- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- ATP-144-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-02904-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- M. J.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo, kuriuo M. J. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nubaustas 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubaustas 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 31 d., apie 17 val. 58 min., Vilniuje, Antakalnio g. 1 (žiede), vairuodamas automobilį BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas iš dešinės pristabdžiusį automobilį MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir sugadino abi transporto priemones, po to pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 (2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 red.), 132 p., 232 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. apeliaciniu skundu prašo patikrinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą bei administracinių bylų teisenos pagrindinių principų reikalavimų laikymąsi jo atžvilgiu, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti; arba negrąžinti bylos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ar ydingus protokolus surašiusiai institucijai dėl esminių trūkumų, kliudančių nagrinėti administracinę bylą pašalinimo, tačiau šioje byloje taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sutrumpinti M. J. skundžiamu nutarimu paskirtos papildomos nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones 3 metams) atėmimo terminą. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu kategoriškai nesutinka, nes skundžiamame nutarime nėra nurodytas konkretus administracinio teisės pažeidimo protokolas (byloje yra du ydingi protokolai), pagal kurį apeliantas privalėjo gintis teisme, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra vienpusės, formalios ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių (padaryti materialiosios teisės pažeidimai). Iš pateiktų apelianto gyvenimo, darbo ir visuomeninės veiklos duomenų bei 2011-08-31 eismo įvykio aplinkybių akivaizdu, kad apeliantas neturėjo jokio ketinimo nuslėpti ar išvengti atsakomybės už savo, kaip vairuotojo, veiksmus (buvo blaivus, apie įvykį pranešė telefonu 112, bendravo su kelių policijos pareigūnais eismo įvykio vietoje ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas be jokių kaltinimo motyvų (nenurodydamas apelianto skundžiamame nutarime ATP protokolo duomenų, t. y. kuriuo iš dviejų byloje esančių protokolų teismas vadovavosi) spręsdamas bylą, neteisėtai ir nepagrįstai kvalifikavo apelianto veiksmus po 2011-08-31 eismo įvykio kaip neteisėtus ir sąmoningus, t. y. tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.
Apeliantas nurodo, kad iš dviejų administracinių teisės pažeidimo protokolų, esančių byloje, akivaizdžiai matyti, kad šie protokolai buvo surašyti šiurkščiai pažeidžiant ATPK 260 str. reikalavimus: protokole Nr. 10P-1084244-11 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos patrulis A. K. akivaizdžiai suklastojo protokolo surašymo datą (protokole nurodyta, kad jis tariamai surašytas eismo įvykio dieną – 2011-08-31, nors akivaizdu, kad buvo surašytas tik 2012-06-26), o kitas pareigūnas – specialistas Ž. B. – atmestinai surašęs pirminį protokolą Nr. F 271586, kurio pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas negalėjo išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos ir 2011-12-01 nutartimi grąžino Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai ištaisyti. Pirmosios instancijos teismo posėdyje šis asmuo kažkodėl buvo apklaustas kaip specialiųjų žinių turintis asmuo, tačiau dėl paminėtų ATP protokolų aktų netinkamo surašymo aplinkybių, apklaustas vėl nebuvo. Skundžiamame nutarime teismas niekaip nenurodė ir net neužsiminė, kuriuo administracinėje byloje esančiu protokolu teismas vadovavosi nagrinėdamas apelianto bylą ir skirdamas griežtas, panašias į kriminalines bausmes, nuobaudas, todėl akivaizdu, kad atėmė apeliantui teisę žinoti, kuo yra kaltinamas bei efektyviai gintis teisme.
Apeliantas nurodo, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veikimu – tyčia. Taigi, baudžiant apeliantą pagal minėtą normą pirmosios instancijos teisme buvo būtina nustatyti, kad 2011-08-31 jis iš eismo įvykio vietos (Olandų gatvės žiedo, į netoli esančią Paco gatvę) pasitraukė tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs 2011-08-31 eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad apeliantas dėl 2011-08-31 eismo įvykio paskambino telefonu 112, nuvedęs vaikus į muzikos mokyklą, grįžo prie savo automobilio, bendravo su kelių policininkais, tyrusiais eismo įvykį ir vykdė jų nurodymus, taigi šioje byloje nėra nustatytas ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis (pasišalinimo iš eismo įvykio tyčia). Taigi, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla (dalyje dėl tariamo ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo) M. J. atžvilgiu nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
M. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Dėl M. J. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo faktą, nesant jo veiksmuose kaltės.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, jog M. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Asmuo baudžiamas pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos nutarimu konstatuota, kad apeliantas pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, pažeidė KET 232 p. reikalavimus. KET 232 p. norma numato : „Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą“.
Baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d., būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Kaip minėta, byloje dėl to, kad apeliantas sukėlė eismo įvykį, ginčo nėra. D. S. paaiškinime policijai nurodė, kad ji 2011 m. rugpjūčio 31 d., 17.45 val., vairavo automobilį Mazda Premacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Olandų žiedu link Kosciuškos gatvės trečia juosta. Antra juosta važiavo troleibusas, D. S. pristabdė, kad jį praleistų ir persirikiuotų į pirmą juostą, rodė dešinio posūkio signalą. Tuo metu išgirdo smūgį į automobilio galą. Iš automobilio išlipęs vyriškis priėjo, pasakė, kad D. S. įvažiavo į jį atbulomis, grįžęs prie savo automobilio nuvažiavo iš įvykio vietos. D. S. įsidėmėjo automobilio numerį (duomenys neskelbtini) iškvietė policiją (b. l. 27). Apklausta pirmosios instancijos teisme D. S. patvirtino tyrimo metu nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d., apie 18 val., ji važiavo iš Antakalnio į centrą, žiede įvyko įvykis. D. S. atvažiavo žiedu, pamatė iš Žirmūnų pusės atvažiuojantį troleibusą, ji pagalvojo, kad troleibusas suks į Kosciuškos gatvę. D. S. nustebimui troleibusas pradėjo važiuoti žiedu, pamatė, kad jis yra labai arti, sustojo, tada išgirdo garsą, kad įvyko kontaktas su kitu automobiliu. D. S. įjungė avarinį, užtraukė rankinį stabdį, priėjo vairuotojas. Jis pakomentavo jos važiavimą, pasakė, kad ji įriedėjo į jo automobilį, D. S. tai paneigė, tas žmogus nuėjo, manė, kad nuėjo apžiūrėti. D. S. paskambino vyrui, jau ruošėsi lipti, vėl išgirdo tokį garsą, kad automobilis atsišlieja. D. S. matė, kad kitas automobilis išvažiuoja, pasižiūrėjo jo numerius, matė, kad jis Paco gatve pasuko į viršų. D. S. paskambino telefonu 112, pranešė apie įvykį (b. l. 195).
M. J. paaiškinime policijai parodė, kad 2011-08-31, apie 17.45 val., jis važiavo Olandų žiedu, vairavo automobilį BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priekyje važiavo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš žiedo vidinės juostos mėgino sukti į Kosciuškos gatvę, vos neatsitrenkė į antra juosta važiuojantį troleibusą. Sustojęs laukė, kol situacija išsispręs, bet automobilis MAZDA ėmė riedėti atgal ir kampu į jį atsitrenkė. Išlipęs jis priėjo prie vairuotojos, paklausė, kodėl ji taip neatsargiai vairuoja. Vairuotoja buvo moteris, automobilyje trys maži vaikai. Moteris atrodė labai sutrikusi, ji net nesuprato, kaip viskas įvyko. Pasakė jai „tiek to, bala nematė“ ir sėdęs į savo automobilį nuvažiavo, nes skubėjo nuvežti vaikus į Dvariono mokyklos atidarymą. Iš karto nuvežęs vaikus paskambino 112 ir informavo kelių policiją apie įvykį. Supranta, kad privalėjo likti įvykio vietoje ir kviesti policiją, bet jam pagailo tos moters, kuriai būtų tekę atlyginti žalą jo brangiam automobiliui. Pretenzijų neturi, gailisi, kad pasielgė ne pagal taisykles (b. l. 26). Apklaustas pirmosios instancijos teisme M. J. nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes, paaiškino, kad įvykio dieną eismas buvo intensyvus, D. S. mėgino iš vidinės žiedo juostos pasukti į dešinę, vidurine juosta važiavo troleibusas, D. S. tai pamatė paskutiniu momentu, sustojo likus gal keliems centimetrams. M. J. pristabdė likus keliems metrams iki jos, laukė, kuo pasibaigs. Toje vietoje yra įkalnė, matyt, ji išmynė sankabą, automobilis pradėjo riedėti atgal. M. J. nebuvo kur trauktis, D. S. automobilis atsirėmė į jo automobilį. M. J. iš eismo įvykio vietos nebėgo. Išlipęs iš automobilio, pakalbėjęs su D. S., apžiūrėjęs, kad sugadinimai nėra dideli, skubėdamas, nes vėlavo į atidarymą Dvariono mokykloje, nenorėdamas užblokuoti kelio, matydamas, kad vairuotoja veža tris mažus vaikus, yra stipriai išsigandusi, pasiūlė išsiskirstyti. D. S. automobiliui nebuvo atsitikę praktiškai nieko, ant M. J. automobilio buvo lengvi subraižymai. M. J. automobilį pastatė už 100 metrų, ji matė, kur M. J. nuvažiavo, gal matė, kur stovi automobilis. M. J. pervedė vaikus per gatvę, dešimčiai minučių išjungė telefoną, eidamas pamatė, kad D. S. liko stovėti, tuomet jis paskambino telefonu 112. Pasibaigus koncertui M. J. pamatė, kad yra praleista gal 15 skambučių, grįžęs rado pareigūnus. Pareigūnai jį iš karto užsipuolė, nesigilino į tai, ką jis bandė pasakyti. Motyvų pasišalinti iš įvykio vietos M. J. neturėjo (b. l. 193). M. J. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio patrulis J. P., kuris tarnybiniame pranešime nurodė, jog M. J. paaiškino, kad į jo automobilį įvažiavo automobilis ir jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, jam pagailo moteriškės ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos (b. l. 24). Apklaustas pirmosios instancijos teisme J. P. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, paaiškino, kad nuvažiavę į Paco gatvę surado nurodytą automobilį BMW, buvo apgadinta dešinė pusė, iškvietė „vežimėlį“, kad transportuotų automobilį, bet pasirodė vairuotojas M. J., kuris sakė, jog atsitrenkė moteris, jam buvo gaila jos ir jis išvažiavo (b. l. 198). Tai, kad M. J. apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui, patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-4630-859/2012 esantis bendrojo pagalbos centro 2011-10-04 raštas Nr. 41D-895, kur nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. Centro informacinėje sistemoje užregistruoti trys skambučiai dėl eismo įvykio Vilniuje, Antakalnio g. 1 (žiedinėje sankryžoje): 17.56 skambutis telefono numeriu (duomenys neskelbtini)1, 18.20 val. skambutis telefono numeriu (duomenys neskelbtini)2, 18.32 val. skambutis telefono numeriu (duomenys neskelbtini)1. Garso įrašų duomenimis (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-4630-859/2011 duomenys) pirmojo skambučio telefonu (duomenys neskelbtini)1 metu D. S. praneša apie eismo įvykį, apie tai, kad jį sukėlęs automobilis pasišalina. Skambučio telefonu (duomenys neskelbtini)2 metu M. J. paaiškina, kad buvo įvykis, į klausimą, ar jis nuvažiavo iš įvykio vietos, atsako teigiamai, taip pat atsako, kad dėl eismo įvykio aplinkybių nesusitarta. Antrojo skambučio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)1 metu D. S. klausia, kodėl taip ilgai neatvažiuoja pareigūnai.
Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuojama, kad M. J. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės. Iš aptartų duomenų galima spręsti, kad M. J. sąžiningai suklydo vertindamas eismo įvykio aplinkybes ir po jo sekusią situaciją. M. J., klaidingai manydamas, kad eismo įvykio kaltininkė yra D. S., bei matydamas, kad automobilių apgadinimai nedideli, įsitikinęs, jog pastarajai daro paslaugą, pasiūlė išsiskirstyti. D. S. jam pretenzijų nekėlė. D. S. tiek tyrimo metu, tiek apklausta pirmosios instancijos teisme pripažino, kad tarp jos ir M. J. po eismo įvykio vyko pokalbis bei nepaneigė, kad M. J. siūlė išsiskirstyti. Iš to galima spręsti, kad M. J. sąžiningai suklydo, manydamas, kad dėl eismo įvykio susitarta, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Kad M. J. iš įvykio vietos išvažiavo nesiekdamas išvengti atsakomybės, patvirtina ir tai, jog jis, matydamas, kad D. S. liko eismo įvykio vietoje, apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui, atvažiavus policijos pareigūnams, su jais bendravo, nuosekliai tiek tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė savo įvykių versiją. Tai rodo, kad M. J. nesiekė už savo veiksmus išvengti atsakomybės, todėl vadovaujantis principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti vienareikšmiškos išvados, jog M. J., administracinio teisės pažeidimo nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas iš dešinės pristabdžiusį automobilį MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepalikęs tarpo iš šono, jį kliudęs ir sugadinęs abi transporto priemones, tyčia pasitraukė iš įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimas dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo teisena dėl šio pažeidimo nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti M. J. apeliacinį skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimą:
panaikinti nutarimo dalį, kuria M. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. skirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;
panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. M. J. paskirta galutinė nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Nutraukti M. J. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.)
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.