Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2014 m. balandžio 22 d., apie 01:15 val., Vilniaus g., Sudervės k., Vilniaus r., vairavo automobilį „Dodge“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.04 ‰ girtumas. Taip S. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t. y. alkotesterio kvitu, patvirtinančiu, kad 2014-04-22, 01:20 val., S. S. užfiksuotas 2.08 ‰ girtumas, policijos pareigūnų D. G. ir M. M. 2014 m. balandžio 22 d. tarnybiniais pranešimais. Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1519992 matyti, kad yra galima +/- 1,7 % alkotesterio matavimo paklaida. Ji vertintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuotinas 2.04 ‰ neblaivumas. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą S. S. nuo paaiškinimų atsisakė, tačiau atvykęs į teismo posėdį savo kaltę pripažino, paaiškino, jog buvo šventė, jis su kirviu labai smarkiai susižalojo pirštą, pasidarė bloga, neturėjo nei vaistų, nei telefono, aplinkui niekas negyveno, žmona buvo išvykusi su jų mašina, neturėjo, kas jį nuvežtų į Vilnių, į ligoninę, todėl pats sėdo į kitą sodyboje buvusią darbinę mašiną ir važiavo į ligoninę, bet jį sustabdė. Jis policininkams sakė, jie matė jo subintuotą pirštą, bet jie jam net nesutvarstė, net vaistinėles mašinoje neturėjo ir greitosios nekvietė. Policija jį atvežė ir paleido, jis grįžo namo ir užmigo, nes buvo jau be automobilio, neturėjo pinigų. Paskui prabudęs paskambino draugui, kuris jį iš karto nuvežė į ligoninę. Turi sergančią mamą, jo darbas ne Vilniuje, jam labai reikia teisių. Dėl savo veiksmų gailisi, pasimokė. Visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

S. S. pripažino, jog vairavo neblaivus, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, jog pažeidimo padarymas buvo neišvengiamas dėl susiklosčiusių aplinkybių, tai yra dėl to, kad jis stipriai susižeidė pirštą ir nebuvo kam nuvežti jį į ligoninę, pats telefono neturėjo, greitosios pagalbos išsikviesti negalėjo, aplinkui žmonių nebuvo. ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Iš S. S. pateikto paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. 31834 matyti, jog 2014-04-22, 19:50 val. S. S. kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl 2014-04-22, 00:00 val., patirtos traumos, kas patvirtina jo teiginius, jog prieš padarydamas jam inkriminuojamą pažeidimą jis tikrai susižalojo ir važiavo į ligoninę. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis policijos pareigūno D. G. 2014-04-22 tarnybinis pranešimas. Nors S. S. teigia, kad jis kito pasirinkimo kaip tik pačiam sėsti neblaiviam už automobilio vairo ir važiuoti į ligoninę neturėjo, tačiau, teismo vertinimu, S. S. veiksmai nebuvo padaryti būtinojo reikalingumo būklėje. Pažymėtina, jog S. S. veiksmuose tokių dalykų kaip siekimo pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, tai yra ko reikalauja būtinojo reikalingumo būklė, nebuvo. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, taip pat paties S. S. paaiškinimų, jis galiausiai į gydytojus kreipėsi tik praėjus daugiau nei devyniolikai valandų po padaryto pažeidimo, kas rodo, jog tai nebuvo gyvybiškai būtina. Taip pat, kaip matyti, iš minėto policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, nors policijos pareigūnai ir iškvietė S. S. medikus, tačiau galiausiai, jų nesulaukus S. S. jo prašymu nuvežė į namus, iš kur jis žadėjo su žmona važiuoti į ligoninę, o ne tiesiai į ligoninę, kas rodo, jog policijos pareigūnai dėl sužaloto piršto taip pat neįžvelgė kažkokio didelio pavojaus S. S. sveikatai, dėl ko būtų būtina jį skubiai pristatyti į ligoninę. Visa tai rodo, jog padarytoji žala nėra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas mano, jog S. S. turėjo pasirinkimo laisvę ir jo veiksmai nebuvo padaryti būtinojo reikalingumo būklėje, todėl S. S. išdėstyti argumentai nešalina jo atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, tačiau teismas tai vertina kaip S. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytas, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose numatytas, atsakomybę lengvinančias aplinkybes – S. S. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir pažeidimą padarė pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į pažymos apie S. S. baustumą duomenis, iš kurių matyti, kad jam 2013-05-05 buvo surašytas administracinis nurodymas už tai, jog vairuodamas automobilį nebuvo prisisegęs saugos diržo, skirtą baudą sumokėjo, todėl, vadovaujantis esama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, taigi šiuo atveju sunkinančių pažeidėjo atsakomybę aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, į jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (S. S. vairavo automobilį esant vidutiniam girtumo laipsniui, kaime, naktį, tamsiu paros metu) bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. S. - anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nuobaudos negaliojančios, taip pat vieną kartą baustas už kitos rūšies pažeidimą, nuobauda galiojanti, dirba, prižiūri sergančią motiną. Remdamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti S. S. mažesnę nuobaudą nei ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

S. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.