Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M., transporto priemonės savininkui R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2016-11-06 administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas už tai, jog 2016-11-06 apie 22.50 val., kelio Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas, Klaipėdos r., 45 kilometre, būdamas neblaivus (2,67 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo R. G., priklausantį automobilį „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį.

D. M. teismo posėdžio metu pripažino padarytą administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, jog į svečius atvažiavo jo draugas R. G., atsivežė alkoholinių gėrimų ir kartu su juo ir savo broliais dvi dienas vartojo alkoholinius gėrimus. Po to nuėjo miegoti. Remigijus jį pažadino, nes norėjo važiuoti nusipirkti dar alkoholinių gėrimų, o kadangi jis pats buvo neblaivus ir bijojo prarasti teises vairuoti, tai paprašė jį nuvežti. Remigijus davė automobilio raktus ir visi išvažiavo.

Transporto priemonės savininkas R. G. patvirtino, jog yra transporto priemonės „V. S.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Nurodė, jog prieš dvi dienas atvyko pas D. M., atsivežė alkoholinių gėrimų ir juos kartu su D. M. ir jo broliu dvi dienas vartojo. Teigia, jog įvykio dieną miegojo, kai jį pažado D. M. ir paprašė jo automobilio, kad galėtų nuvažiuoti iki Endriejavo. Teigia, jog nesuprato, jog D. M. neblaivus, nežinojo, jog jis neturi teisės vairuoti, todėl davė automobilio raktelius ir kartu su D. M. ir jo broliu išvažiavo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, be paties D. M. paaiškinimų, transporto priemonės savininko R. G. parodymų, įrodo byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai: 2016-11-06 administracinio teisės pažeidimo ROIK: 1663032888, protokolas Nr.30P-76816362-16, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio 2016-11-06 tarnybinis pranešimas, alkotesterio kvitas Nr. 1655, jog D. M. 2016-11-06, 22:52 val. nustatytas 2,67 promilės neblaivumas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes byloje, pripažintina, kad D. M. pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 14 reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

Bylos duomenimis Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-25 nutarimu D. M. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1448,00 Eur bauda su transporto priemonės konfiskavimu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog D. M. padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio sudėtį - transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 1 d., 4 d. ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus, todėl skirtina jam nuobauda.

Byloje pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs teisės pažeidimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Sunkinančia atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad per vienerius metus baustas administracine tvarka už tokios pat rūšies administracinį teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant nuobaudą, nustatant nuobaudos rūšį ir dydį, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. D. M. padarė tyčinį vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,67 promilių) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais kėlė itin didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui, todėl toks jo elgesys yra visuomeniškai pavojingas. D. M., žinodamas, kad yra daug išgėręs ir neturi teisė vairuoti, vis tiek sėdo už vairo, apie galinčias kilti pasekmes negalvojo, o tai rodo jo neatsakingumą. Taip pat įvertintina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M. asmenybė – anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už įvarius teisės pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą neturint teisės vairuoti, dauguma teisės pažeidimų padaryti esant jam neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų. Aptartos aplinkybės rodo, jog D. M. visiškai ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio taisykles, sistemingai daro tyčinius kelių eismo taisyklių pažeidimus, jokių išvadų nedaro ir savo elgesio visiškai nelinkęs keisti. Atsižvelgtina ir į tai, jog D. M. dirba, jauno amžiaus, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Įvertinęs visas reikšmingas nuobaudos skyrimui aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti D. M. paskyrus ATPK 130² straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą maksimalią baudą (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta, jog šio teisės pažeidimo padarymas asmenims neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės užtraukia baudą su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio sankciją transporto priemonės konfiskavimas turi būti skiriamas kaip privaloma papildoma nuobauda. Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnis numato, kad, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuotas nepriklausomai nuo to, ar tas daiktas yra pažeidėjo ar kito asmens nuosavybė.

Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises daugiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, automobilio, kurį pažeidimo padarymo metu vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, savininkas yra ne D. M., o R. G.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog transporto priemonės savininkas pats prašė nuvežti jį nusipirkti alkoholinių gėrimų, ir jis sutiko važiuoti, nors ir buvo neblaivus. Teismo posėdžio metu R. G. parodė, jog dvi dienas bei įvykio dieną kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu vartojo alkoholį, įvykio dieną D. M. paprašius leisti nuvažiuoti iki Endriejavo, davė savo automobilio raktelius ir kartu su juo išvažiavo. Taigi transporto priemonės savininkas savo valia davė transporto priemonę naudotis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nors transporto priemonės savininkas teigia, jog nesuprato, jog D. M. neblaivus, tačiau įvertinus teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog jie abu kartu dvi dienas ir įvykio dieną vartojo alkoholį, teismas sprendžia, jog transporto priemonės savininkas suprato ir žinojo, jog D. M. yra neblaivus, tačiau nepaisant to leido D. M. naudoti jam priklausančia transporto priemone. Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus bei transporto priemonės savininko pateiktus parodymus, darytina išvada, jog transporto priemonės savininkas visiškai neatsakingai elgėsi su savo transporto priemone, žinodamas, jog su D. M. dvi dienas vartojo alkoholį ir abu yra neblaivūs, leido D. M. sėsti prie automobilio vairo ir važiuoti. Dėl tokio neapdairaus ir nerūpestingo transporto priemonės savininko elgesio transporto priemone buvo naudojama ir valdoma neblaivaus ir teisės vairuoti neturinčio asmens. Teismo vertinimu transporto priemonės savininkas, kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkas ir valdytojas, savo valia leisdamas vairuoti jam priklausančią transporto priemonę elgėsi visiškai neatsakingai, neapdairiai ir dėl tokio jo elgesio kilo reali grėsmė įstatymų saugomoms vertybėms. Taigi R. G. visiškai neįvertino galimų kilti pasekmių. Ir nors D. M. nesukėlė eismo įvykio, kurio metu būtų sužaloti kiti eismo dalyviais, sudaužyti automobiliai ar sukeltos kitos skaudžios pasekmės, tačiau viso to buvo išvengta tik dėl to, jog D. M. buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Taigi, nenustačius situacijos, jog automobilis būtų buvęs užvaldytas neteisėtai, prieš savininko valią ir nustačius, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juo naudojosi ir jį valdė su savininko žinia ir jam leidus, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl R. G. priklausantis automobilis „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Išaiškintina, jog konfiskuoto automobilio savininkas gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti dėl daikto konfiskavimo patirtą žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje, D. M. skirti administracinę nuobaudą – 1448,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Informuoti D. M., kad paskirta bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio teisės pažeidimo ROIK: 16063032888, įmokos kodą 1001.

Transporto priemonę „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.