcija darbdaviui, bei prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Atsakovas UAB „Jonviltė“ apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Buvo nustatyta, kad ieškovas be pateisinamos priežasties į darbą nėjo 2007 m. rugsėjo 4, 5, 6 d. imtinai. Nebuvimas darbe be pateisinamos priežasties traktuotinas kaip pravaikšta. Pravaikštos apsprendžia darbo užmokesčio išmokėjimo tvarką. Atleidus ieškovą iš darbo, jis privalėjo kreiptis į darbdavį su prašymu dėl atsiskaitymo išmokėjimo. Ieškovas prašymo darbdaviui dėl jam priklausančių piniginių lėšų išmokėjimo nėra pateikęs. Darbdavys elgėsi kaip to reikalauja įstatymai, sumokėjo ieškovo prievolę kreditoriui pagal vykdomąjį raštą bei deponavo likusią atsiskaitymo dalį. Vėliau sužinojęs ieškovo gyvenamąją vietą, atsakovas vyko išmokėti likusios sumos ir tai darė kelis kartus. Dėl ieškovo padarytų DK pažeidimų, atsisakymo bendradarbiauti su darbdaviu, reikalavimas priteisti kompensaciją yra neteisėtas ir atmestinas. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei atsakovo ir ieškovo parodymais nustatyta, kad visa mokėtina suma buvo 798,45 Lt, ieškovas savo patikslintame ieškinyje teigė, kad atleidimo iš darbo dienai jam liko neišmokėtas 274,74 Lt dydžio neišmokėta darbo užmokesčio dalis (kas sudaro 34 procentai nuo visos atsiskaitymo sumos). Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad darbdavys nebūtų sumokėjęs visos pinigų sumos, ieškovas byloje pripažino, kad pagal vykdomąjį raštą privalomai mokėti ieškovo prievolę įmonė kreditoriui sumokėjo. Dėl išlaidų automobilio degalams apmokėti priteisimo atsakovas nurodė, kad Jonavos rajono apylinkes teismas ieškovui priteisė 85,82 Lt už pirktą kurą. Teismas priteisdamas šią sumą, vadovavosi ne byloje nustatytomis aplinkybėmis, bet tik prielaidomis. Kuras automobiliui tą dieną buvo piltas tris kartus, ir tą faktą nustatė darbo inspekcijos specialistai. Kvito buvimas pas ieškovą nepatvirtina fakto, kad jis pirko kurą ir pylė į įmonės automobilį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo pirktas kuras būtent įmonės automobiliui. CPK 413 straipsnio 1 dalis numato, kad pasirengimas bylą nagrinėti teisme darbo bylose turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos. CPK 413 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme. Byloje vyko begalės parengiamųjų teismo posėdžių kuriuose ieškovas kėlė vis kitokius reikalavimus. Byla buvo nagrinėta daugiau nei 1,5 metų. Atsakovui nebuvo pateikti ieškovo atstovo išlaidų pagrindimo dokumentai, dėl to teismas savo iniciatyva turėjo patikrinti išlaidų pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas tokioje apimtyje negalėjo būti tenkinamas.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog prašo jį atmesti .

Atsakovas atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. I. ir atsakovas UAB „Jonviltė“ 2007 m. liepos 17 d. sudarė darbo sutartį (1t., b.l.5-7), pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti vairuotoju-tiekėju. 2007 m. rugsėjo 4 d. ieškovas paštu išsiuntė darbdaviui pareiškimą atleisti ieškovą iš darbo (1t., b.l.8). Darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. (1 t., b. l.7).

Ieškovas A. I. apeliaciniame skunde teigia, jog jam turi būti apmokėta už darbą 2007 m. rugsėjo 4, 5, 6 d., nes jis buvęs priverstinėje pravaikštoje. Kolegija šį apelianto teiginį atmeta kaip nepagrįstą. Kaip minėta, ieškovas pareiškimą dėl atleidimo iš darbo išsiuntė paštu 2007 m. rugsėjo 4 d. Pats ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad paskutinė jo darbo diena buvo 2007 m. rugsėjo 3 d. (2t., b.l.127). Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiamame 2010 m. kovo 29 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovas tomis dienomis nėjo į darbą, tikėdamasis, kad jau yra atleistas nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. Atsakovas, gavęs paštu išsiųstą pareiškimą, ieškovą atleido iš darbo nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. (1t., b.l.7). Kolegijos vertinimu, priteisti ieškovui darbo užmokestį už tas dienas, kuriomis ieškovas faktiškai nedirbo, nėra pagrindo.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pradėjo dirbti ne 2007 m. liepos 17 d., bet liepos 16 d. Šis apelianto teiginys prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovas 2007 m. liepos 12 d. prašyme dėl priėmimo į darbą (1t., b.l. 95) prašė jį priimti dirbti nuo 2007 m. liepos 16 d., tačiau tame pačiame prašyme yra darbdavio rezoliucija jį priimti dirbti nuo 2007 m. liepos 17 d. Darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta 2007 m. liepos 17 d. (1t., b.l.5-7). Darbo sutarties 15 punkte numatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2007 m. liepos 17 d. Ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pirmąja ieškovo darbo diena taip pat yra pažymėta 2007 m. liepos 17 d. (1t., b.l.85). Be to, Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą nutraukti UAB „Jonviltė“ direktoriaus G. S. administracinę bylą (administracinės bylos Nr. A2.1-17-598/2009), kurioje buvo tiriama, ar dirbo A. I. 2007 m. liepos 16 d. Teismas šiame nutarime pasisakydamas dėl A. I. darbo 2007 m. liepos 16 d., nurodė, kad tai yra tik prielaida, kuri nėra pakankama konstatuoti nelegalaus darbo faktą. Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nėra įrodyta, jog ieškovas A. I. dirbo atsakovo bendrovėje 2007 m. liepos 16 d. ir atlyginimo už šią dieną ieškovui nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo išvada.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jeigu būtų priteistas darbo užmokestis už 2007 m. liepos 16 d., būtų kitoks vidutinis darbo užmokestis nei nurodyta skundžiamame apylinkės teismo sprendime. Kolegija atmeta apelianto argumentą dėl neteisingo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo, nes dėl aukščiau išdėstytų motyvų laiko neįrodytu tą faktą, kad ieškovas dirbo 2007 m. liepos 16 d.

Abi bylos šalys skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jam turėjo būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką ne tik iki 2008 m. kovo 17 d., bet ir už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 17 d. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Tuo tarpu atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką visiškai neturėjo būti priteistas. Šie apeliacinių skundų teiginiai yra nepagrįsti. DK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Pareiškime dėl atleidimo iš darbo (1t., b.l. 8) ieškovas nurodė AB DnB NORD banke esančią sąskaitą, į kurią prašė pervesti ieškovui priklausantį atlyginimą, tačiau atsakovas to nepadarė. Darbo užmokesčio už 2007 m. rugpjūčio mėnesį mokėjimų žiniaraštyje yra pažymėta, kad ieškovui priklausanti 329,34 Lt suma yra deponuota. Atsakovas 2007 m. lapkričio 12 d. raštu pranešė ieškovui, kad atvyktų atsiskaityti su įmone, o taip pat suderinti galutinio atsiskaitymo sumą (1t., b.l. 93). Atsakovas 2008 m. kovo 16 d. buvo nuvykęs į nakvynės namus dėl atsiskaitymo su A. I. (b.l. 90) ir tik 2009 m. kovo 17 d. pervedė ieškovui 329,34 Lt sumą (atsakovo 2008 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. 1, 1 t., b.l.97). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad darbdavys galėjo pervesti galutinį atsiskaitymą į ieškovo 2007 m. rugsėjo 4 d. pareiškime nurodytą banko sąskaitą. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pinigų nepervedimo negali pateisinti tai, kad bendrovė pagal su darbuotojais per banką neatsiskaitydavo. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas galutinį atsiskaitymą ieškovui 2008 m. kovo 17 d. pervedė mokėjimo pavedimu, tai buvo įmanoma padaryti ir anksčiau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto UAB „Jonviltė“ apeliacinio skundo argumentai, jog pats darbuotojas privalėjo atvykti į įmonę atsiimti pinigų, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo dalies dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, darbdavys ieškovui nesumokėtą darbo užmokestį pilnai sumokėjo 2008 m. kovo 17 d. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovas, atsakovas jam nėra skolingas nei už 2007 m. liepos 16 d., nei už 2007 m. rugsėjo 4, 5, 6 dienas, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog darbdavys privalo sumokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, yra teisiškai nepagrįstas.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovo darbo 2007 m. rugpjūčio 22 d. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra pažymėta, kad ieškovas tą dieną dirbo vieną valandą (1t., b.l.138). Ieškovo teigimu, dėl darbų saugos priemonių nebuvimo 2007 m. rugpjūčio 21 d. jam darbo metu į akį pateko svetimkūnis, todėl ieškovas kitą dieną kreipėsi į gydytojus ir nedirbo. Ieškovas mano, kad darbdavys už 2007 m. rugpjūčio 22 d. privalo sumokėti ieškovui darbo užmokestį ir atlyginti vaistų įsigijimo išlaidas. Su šiais ieškovo teiginiais negalima sutikti. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog 2007 m. rugpjūčio 21 d. dirbdamas darbe objekte, patyrė akies traumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe faktas nebuvo nustatytas, įrašai medicininiuose dokumentuose apie akies sužalojimo vietą ir laiką įrašyti tik remiantis ieškovo žodžiais, dėl akies traumos ieškovui nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė minėtus ieškovo reikalavimus.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad Jonavos rajono apylinkes teismas ieškovui priteisdamas 85,82 Lt už pirktą kurą, vadovavosi ne byloje nustatytomis aplinkybėmis, bet tik prielaidomis. Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo pirktas kuras būtent įmonės automobiliui. Su šiais teiginiais kolegija nesutinka. Byloje esantis UAB „Lukoil Baltija“ 2007 m. rugpjūčio 30 d. kvitas (1t., b.l. 98) patvirtina, kad UAB „Jonviltė“ vardu buvo pirkta kuro už 85,82 Lt. Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad kuras buvo pilamas į įmonės automobilį. Teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į ieškovo paaiškinimus bet ir į tai, kad kvite nurodytas kuro pylimo laikas – 13:06 val. (tai yra darbo valandos), kad pasinaudota UAB „Jonviltė‘ nuolaidų kortele Nr.4322. Teismas įvertino ir tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog ieškovas 2007 m. rugpjūčio 30 d. dirbo 8 valandas, jam nebuvo pažymėta pravaikšta ar nepilnas dirbtas laikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-171/2008 ir kt.). Šiuo atveju Jonavos rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad labiau tikėtina, jog ieškovas dirbo ir pylė kurą į bendrovės automobilį, ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui 85,82 Lt.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovo ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. DK 250 straipsnis numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalies). Šioje byloje nustatyta, kad darbdavys pažeidė darbuotojo teises tuo, kad neteisėtai uždelsė išmokėti 329,34 Lt darbo užmokesčio, be to, neatlygino 85,82 Lt už pirktą kurą. Įvertinant neišmokėtų sumų dydį, ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo tik 1,5 mėnesio, priteisti neturtinę žalą nėra pagrindo. Be to, teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteisė 4249,64 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. kovo 17 d., ir 85,82 Lt kuro išlaidų. Kolegija mano, kad tokia apimtimi patenkinus ieškinį, ieškovo teisės yra pakankamai apgintos. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, DK 250 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad iš ieškovo priteistos atsakovui bylinėjimosi išlaidos prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, be to, neatsižvelgta į tai, kad ieškovas yra silpnesnė šalis ekonomine ir socialine prasmėmis. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas taip kaip numato Civilinio proceso kodeksas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies, teismas nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis ir pagal jas proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad ekonomine ir socialine prasmėmis yra silpnesnioji šalis, tačiau teisėjų kolegija mano, kad ieškovas, darbo sutartimi sutaręs su darbdaviu tik dėl teisės aktais nustatyto minimalaus atlyginimo ir dirbęs pas atsakovą tik 1,5 mėnesio, pareikšdamas reikalavimus, kurių suma yra net 21088,74 Lt (patikslintas ieškinys, 2t., b.l. 127), turėjo suprasti, jog prisiima bylinėjimosi išlaidų atlyginimo riziką.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Apeliacinių skundų motyvais panaikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl šalių apeliaciniai skundai atmetami, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi abu apeliaciniai skundai atmetami, šalių turėtos apeliaciniame procese bylinėjimosi išlaidos iš vienos šalies kitai šaliai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai Nijolia IndreikienėIzolda Nėnienė