- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- 2S-2469-259/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- AB bankui SNORAS, AB SEB bankui
- Išvadą teikia
- Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Gilbertas Kinderevičius, Vytenis Gubavičius
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Ingai Miškinienei, dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui, atsakovui V. K., jo atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2813-214/2011, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims AB bankui SNORAS, AB SEB bankui, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. K. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovą V. K. gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove D. K.; 3) įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kulautuvos sen., Kauno r.; 4) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, atitinkamai dukrai B. K. 898 Lt/mėn. ir sūnui V. K. po 888 Lt/mėn.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011-09-29 nutartimi (b.l.8-9) ieškovės prašymą tenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakovą V. K. gyventi skyrium nuo ieškovės D. K.; 2) nustatė nepilnamečių vaikų B. K. ir V. K. gyvenamąsias vietas kartu su motina D. K.; 3) įpareigojo atsakovą V. K. netrukdyti ieškovei D. K. naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kulautuvos sen., Kauno r.; 4) priteisė iš atsakovo V. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams B. K. ir V. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) nepilnamečių B. K. ir V. K. skirtų lėšų tvarkytoja skyrė jų motiną D. K..
Teismas nustatė, jog prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nurodė, kad atsakovas savo neadekvačiu elgesiu nuolat ją terorizuoja, žemina nepilnamečių vaikų akivaizdoje, naudoja tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, taip pat daro psichologinį spaudimą nepilnamečiams vaikams. Dėl agresyvaus atsakovo elgesio, vartojamo alkoholio bei smurto ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenimas tapo nesaugus. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia nutraukti šalis siejančius santuokinius ryšius dėl atsakovo kaltės, o gyvenimas kartu gali pažeisti prioritetiškai svarbius ieškovės vaikų interesus, jų teisę į saugią aplinką, o taip pat ir ieškovės teises bei teisėtus interesus, teismas pripažino, jog laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium - yra tikslingos ir taikytinos. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, yra prie jos prisirišę, į tai, kad anot ieškovės, atsakovas yra agresyvus, naudoja fizinį bei psichologinį smurtą prieš ieškovę vaikų akivaizdoje, taip pat daro vaikams psichologinį spaudimą, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (ieškove). Kadangi ieškovė nurodė, jog atsakovas uždraudė jai gyventi name, esančiame Kauno r. sav., Kulautuvos sen., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ieškovė neturi galimybės vaikams suteikti tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų, yra priversta su dviem nepilnamečiais vaikais nuomotis būstą, dėl ko patiria nuostolių, be to, vaikai yra prisirišę prie savo namų, jiems sunku gyventi svetimoje vietoje – nuomojame būste, jie ilgisi savo namų, namas bendra jungtine sutuoktinių teise priklauso abiems sutuoktiniams – ieškovei ir atsakovui, teismas sprendė, jog yra visi pagrindai, kol bus išspręstas sutuoktinių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo, uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų trukdoma kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Ieškovės prašytą priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, sumažino iki 400 Lt kiekvienam vaikui. Priteisdamas laikiną išlaikymą, teismas pažymėjo, jog šių laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, nukentės nepilnamečio vaiko interesai (CPK 144 str. 1 d.; 185 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l.14-16) atsakovas V. K. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašė išreikalauti šiuos rašytinius įrodymus: 1) iš Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos, esančios adresu Eivenių g. 2, Kaune, - ieškovės 2010 m. gydymosi stacionare ligos istoriją; 2) iš Kauno r. PK Domeikavos policijos nuovados, esančios A.Merkio g. 1, Lapėse, - ieškovės atžvilgiu dėl smurto prieš mažametį pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą; 3) iš VSDFV Kauno skyriaus, esančio A. Mickevičiaus g. 42, Kaune, - duomenis apie ieškovės gautas pajamas per 2011 m.; 4) pavesti Kauno r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje. Atsakovas su skundžiama nutartimi nesutiko dėl šių motyvų:
1) ieškovės argumentai, jog atsakovas jos atžvilgiu naudoja smurtą, terorizuoja ją, vartoja alkoholį, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Smurto ieškovės atžvilgiu atsakovas nėra vartojęs, jos nėra terorizavęs, alkoholio be saiko nevartoja, ką patvirtina atsakovo darbovietės UAB „Kauno Žalgirio jachtklubo“ teigiama atsakovo charakteristika (b.l.23) bei Kauno m. savivaldybės Kauno kūno kultūros ir sporto skyriaus atsakovui išduoti apdovanojimo diplomai (b.l.17-22), iš kurių matyti, jog atsakovas intensyviai sportuoja, gyvena sveiką gyvenimo būdą, kas nėra suderinama su besaikiu alkoholio vartojimu. 2000-12-31 ieškovė patyrė didelę traumą ir stiprų galvos smegenų sutrenkimą. Ilgą laiką ši trauma turėjo tik fizinio poveikio pasekmes ieškovės sveikatai, tačiau pastaruoju metu labai pablogėjo ir ieškovės psichinė sveikata - ieškovė ėmė nevaldyti emocijų, tapo dirgli, linkusi į konfliktus, be to, ieškovė dažnai vartoja alkoholį. Ieškovei pasireiškia nevaldomi agresijos priepuoliai, ji bandė žudytis, grasino, kad nužudys ir vaikus. 2011-01-31 atsakovas bandė sulaikyti sutuoktinę nuo savižudybės fiziniu būdu, dėl ko ieškovė patyrė sužalojimus ant rankų, tačiau šiuo atveju atsakovas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (CK 6.253 str. 6 d.). Po ieškovės bandymo nusižudyti 2011 m. balandį, ieškovė buvo gydoma Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje. Tai patvirtinančių įrodymų atsakovas pateikti negali, kadangi informacija apie paciento sveikatą ir gydymą, remiantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str. 3 d., yra konfidenciali, todėl ieškovės gydymosi stacionare ligos istorija, vadovaujantis CPK 199 str., išreikalautina teismo. Ieškovės atžvilgiu taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl smurto prieš mažametį šalių sūnų panaudojimo, ką patvirtina Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-10-03 raštas (b.l.25). Siekiant išsiaiškinti ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, turėtų būti išreikalauta šio ikiteisminio tyrimo medžiaga (CPK 199 str.). Tokia ieškovės psichinė būklė ne tik neužtiktina psichologiškai saugios aplinkos vaikams, bet gali sukelti ir tiesioginę grėsmę jų sveikatai ar net gyvybei. Tuo tarpu atsakovo ir vaikų tarpusavio ryšys yra artimas, atsakovas juos prižiūri ir rūpinasi jais nuo pat jų gimimo, todėl atsakovas gali pasirūpinti ir vaikų specialiaisiais poreikiais.
2) teismas priteisė iš atsakovo nepagrįstai didelį laikiną išlaikymą vaikams. Atsakovo mėnesinės pajamos yra 701 Lt (b.l.26), jos yra nepakankamos teikti laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui. Tuo tarpu ieškovės per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 4600 Lt (3000 Lt vienoje darbovietėje, 1000 Lt kitoje darbovietėje ir 600 Lt invalidumo pensija). Be to, laikas nuo laiko ieškovė gauna pajamas iš autorinio atlyginimo. Kadangi pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas atsakovas negali gauti duomenų apie ieškovės pajamas, šie duomenys teismo išreikalautini iš VSDFV Kauno skyriaus (CPK 199 str.). Ieškovės pajamos yra ženkliai didesnės, todėl ji turėtų didesne apimtimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Jei nustatyta laikina šalių mažamečių vaikų gyvenamoji vieta nebūtų pakeista, būtų pagrindas nukrypti nuo lygaus išlaikymo vaikams priteisimo principo ir priteisti iš atsakovo mažesnį laikiną išlaikymą - po 200 Lt kiekvienam iš vaikų, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo (CK 3.192 str. 3 d.) (LAT 2011-04-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-154/2011);
3) spręsdamas, kad šalių gyvenimas kartu pažeis vaikų ir ieškovės interesus, teismas rėmėsi tik ieškovės ieškinyje nurodytomis, įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis, nors asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti aplinkybes, patvirtinančias būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Žalos šalių nepilnamečiams vaikams atsakovas nedaro, ką patvirtina pačios ieškovės ieškinio turinys (ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas laisvai ir netrukdomai bendrautų su vaikais). Kadangi ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo neįrodė (CPK 178 str.), laikinoji apsaugos priemonė - atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės turėtų būti panaikinta. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog šalys ir taip šiai dienai faktiškai gyvena atskirai (ieškovė su nepilnamečiais vaikais yra išsikėlusi adresu (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, Kauno r., kur gyvena kartu su kitu vyru). Šioje byloje teismas, įpareigodamas atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios esamoje situacijoje buvo nebūtinos ir netikslingos;
4) atsakovas neuždraudė ieškovei ir šiai dienai nedraudžia naudotis gyvenamuoju namu. Ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas kokiais nors veiksmais apribotų ar sudarytų kliūtis ieškovei ar vaikams naudotis namu (CPK 178 str.). Priešingai, ieškovė namus 2011 m. liepos mėn. paliko savo noru ir apsigyveno pas kitą vyrą jo namuose. Nors ieškovė nurodė, jog patiria nuostolius dėl to, kad yra priversta nuomotis gyvenamąjį būstą, tačiau būsto nuomos sutarties ir duomenų apie nuomos mokesčio dydį nepateikė. Teismo įpareigojimas netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamuoju namu ir gyventi skyriumi nuo ieškovės, pažeidžia atsakovo teises. Atsakovo tėvai yra mirę, atsakovo pajamos yra minimalios, todėl atsakovas yra nepajėgus nuomotis ar įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, jis neturi alternatyvių galimybių apsigyventi pas artimuosius. Ieškovės pajamos sudaro apie 4600 Lt per mėnesį, ji turi Kaune gyvenančią motiną, kuri turi gyvenamąjį būstą ir pas kurią ieškovė gali gyventi. Teismas užkirto atsakovui galimybę naudotis vieninteliu nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju būstu, pažeidė proporcingumo principą, nepagrįstai suvaržė atsakovo teises, juo labiau, kad šis namas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Namas yra pakankamai didelis, jo bendras plotas sudaro 175,39 kv. m, todėl ieškovė galėjo prašyti teismo įpareigoti atsakovą ieškovei netrukdyti naudotis atitinkama šio namo dalimi. Prašydama netrukdyti naudotis visu namu, ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia užkirsti kelią atsakovui naudotis jam priklausančia nuosavybe. Ieškovės argumentas, jog vaikai yra prisirišę prie namų, nepagrįstas, kadangi vaikai, būdami mažamečiais, visų pirma yra priklausomi ir prisirišę prie tėvų, o ne prie gyvenamosios vietos;
5) vadovaujantis LAT Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Tačiau šioje byloje teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės patenkino ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo priteisimo ieškovei natūra, o ne užtikrino teismo sprendimo įvykdymą byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.37-42) ieškovė D. K. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) skundo argumentai, jog ieškovė įrodymais nepagrindė aplinkybių, kad atsakovas jos atžvilgiu naudoja smurtą, vartoja alkoholį, nepagrįsti. Ieškovės išdėstytas aplinkybes patvirtina prie ieškinio pateikti įrodymai: protokolai-pareiškimai iš policijos, specialisto išvada Nr. G 404/11 (02), iš kurių matyti, jog dėl neblaivaus sutuoktinio elgesio ieškovei ne kartą teko kreiptis į policiją, prireikė medikų pagalbos. Dėl atsakovo naudojamo smurto prieš ieškovę Kauno rajono apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka yra iškelta byla Nr. PK-379-358/2011. Atsakovo teismui pateikti Kauno m. savivaldybės Kauno kūno kultūros ir sporto skyriaus išduoti apdovanojimai, diplomai bei charakteristika iš darbovietės nepaneigia fakto, kad atsakovas, būdamas neblaivus, smurtauja prieš ieškovę. Atsakovo teiginiai, jog jis 2011-01-31 panaudojo prieš ieškovę fizinę jėgą, sulaikydamas ją nuo savižudybės, nepagrįsti jokiais įrodymais. Tokiais teiginiais atsakovas siekia neigiamai charakterizuoti ieškovę. Pats atsakovas, būdamas neblaivus, rovė ieškovei plaukus, sumušė galvą, suėmęs už plaukų, spaudė ieškovę prie sofos, ko pasėkoje ši duso, buvo apsvaigusi, jai buvo sužalotos rankos bei kitos kūno vietos, ieškovei teko kreiptis į medikus. Atsakovo minimą traumą ieškovė patyrė dar 2000 m., t. y. daugiau nei prieš 10 metų, ir tai nebuvo galvos trauma, kaip teigia atsakovas. Tuo tarpu ieškovės dirglumą, pastaruoju metu pablogėjusią dvasinę ir psichologinę būklę, neadekvačią reakciją į kilusius konfliktus sąlygojo nuolatinis atsakovo psichologinis spaudimas, neblaivaus sutuoktinio smurtavimas, grasinimai susidorojimu, dėl ko šalių tarpusavio santykiai pablogėjo, bendras jų, kaip sutuoktinių, gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas kelia realią grėsmę tiek ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų sveikatai ir gerovei. Dėl patiriamo nuolatinio psichologinio ir fizinio smurto, pablogėjus ieškovės psichinei sveikatai, ji ir buvo priversta gydytis Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje;
2) skundo argumentai, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas įrodymais, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą šeimos byloje, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių iki teismo sprendimo priėmimo, gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai, kas ir buvo padaryta. Vaiko teisių apsaugos tarnyba patvirtino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, jiems sudarytos geros ir tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra prisirišę prie ieškovės, jų tarpusavio santykiai geri, vaikai šiuo metu gyvena su ieškove, įvertinęs tai, kad abiems vaikams yra diagnozuota astma ir alergija, jie dažnai serga ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, taip pat atsižvelgęs prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principą bei įvertinęs, kad atsakovas nevengia alkoholio, išgėręs tampa agresyvus, nustačius nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vieta kartu su atsakovu, kyla grėsmė, jog vaikais nebus tinkamai pasirūpinta ar laiku suteikta reikiama pagalba, pagrįstai nustatė vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove;
3) spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas teisingai pažymėjo, jog ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas yra skirtas iš esmės būtent kasdieniams poreikiams tenkinti. LAT praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi, sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-790/2002);
4) teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą gyventi skyrium ir netrukdyti ieškovei naudotis namu. Teismas įvertino tai, jog ieškovė prašė šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti prevenciniu tikslu, kadangi atsakovas savo neadekvačiu elgesiu nuolatos terorizuoja, žemina ieškovę nepilnamečių vaikų akivaizdoje, naudoja tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, daro psichologinį spaudimą nepilnamečiams vaikams, dėl ko jų gyvenimas su atsakovu tapo nesaugus. Neturėdama galimybės gyventi savo namuose, ieškovė yra priversta su nepilnamečiais vaikais gyventi svetimame būste, naudodamasi svetimų žmonių geraširdiškumu. Siekdama atsilyginti už suteikiamą pagalbą ir gyvenamąjį būstą, ieškovė kiek galėdama prisideda prie laikino gyvenamojo būsto išlaikymo. Teismas įvertino, kad vaikai yra prisirišę prie namų - tai yra jų artimiausia socialinė aplinka ir jiems sunku gyventi svetimame būste, jie ilgisi namų, tačiau dėl atsakovo elgesio, jaučiasi nesaugūs. Todėl siekdamas užtikrinti vaikų prioritetinius interesus, teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą ir įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamuoju namu, kuris šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, bei pareigojo atsakovą gyventi skyrium. Atsakovo argumentas, jog namas yra pakankamai didelis, todėl ieškovė, prašydama netrukdyti naudotis visu gyvenamuoju namu, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstas. Kadangi atsakovas dažnai būdamas neblaivus smurtauja prieš ieškovę, ją įžeidinėja ir žemina nepilnamečių vaikų akivaizdoje, gyvenant viename, nors ir dideliame name, kyla reali grėsmė tiek pačios ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų sveikatai ir saugumui;
5) skundo argumentai, jog tenkindamas ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis gyvenamuoju namu, teismas iš esmės patenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo priteisimo jai natūra, yra visiškai nepagrįsti. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, taip pat nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Spręsdamas klausimą dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, ieškovės atžvilgiu naudoja tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, daro psichologinį spaudimą vaikams, draudžia naudotis gyvenamuoju namu, todėl pagrįstai ir tikslingai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas dalinai.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas ieškiniu ir priešieškiniu siekia nutraukti jų sudarytą santuoką, ieškovė ir atsakovas siekia nustatyti kad abu nepilnamečiai vaikai gyventų būtent su jais, prašo vienas iš kito priteisti vaikų išlaikymą, prašo, iki bus išspręstas šalių ginčas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones-nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą ir priteisti laikiną išlaikymą, ieškovė be to, prašė įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo jos ir įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Kauno rajono apylinkės teismas 2011-09-29 nutartimi (b.l.8-9) ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino praktiškai visiškai - įpareigojo atsakovą V. K. gyventi skyrium nuo ieškovės D. K.; nustatė nepilnamečių vaikų B. K. ir V. K. gyvenamąsias vietas kartu su motina D. K.; įpareigojo atsakovą V. K. netrukdyti ieškovei D. K. naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kulautuvos sen., Kauno r.; priteisė iš atsakovo V. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams B. K. ir V. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tokį sprendimą teismas motyvavo tomis aplinkybėmis, jog gyvenimas kartu su atsakovu gali pažeisti prioritetiškai svarbius ieškovės vaikų interesus, jų teisę į saugią aplinką, o taip pat ir ieškovės teises bei teisėtus interesus, teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, yra prie jos prisirišę, ir į tai, kad anot ieškovės, atsakovas yra agresyvus, naudoja fizinį bei psichologinį smurtą prieš ieškovę vaikų akivaizdoje, taip pat daro vaikams psichologinį spaudimą, todėl sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės. O kadangi ieškovė neturi galimybės vaikams suteikti tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų, yra priversta su dviem nepilnamečiais vaikais nuomotis būstą, dėl ko patiria nuostolių, o vaikai yra prisirišę prie savo namų, teismas nutarė uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų trukdoma ieškovei naudotis gyvenamuoju namu, kuris yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Ieškovės prašymą priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams teismas tenkino tuo motyvu, jog jo nepriteisus nukentės nepilnamečio vaiko interesai.
Kauno apygardos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. LR CK normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (LR CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
Kauno apygardos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo materialiųjų reikalavimų pobūdį byloje, pateiktus įrodymus byloje, skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko priėmė dalinai nepagrįstą nutartį (LR CPK 329 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis šioje byloje - preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti šiuo metu daromos ir galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, šioje nagrinėjamoje byloje turi būti vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės - grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų ir dalyvaujančių byloje asmenų interesams, taip pat taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, išklausęs šalis ir jų atstovus teismo posėdžio metu, nustatė, jog šalių santykiai yra itin konfliktiški, abu sutuoktiniai sutinka, jog santuoka yra iširusi, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose abu kaltina vienas kitą besaikiu girtavimu, neprognozuojamu elgesiu, fiziniu smurtavimu tiek vienas prieš kitą, tiek vaikų atžvilgiu, psichologiniu smurtu, esant mažiausiai dingsčiai, kreipiasi į įgaliotas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl vienas kito ar vaiko sužalojimo. Kokių tai neginčijamų įrodymų, kad patvirtinti šalių nurodomas aplinkybes, byloje nėra. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog šalių gyvenimas name Kulautuvoje gali pažeisti prioritetiškai svarbius ieškovės vaikų interesus, jų teisę į saugią aplinką, o taip pat ir ieškovės teises bei teisėtus interesus. Dėl to Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės yra faktiškai nepagrįstas. Be to toks teismo sprendimas yra ydingas ir ta prasme, jog reiškia faktinį atsakovo iškeldinimą iš gyvenamojo būsto, dėl kurio nuosavybės yra sprendžiamas šalių ginčas byloje. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas turėtų kitą gyvenamąjį būstą ir būtų galimą realiai įgyvendinti ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo jos. Dėl to teismo sprendimas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės panaikintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).
Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl Kauno rajono apylinkės teismo nutarties pagrįstumo dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pažymi, jog LR CK 3.65 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių nepilnamečių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatyti laikinąją nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol bus priimtas teismo sprendimas byloje pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir ši įstatymo leidėjo įtvirtinta norma privalomai taikytina visais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog nepilnamečio vaiko buvimas ir bendravimas su vienu iš tėvų daro jam neigiamą poveikį, ar kai vienas iš tėvų nesilaiko tėvo pareigos (CK 3.30 str.). Byloje nėra nustatyta, kad bendraudamas su vaikais atsakovas darytų jiems neigiamą poveikį ar pažeistų prigimtines ir įstatymo įtvirtintas tėvo pareigas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, kol byla nėra išnagrinėta iš esmės ir nėra teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, turi būti užtikrintas vaikų maksimalus bendravimas su vaikais abiems tėvams, kad netrūktų vaiko ryšis nei su vienu iš tėvu. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys yra sudarę susitarimą dėl vaikų gyvenamosios vietos ir vaikų bendravimo su tėvu tvarkos (b.l. 36). LR CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (LR CK 3.169 str. 1 d.). Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje taip pat nurodo, jog nėra tikslinga laikinosiomis priemonėmis keisti vaikams nusistovėjusios tvarkos, kai vaikai gyvena su motina ir bendrauja su tėvu K. kas antrą savaitgalį (b.l. 36). Kauno apygardos teismas sprendžia, kad ieškovė byloje leistinais įrodymais nepagrindė, jog šalių susitarimu nustatyta bendravimo tvarka daro žalą vaikams. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesant pakankamo pagrindo, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones šioje ginčo dalyje (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d.). Be to Kauno apygardos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių procese itin svarbu apsaugoti šalių interesų pusiausvyrą, t. y. kuo mažiau varžyti kitos šalies teises ir dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Dėl teismo sprendimas nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove naikintinas (LR CPK 178 str., 337str. 2 p.).
Kauno apygardos teismas nustatė, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame name (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, vaikai lanko ugdymo įstaigas Kulautuvoje, motina vaikus vežioja iš gyvenamosios vietos automobiliu. Teismas laiko, kad ieškovė su vaikais galėtų ir turėtų gyventi savo buvusioje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kulautuvos sen., Kauno r., todėl siekiant, kad ši galimybė būtų realiai įgyvendinta, palieka galioti pirmosios instancijos teismo įpareigojimą V. K. netrukdyti ieškovei D. K. naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kulautuvos sen., Kauno r.. Dėl atskirojo skundo reikalavimas panaikinti įpareigojimą V. K. netrukdyti ieškovei D. K. naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kulautuvos sen., Kauno r. atmestinas.
Kauno apygardos teismas taip pat sprendžia, kad yra pagrįstas Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas priteisti iš K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams B. K. ir V. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš bylos medžiagos ir atsakovo atskirojo skundo, taip pat jo pozicijos teismo posėdžio metu matyti, kad jis siekia įrodyti, kad negali teikti vaikams reikalingo išlaikymo, nes gauna mažas pajamas. Kauno apygardos teismas daro išvadą, kad atsakovas vengia vykdyti imperatyvią įstatymo leidėjo įpareigojimą teikti mažamečiams vaikams reikalingą išlaikymą. Byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis yra nedarbingas arba iš dalies darbingas. Apeliantas privalo imtis priemonių, jog gautų jo darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teismas pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Įvertinus byloje surinktą įrodymų visumą laikytina, kad palikus galioti skundžiamą teismo įpareigojimą teikti išlaikymą, vaikams teikiamas išlaikymas yra ne per didelis nei reikalingas vaikų minimaliems būtiniems poreikiams tenkinti, tokį išlaikymą atsakovas teikti gali, to neišgalint, jis turi pat varžyti savo asmeninius poreikius, o ne perkelti šią naštą savo išlaikytiniams. Dėl atskirojo skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo mažesnį laikiną išlaikymą - po 200 Lt kiekvienam iš vaikų, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti dalinai.
Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 09 29 nutarties dalį, kuria V. K. įpareigotas gyventi skyrium nuo D. K. ir kuria nepilnamečių vaikų B. K. ir V. K. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina D. K..
Kitą Kauno rajono apylinkės teismo 2011 09 29 nutarties dalį palikti nepakeistą.