Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2

2010 m. spalio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams.

Priteista iš A. J. A. J. 300 Lt turtinei žalai atlyginti ir 6133 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės 8 d., apie 24 val. bute, esančiame, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. J., lytiškai santykiavo prieš jos valią, o būtent: buto virtuvėje suduodamas rankomis nukentėjusiajai ne mažiau kaip vieną smūgį į nosies sritį, ne mažiau kaip vieną smūgį į kairės akies vokų sritį, ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinės šlaunies sritį, ne mažiau kaip du smūgius į kairės šlaunies sritį, viso suduodamas nukentėjusiajai A. J. ne mažiau kaip penkis smūgius, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip sukeldamas nukentėjusiosios baimę patirti fizinį smurtą, palaužė nukentėjusios valią priešintis, nusivedęs ją į miegamojo kambarį, lytiškai santykiavo su A. J. prieš jos valią, po to, tęsdamas šiuos veiksmus, 2004 m. gegužės 9 d. apie 5 val. dar kartą lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja A. J. prieš jos valią.

Teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, nes ji įvykio metu buvo stipriai apgirtusi. Ji sako netiesą teigdama, kad išgėrė tik bokalą alaus ir 3 taureles degtinės. Nukentėjusiąją kitą dieną apžiūrėjusio specialisto išvadoje nurodyta, kad jai iš burnos jaučiamas stiprus alkoholio kvapas.

Teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius, nes jis sudavė tik vieną smūgį į veidą. Teismas neįvertino prieštaravimų nukentėjusiosios parodymuose, kuomet ji medicinos ekspertui nurodė gavusi smūgį į veidą ir petį, o teisme aiškino, kad gavo tik į veidą, neteko sąmonės ir tolesnių smūgių nebepamena. Medicinos ekspertas nukentėjusiajai nustatė daug sužalojimų, padarytų prieš 7-9 dienas iki apžiūros. Apeliantas mano, kad nukentėjusiajai tiek šiuos, tiek prieš medicininę apžiūrą nustatytus sužalojimus galėjo padaryti jos sugyventinis H. S.. Nukentėjusioji, teisindamasis sugyventiniui dėl svetimuose namuose praleistos nakties, sugalvojo versiją apie sumušimą ir išžaginimą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir A. J. pagrįstai pripažino kaltu dėl nukentėjusiosios A. J. išžaginimo. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde dėsto versiją, kurios laikėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ir kurios esmė ta, kad jis nukentėjusiąją sumušė, įtardamas jo piniginės vagyste, o vėliau su ja lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu. Ši versija nuosprendyje išsamiai išnagrinėta ir argumentuotai atmesta. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apelianto skunde nėra. Teismas, atmesdamas apelianto versiją apie nukentėjusiosios sutikimą su juo lytiškai santykiauti, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais apie apelianto prieš ją panaudotą fizinę prievartą ir po to sekusius prievartinius lytinius santykius, nes šie parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, juos patvirtina kiti nuosprendyje aptarti bylos įrodymai: liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada. Nukentėjusioji paaiškino, kokius nusikalstamus veiksmus ir kokia seka prieš ją įvykdė nuteistasis, savo parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje, akistatos su nuteistuoju metu ir atliekant jos parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Nors nuteistasis skunde nukentėjusiosios parodymų patikimumą ginčija tuo, kad ji įvykio metu buvo neblaivi, tačiau nukentėjusiosios parodymų nuoseklumas dėl esminių įvykio aplinkybių rodo, kad ši aplinkybė, kurios neneigė ir pati nukentėjusioji, nesutrukdė jai adekvačiai suvokti ir įsiminti nuteistojo prieš ją įvykdytų nusikalstamų veiksmų. Nuosprendyje aptarta ir kita skunde ginčijama aplinkybė dėl apelianto liudytojai suduotų smūgių skaičiaus. Teismas, įvertinęs tai, kad nuo įvykdyto nusikaltimo iki nukentėjusiosios parodymų teisme praėjo ilgas laiko tarpas – šešeri metai – pagrįstai pažymėjo, kad tai įtakojo kai kuriuos nukentėjusiosios parodymuose esančius neesminius neatitikimus dėl nuteistojo prieš ją panaudoto fizinio smurto, todėl rėmėsi nukentėjusiosios pirmaisiais, iš karto po įvykio duotais parodymais, kuriuos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada nustatytas nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičius, lokalizacija ir mechanizmas. Nuteistojo skunde esantys teiginiai, kad nukentėjusiąją iš karto po nusikaltimo galėjęs sumušti jos sugyventinis, yra bylos duomenimis nepatvirtintos prielaidos, todėl šie teiginiai atmestini.

Nuosprendyje išsamiai išnagrinėtas nuteistojo parodymų dėl esminių įvykio aplinkybių nenuoseklumas, prieštaringumas ir tai, kad dalį šių parodymų paneigia teismo medicinos specialisto išvados, teismui suteikė pagrindą šiais parodymais nesivadovauti. Nuteistasis skunde nepagrįstai teigia, kad jo parodymus apie nukentėjusiosios sumušimo priežastį – jo piniginės paėmimą – patvirtina liudytojo G. K. parodymai, kad A. J. su nukentėjusiąja kalbėjo apie piniginę, nes, be šios aplinkybės, liudytojas nurodė, kad nuteistasis jam sakęs, jog nukentėjusiąją sumušė dėl to, kad ši jam ,,nedavė“, t.y. atsisakė lytiškai santykiauti. Nors nuteistasis nurodo, kad praėjusios kelios valandos nuo nukentėjusiosios sumušimo iki lytinių santykių rodo, kad jis ją mušė, neturėdamas tikslo išžaginti, tačiau bylos įrodymais nustatytas nuteistojo veiksmų kryptingumas – jis nukentėjusiąją sumušė, nes ši atsisakė eiti su juo gulti, neleido išeiti iš buto, nurengė ir paėmė jos rūbus, be to, vartojo grasinančias frazes – rodo, kad jis smurtavo prieš nukentėjusiąją, siekdamas ją įbauginti ir palaužti jos valią priešintis prievartiniams lytiniams santykiams. Nors šie įvyko, praėjus kelioms valandoms po nukentėjusiosios sumušimo, tačiau teismas, įvertinęs tiek jau aptartus nuteistojo veiksmus, tiek pačios nukentėjusiosios reakciją – tai, kad ji verkė ir prašėsi išleidžiama iš buto – padarė teisingą išvadą, kad A. J. suvokė, kad su nukentėjusiąja santykiauja prieš jos valią ir to siekė, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 149 str. 1 d. numatytos veikos požymiai, todėl tenkinti jo prašymą išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, teisingai taikė BK 54 str. 2 d. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Nuteistajam paskirta bausmė, artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, yra tinkamai individualizuota, atitinkanti jo padarytos veikos ir asmenybės pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 328 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.