Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. B. (V. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Zurich Investments LTD Co ieškinį atsakovui V. B. dėl prievolės pripažinimo asmenine, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Giedra“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju Ieškovė Zurich Investments LTD Co kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus – Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 27 d. nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00294-11, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3442-823/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-232-943/2015 ir antstolės D. M. 2017 m. gruodžio 22 d. patvarkymą Nr. 0012/00431. Atsižvelgus į tai, jog minėtais įrodymais ieškovė siekia paneigti atsakovo atskirajame skunde pateiktus argumentus dėl teisme jau išnagrinėtų ieškovės inicijuotų bylų atsakovei, teismas šiuos įrodymus priima ir prijungia prie bylos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.Nagrinėjamu atveju ieškovė Zurich Investments LTD Co kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama prievoles pagal 2005 m. sausio 31 d. vekselį (vykdomąjį įrašą Nr. AR-368) ir 2005 m. spalio 3 d. vekselį (vykdomąjį įrašą Nr. AR-367), kuriuos atsakovas V. B. išdavė neva remdamasis ieškovės įgaliojimu, pripažinti asmeninėmis atsakovo V. B. prievolėmis. Nurodė, kad antstolė D. M. vykdo išieškojimą pagal minėtus vekselius. Turtas nebuvo parduotas iš varžytinių, todėl antstolė pasiūlė V. B., kuris perėmė reikalavimo teisę į ieškovę pradiniam vekselio turėtojui A. J. perleidus savo reikalavimą, pačiam perimti šį turtą. Tokiu būdu egzistuoja grėsmė, kad nesustabdžius išieškojimo proceso, ieškovės turtas bus negrįžtamai prarastas. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog šiuo atveju egzistuoja abi būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, skundžiama nutartimi ieškovės prašymą patenkino. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą. Ginčydamas preliminarų ieškinio pagrįstumą atsakovas nurodo, kad teisme yra išnagrinėta jau ne viena byla tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu klausimu. Šios bylos baigėsi ieškovei nepalankiais sprendimais. Todėl dar vienas ieškovės bandymas išvengti savo prievolių vykdymo laikytinas piktnaudžiavimu ir tik patvirtina preliminarų ieškinio nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Nagrinėjamos bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovės nurodytos bylos nėra tapačios šiai bylai: Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 27 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00294-11 buvo nutrauktas ieškovės inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl šio ginčo vekselių suklastojimo; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3442-823/2014 buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, o Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-232-943/2015 minėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5510-545/2016 buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl vykdomųjų įrašų, išduotų ginčo vekselių pagrindu, panaikinimo, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2306-467/2016 minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Kaip matyti, nors minėtose bylose iš esmės sutampa dalis faktinių aplinkybių (ieškinio pagrindas), nei jos, nei tuo labiau bylų dalykai (reikalavimai) negalėtų būti laikomi tapačiais. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad ieškovė skirtingais teisių gynimo būdais siekia iš esmės to paties rezultato, savaime nereiškia, kad šį kartą pareikštas ieškinys taip pat bus netenkintas. Pasisakydamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).Teismo vertinimu, tiek ieškovės pateikto ieškinio forma, tiek turinys nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl skundžiamoje nutartyje pateikta pozicija, kad ieškinys gali būti laikomas preliminariai pagrįstu, laikytina teisinga. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad šiuo atveju bylą nagrinėjantis teismas ieškovės prašymu taikė 2 skirtingas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (CPK 145 str. 1 d. 10 p.) ir nekilnojamojo turto areštą (CPK145 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016). Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas ar trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Kaip jau buvo minėta aukščiau, šiuo atveju ieškovė byloje pareikštu ieškiniu siekia pripažinti pagal vekselį, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas prašomoje sustabdyti vykdomojoje byloje, atsiradusias prievoles atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Tai reiškia, kad ieškinį patenkinus ieškovė nebeturėtų pareigos savo turtu atsakyti prieš atsakovą. Tuo tarpu nesustabdžius vykdomojoje byloje atliekamų vykdymo veiksmų ieškovės turimas turtas galėtų būti perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims, kurių atžvilgiu restitucijos taikymas nebūtų įmanomas (CK 4.96 str. 2 d.). Kaip patvirtina bylos duomenys, vykdomojoje byloje jau įvyko vienos varžytinės, todėl realu, jog vykdymo veiksmų nesustabdžius, ieškovė galėtų greitu metu prarasti aptariamo turto nuosavybės teisę. Nors nagrinėjamu atveju ir sutiktina su apeliante, kad konkrečių aplinkybių, įrodančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, ieškovė ieškinyje nenurodė, aukščiau aptarta situacija patvirtinta, kad tokia grėsmė egzistuoja ir tai sudaro pagrindą stabdyti aptariamą vykdomąją bylą. Tuo tarpu nutartimi taip pat taikytas ieškovės turto, esančio Ateities g. 39, Vilniuje, areštas laikytinas pertekline laikinąja apsaugos priemone, kadangi juo siekiamas tikslas (vykdomojoje byloje siekiamo parduoti ieškovės turto išsaugojimas iki šios bylos išnagrinėjimo) yra pilnai užtikrinamas vykdomosios bylos sustabdymu. Parenkant laikinąsias apsaugos priemones turi būti laikomasi ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.). Dėl šių priežasčių egzistuoja pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti, panaikinant ieškovės turto arešto taikymą.

Dėl baudos skyrimo

Atskirajame skunde atsakovas taip pat prašo skirti ieškovei CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą. Prašymą motyvuoja tuo, jog ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis pakartotinai reikšdama teisme reikalavimus atsakovui dėl to paties klausimo.Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas laiko, jog šiuo atveju nėra pagrindo ieškovės veiksmus laikyti piktnaudžiavimu. Aplinkybė, kad ieškovė skirtingais teisėtais savo teisių gynimo būdais siekia iš esmės panašaus rezultato, nesudaro pagrindo jos ketinimus laikyti nesąžiningais ar piktybiškais. Dėl šios priežasties apelianto prašymas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį pakeisti nurodant, jog ieškovės Zurich Investments LTD Co prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas iš dalies – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo sustabdoma vykdomoji byla Nr. 0012/11/00431, prašymas dėl turto arešto atmestinas.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovo prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo.