- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-3456-660/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02929-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- E. L.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, turinčios aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusios, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)neturinčios galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. 2014-04-12, 20.30 val. Kaune, prie Birželio 23-ios g. 14 vairuodama automobilį R. M. Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdama važiavimo kryptį nebuvo atidi, apvažinėdama kliudė kitą šalikelėje stovėjusį automobilį. Apgadintos dvi transporto priemonės. Tokias veiksmais jis pažeidė KET 9 ir 106 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. L. prisipažino padariusi pažeidimą iš dalies. Parodė, kad ji nešioja klausos aparatą, nes turi klausos negalią, nuo gimimo serga abiejų ausų neuritu, girdi su klausos aparatu labai silpnai. 2014-04-12, apie 20 val. ji vairavo N. G. priklausantį automobilį Renaut Megane, valst Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos, kurio kaladėlės skleidžia garsą, dėl kurio ji nieko neišgirdo. Važiavo Birželio 23-ios g., apvažinėjo stovintį kelkraštyje automobilį Toyota, auksinės spalvos, jo galinio vaizdo veidrodėlis nebuvo užlenktas. Jokio kontakto su kitu automobilio nejautė, tik prie parduotuvės „Savas“ pamatė, kad dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis truputėlį atsilenkęs. Apie 23 val. paskambino iš policijos N. G. ir pranešė apie eismo įvykį.
N. G. parodė, kad jis turi automobilį Renaut Megane, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi E. L.. 2014-04-12 ji grįžo po darbo ir pasakė, kad per galinio vaizdo veidrodėlį kažkaip ne taip mato. Apžiūrėjęs jis pamatė, kad veidrodėlis šiek tiek atsilenkęs. Apie 23 val. paskambino iš Kelių policijos ir pranešė, kad su jam priklausančiu automobiliu padarytas eismo įvykis ir iš eismo įvykio vietos pasišalinta. Jo automobilis eismo įvykio metu nebuvo apgadintas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pažeidimų faktą ir E. L. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio Toyota Corola buvimo vieta, padaryti apgadinimai (b. l. 4), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad atvykus į eismo įvykio vietą rado apgadintą automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja J. N. paaiškino, kad jos automobilį kliudė kitas automobilis ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Liudytoja R. B. nurodė, kad iš įvykio vietos pasišalino mėlynos spalvos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas moters. Nustatyta, kad juo naudojasi E. L.. Ji teigė kontakto su kitu automobiliu nejutusi, jos stabdžiai skleidžia pašalinius garsus. Vėliau pastebėjo, kad dešinysis veidrodėlis nulinkęs. Teiginys, kad nejautė kontakto nelabai tikėtinas dėl paties kontakto pobūdžio (Toyota kairysis veidrodis visiškai sudaužytas) ir tokių kontaktų charakteristikos (kontakto tarp automobilių veidrodėlių metu garsas primena nedidelį sprogimą) (b. l. 5, 6), E. L. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad apvažiuojant stovinčią mašiną ji nejuto, kad ją kliudė. Jos mašinos stabdžių kaladėlės skleidžia kliuksėjimo garsą. Tik vėliau pastebėjo, kad jos veidrodėlis blogai rodo, nesuprato, kas įvyko. Atvykus policijai sužinojo, kad ji kliudė kitą automobilį (b. l. 7), J. N. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad buvo prie gatvės palikusi automobilį rado jį su nudaužtu kairės pusės veidrodėliu. Ant priekinio stiklo rado raštelį, kuriame nurodyta, kad matė, kaip jos automobilį apgadino tamsios spalvos mašina valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo moteris. Automobilio vairuotoją bandė perspėti šviesomis (b. l. 8), R. B. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad išvažiuodama iš kiemo matė, kaip prie kiemo stovinčiai mašinai pravažiuojanti mašina mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), numušė kairės pusės veidrodėlį ir nestabtelėjusi nuvažiavo toliau Matė, kad vairavo moteris. Nukentėjusiam automobiliui užkišo raštelį su mašinos numeriais (b. l. 9), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad E. L. galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 10-11), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad automobiliui R. M. Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra braukimo žymės ant dešinio atbulinio vaizdo veidrodžio nuo važiuojamosios dalies paviršiaus 1,02 m iki 1,10 m. Išvada: sugadinta eismo įvykio metu (b. l. 14), fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilio apgadinimai (b. l. 15-17), VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis R. M. Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso N. G. (b. l. 19), Kauno Klinikos pažyma, išrašas iš medicininių dokumentų, receptas, iš kurių matyti, kad E. L. įsigijo klausos aparatą (b. l. 28-31), pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą E. L. darbo užmokestį (b. l. 32), kita bylos medžiaga.
E. L. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą).
Nustatyta, kad E. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, bei 106 punkto, kuriame nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, reikalavimus.
Administracinis teisės pažeidimas E. L. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad ji vairuodama automobilį kliudė kitą automobilį, kurį apgadino, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad E. L., vairuodama automobilį, nesiėmė visų atsargumo priemonių ir kliudė kitą automobilį, tačiau to nepastebėjusi, nuvažiavo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad E. L. turi klausos negalią, nuo gimimo serga abiejų ausų neuritu, naudojasi klausos aparatu, tačiau su juo girdi labai silpnai, dėl to ji nepajuto, kad galinio vaizdo veidrodėliu kliudė kitą automobilį. Po eismo įvykio E. L. nesiėmė priemonių automobilio apgadinimams paslėpti, automobilis buvo pristatytas į policiją apžiūrai.
Taigi, E. L. veiksmai – nesustojo ir nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Iš byloje esančio automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės J. N. paaiškinimo matyti, kad eismo įvykio metu yra sugadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, kuris yra sudaužytas. Iš Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad ant automobilio R. M. Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio matosi braukimo žymės (b. l. 14).
Iš apgadinimų matyti, kad kontaktas nebuvo stiprus, būdama automobilyje ir veikiant varikliui bei kaladėlėms skleidžiant pašalinį garsą, E. L. turėdama klausos negalią galėjo nepastebėti ir nejausti, kad kliudė kitą automobilį. Byloje nėra duomenų, kad ji vairavo neblaivi, todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog E. L. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, nes ji nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį ir nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
E. L. neturi galiojančių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, E. L. skirtina nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose (ATPK 24 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teismas
nutaria:
E. L. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.