Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, susipažinusi su pareiškėjo V. P. atstovo advokato Ričardo Lilo pasirašytu skundu atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. P. atstovo advokato Ričardo Lilo pasirašytas skundas, kuriame prašo priteisti iš Kauno tardymo izoliatoriaus 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. 2 d.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams arba kitiems specializuotiems teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad atsisakoma priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013-11-26 nutartyje teismingumo byloje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, jeigu byloje keliamas reikalavimas susijęs tik su žalos, padarytos pacientui galimai netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais, kurie yra civiliniai teisiniai (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2014-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014) taip pat laikomasi pozicijos, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas prašo teismą priteisti neturtinę žalą, jam padarytą Kauno tardymo izoliatoriaus gydytojų veiksmais: neteikiant reikiamų (kokybiškų) sveikatos priežiūros paslaugų.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą iš esmės sieja su galimai netinkamai suteiktomis (nesuteiktomis) asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Kauno tardymo izoliatoriuje, atlyginimo. Reikalavimų dėl žalos atlyginimo, kurie būtų siejami su Kauno tardymo izoliatoriaus administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, pareiškėjas nenurodo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. P. skundą, kuriame prašoma priteisti 20 000 Eur žalą, padarytą pacientui galimai netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (paslaugų nesuteikimu), atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.).

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jeigu pažeidžiant nustatytas pacientų teises jam buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, ji atlyginama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 3 d. nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Vadovaudamasis minėtu reglamentavimu, teismas išaiškina pareiškėjui, kad jeigu pažeidžiant nustatytas pacientų teises jam buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, jis turėtų kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

V. P. išaiškintina, kad, pasinaudojęs privaloma ikiteismine tvarka, jis savo interesus gali ginti pareikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teisme pagal atsakovo buvimo vietą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. P. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.