- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-10609-271/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10105-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- J. Ž.
- Nukentėjusysis
- M. L.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, R.Pukinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Ž., nukentėjusiajam M. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124(1) str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str.1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Ž. 2014 m. rugpjūčio 12 d., ryte, paliko automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėti Šv.Ignoto-Benediktinių gt. važiuojamųjų dalių sankirtoje ir pasitraukė nepasirūpinusi, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti. Apie 09.18 val. automobilis Nissan Primera savaime pariedėjo ir atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį M. L.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, padaryta turtinė žala dėl automobilio bamperio apgadinimo nukentėjusiajam M. L.. Po ko J. Ž. iš įvykio vietos išvažiavo (pasitraukė) pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) reikalavimus.
J. Ž. pripažino padarytus administracinės teisės pažeidimus, t.y. tai, kad 2014-08-12 rytą trumpam, dėl darbo reikalų, paliko savo automobilį Nissan Primera stovėti Šv.Stepono-Benediktinių gt. sankirtoje, užtraukė rankinį stabdį, neįjungė bėgio, o grįžusi prie automobilio po dešimties minučių pamatė, kad jis stovi atsitrenkęs į automobilį Toyota Yaris. Apžiūrėjo apgadinimus. Nedidelis įlenkimas matėsi ant Toyotos automobilio bamperio. Ant savo automobilio išorinių apgadinimų nepastebėjo. Nukentėjusiojo vietoje nebuvo, todėl nufotografavo automobilį Toyota. Tikėjosi surasti nukentėjusįjį ir atlyginti jam žalą. Pažįstamas turėjo jai padėti pagal numerį surasti automobilio Toyota savininką. Tyčios išvengti žalos atlyginimo neturėjo, bėgti iš įvykio vietos nenorėjo ir motyvų tam nebuvo, nes automobilis apdraustas, alkoholio ji nevartoja, galimai jos veiksmams reikšmės turėjo ta aplinkybė, kad ji nevairavo įvykio metu, o automobilis pats pariedėjo. Šiuo metu supranta, kad pasielgė neapdairiai, kad tokioje situacijoje turėjo kviesti policijos pareigūnus. Iš karto to nepadarė, dėl ko dabar labai apgailestauja. Kai gavo pranešimą iš policijos (po kelių dienų jai buvo paskambinta), ji susitarė dėl atvykimo laiko, neslėpė jokių įvykio aplinkybių. Labai išgyvena dėl šio įvykio, nes vairuoja 10 metų, niekada nebuvo bausta už šiurkščius pažeidimus kelyje. Atsiprašo nukentėjusiojo. Gyvena Vilniuje, dirba Zarasuose, taigi vairavimo teisės atėmimas jai reikštų, kad ji taps bedarbė. Prašo neatimti iš jos šios teisės.
Nukentėjusysis M. L. paaiškino teismui, kad š.m. rugpjūčio 12 d. ryte paliko automobilį Toyota Yaris stovėti, o apie 10 val. jam buvo pranešta (pranešė Krašto apsaugos ministerijos, kurioje jis dirba, budėtojas) apie tai, jog vaizdo kameros užfiksavo, kaip automobilis Nissan Primera pajudėjo ir atsitrenkė į jo automobilį Jis nuėjo prie savo automobilio ir kadangi buvo apgadintas (įlenktas) bamperis, paskambino 112 numeriu. Atvyko policijos pareigūnai, užfiksavo įvykį, apžiūrėjo vietą ir jo automobilį. Iš vaizdo įrašo matė, kad automobilis Nissan pariedėjo savaime, iš jo judėjimo matėsi, kad nebuvo įjungtas bėgis, o toje vietoje yra nuokalnė. Jeigu vietoje būtų buvusi Nissan Primera savininkė, jis nebūtų skambinęs ir kvietęs policijos. Kameros užfiksavo, kad įvykis buvo 09.18 val., ne užilgo po įvykio atėjo mergina, apžiūrėjo kontaktavusius automobilius ir po kiek laiko išvažiavo. Nissan automobilis buvo apdraustas, PZU bendrovė suremontavo jo automobilį, pretenzijų jis neturi. Mergina jo atsiprašė. Supranta, kad jeigu ji būtų buvusi įvykio vietoje, tai jis nebūtų kvietęs policijos, būtų buvusi surašyta eismo įvykio deklaracija.
Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės patrulis I. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014-08-12 apie 10.51 val. gautas iš VPK pranešimas apie eismo įvykį Šv.Stepono -Benediktinų gatvių sankirtoje. Įvykio vietoje laukė nukentėjusysis M. L., kuris aiškino, kad pats eismo įvykio nematė, tačiau vaizdo kameros užfiksavo, kaip savaime pajudėjo automobilis Nissan ir atsitrenkė į jo automobilio bamperį, apgadindamas jį (b.l.3). Buvo atlikta eismo įvykio vietos apžiūra (b.l.4).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobiliui Toyota Yaris v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas (įlenktas) priekinis bamperis (b.l.5).
Automobilių Nissan Primera ir Toyota Yaris sugretinimo metu nustatyta, kad jie galėjo kontaktuoti. Apžiūros metu nustatyta, kad įbrėžtas priekinis J. Ž. automobilio Nissan Primera bamperis ( b.l.8-11).
Prie bylos medžiagos yra pridėtas kamerų vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip automobilis Nissan Primera pariedėjo ir kontaktavo su stovinčiu M. L. automobiliu Toyota Yaris. Vaizdo įrašas užfiksavo, kaip prie automobilių atėjo mergina (J. Ž. pripažino, kad tai ji), apžiūrėjo, kas įvyko ir išvažiavo.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Byloje surinktų įrodymų visuma: paties J. Ž. paaiškinimu teisme, nukentėjusiojo M. L. parodymais, policijos pareigūno I. M. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, automobilių apžiūros rezultatais, automobilių nuotraukomis, automobilių sugretinimo rezultatais, vaizdo įrašais bei kita rašytine bylos medžiaga įrodyta, kad J. Ž. buvo nepakankamai atsargi - paliko automobilį stovėti nepasirūpinusi, kad jis savaime nepradėtų riedėti, užtraukė rankinį stabdį, tačiau neįjungė bėgio, o toje vietoje yra nuokalnė. Automobilis Nissan Primera pariedėjo ir apgadino kitą stovintį automobilį. Nukentėjusiajam M. L. buvo padaryta turtinė žala. Šiais veiksmais J. Ž. pažeidė KET 9, 152 p.p. reikalavimus. Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Automobilis buvo paliktas sankirtoje, nors kelio ženklų leidžiančių tai daryti (arba stovėti arčiau kaip 5 metrų atstumu no sankryžos) toje vietoje nebuvo. Šiais veiksmais J. Ž. pažeidė KET 155.8 punkto reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str.4 d.
KET 234 punktas numato, kad jei dėl eismo įvykiu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. padarytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. Vairuotojos J. Ž. veiksmai atitinka objektyviuosius bei subjektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti, kad jis sukėlė eismo įvykį (yra su juo susijęs) ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina pažeisdamas KET reikalavimus. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą.
Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad J. Ž. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia. Nustatyta, kad jos automobilis buvo paliktas stovėti neįjungus bėgio ir esant nevisiškai tinkamai veikiančiam rankiniam stabdžiui (J. Ž. posėdžio metu nurodė, kad po įvykio kreipėsi dėl remonto), pariedėjo ir atsitrenkė į stovintį nukentėjusiojo M. L. automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai ir tai vairuotoja matė. Ji nufotografavo nukentėjusiojo automobilį, nuotraukoje akivaizdžiai matyti bamperio apgadinimas. Taigi, darytina išvada, kad ji suvokė, jog jos automobilis kontaktavo su kitu automobiliu, tačiau policijai, nesant vietoje nukentėjusiojo, apie įvykį nepranešė, iš įvykio vietos išvažiavo. J. Ž. teigia, kad vietoje nevisiškai įvertino situaciją, nes įvykis buvo ne vairavimo metu, apgadinimai buvo minimalūs, norėjo per pažįstamą surasti ir atlyginti žalą nukentėjusiajam. Automobilis apdraustas, alkoholio ji nevartoja, dokumentai tvarkingi. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, teismas neturi pagrindo netikėti šiais aiškinimais, tačiau tokie J. Ž. motyvai ir veiksmai (tai, kad ji nufotografavo apgadintą automobilį, ketino pati ieškoti jo savininko) nepašalina jos veikoje pažeidimo, o būtent - pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Nors J. Ž. nurodė, kad ketino susirasti automobilio vairuotoją ir tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau nuvažiuodama iš įvykio vietos, ji net nemėgino palikti jokio raštelio su savo asmens duomenimis, kaip paprastai daro žalą padarę ir eismo įvykio vietoje negalintys likti vairuotojai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad vairuotoja J. Ž. suvokė, jog jos automobilis nuriedėjo, kontaktavo su kitu automobiliu, įlenkė kito automobilio bamperį, tačiau nesant nukentėjusiajam policijos nekvietė ir taip, pažeisdama KET reikalavimus, pasišalino. Po kelių dienų ją patys surado policijos pareigūnai. Todėl jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – pats eismo įvykis padarytas iš neatsargumo, sukeltas jis buvo ne vairavimo metu, juo buvo padaryta žala yra itin nežymi, į pažeidėjos asmenybę - tai, kad pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų J. Ž. neturėjo, šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų niekada nėra padariusi, nors vairuoja automobilį jau 10 metų. J. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi pažeidimus ir gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis M. L. pareiškė, kad kaltininkė jo atsiprašė, draudimo bendrovė atlygino žalą - atliko automobilio remontą. Sunkinančių J. Ž. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, eismo įvykiui esant pakankamai mažareikšmiam, jo metu nesant sužalotų žmonių, kai automobilių apgadinimai nežymūs, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnį teismo paskirta nuobauda – bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams (minimalus terminas) – galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013).
Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriama švelnesnė nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-21-2014). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Teismas, parinkdamas J. Ž. nuobaudą, atsižvelgia į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, kad tai jos vairavimo praktikoje (10 metų) tai buvo pirmas šiukštus KET reikalavimų (ATPK 130 str.1d.) pažeidimas, galiojančių nuobaudų ji neturi. Įvertina tai, kad eismo įvykis buvo padaryta ne vairuojant automobilį, kad J. Ž. bendradarbiavo su pareigūnais, padėjo tyrimui išaiškinti visas įvykio aplinkybes. Akivaizdu, kad šioje situacijoje vairuotoja nesivadovavo motyvais pasišalinti dėl to, kad išvengtų atsakomybės už vairavimą esant neblaiviai, vengtų galimo žalos atlyginimo ar nuobaudos. Sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas realiai suvaržytų jos galimybes dirbti, nes ji gyvena Vilniuje, o dirba Zarasuose. Todėl teismas, įvertinęs administracinio kodekso 20 str. nuostatas dėl nuobaudų tikslų bei tai, kad kiekviena situacija yra individuali, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiose bylose (LAT 2013-04-02 išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr.2A-7-4-2013), į teisės pažeidimų pobūdį, padarinius, J. Ž. asmenybę, sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl padaryto pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30(1) str.1 dalies nuostatas ir skirti jai mažesnę negu numato įstatymas baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 33 str., 124(1) str.4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1d. 1p., 313 str., teisėjas
nutarė:
J. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubausti :
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str.4 d.- 120 Lt, kas atitinka 35 eurus, bauda;
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. - 120 Lt, kas atitinka 35 eurus bauda;
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., pritaikius LR ATPK 30¹ str., - 500 Lt (penkių šimtų litų), kas atitinka 145 eurus, be atėmimo teisės vairuoti transporto priemones.
Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu subendrinti nuobaudas ir galutinę nuobaudą J. Ž. nustatyti – 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą, kas atitinka 145 eurus, be atėmimo teisės vairuoti transporto priemones.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.
Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.