- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- Ik-1979-281/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00244-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas, Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- G. J., G.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjui G. J. (G. J.), jo atstovui E. S., atsakovo atstovui Andžejui Urbelevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. J. skunde (b.l. 1-8) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – Policijos komisariatas) 2010-11-12 sprendimą Nr.10-97-1N-09; 2) panaikinti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2011-01-03 sprendimą Nr.5-S-3; 3) įpareigoti Policijos komisariatą išduoti leidimą įsigyti ginklus pareiškėjui. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog 2010-11-12 Policijos komisariatas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą šaunamiesiems ginklams laikyti (nešioti). Priimant nurodytą sprendimą buvo nepagrįstai taikomas dabar galiojančio LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 str. 2 d. 2 p. nuostatos. Konstitucinis teismas 1994-03-16 nutarime yra konstatavęs, jog teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė - įstatymas atgal negalioja. Konstitucijos 7 str. 2 d. taip pat atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios - svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas. Kartu pažymėtina, kad teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais. Konstitucinis Teismas 1998-03-25 nutarime yra konstatavęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit). Įstatymo 12 str. 2 d. 1 p. numato, kad leidimai įsigyti A, B, C kategorijų ginklus išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus, o 17 str. 1 d. 2 p. numato, kad B, C kategorijų ginkluoju šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. numato, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris nuteistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą (išskyrus nurodytą šios dalies 1 p.) ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 3 metai. Sprendžiant ginčą atsižvelgtina į 2007-12-04 LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 36, 37, 38, 40, 41 str. pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymą (toliau – Pakeitimo įstatymas). Šio įstatymo 35 str. 3 d. nurodoma, jog 13 str. nustatyti griežtesni nei iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Įstatymo 18 str. 2 d. nustatyti teisės turėti ginklus apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jei aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pakeitimo įstatymo 35 str. 1 d. numatė, jog šis įstatymas, išskyrus 33 str., įsigalioja po 6 mėnesių nuo jo priėmimo dienos. Taigi įstatymas įsigaliojo 2008-04-05 dieną. Pareiškėjas buvo nuteistas 2005-11-03 ir atsižvelgiant į tai, jog ši aplinkybė atsirado iki 2008-04-05, manytina, kad pareiškėjui negali būti taikomos dabar galiojančios Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. nuostatos, kaip pagrindas atsisakyti išduoti ginklus. Pareiškėjas ginklus buvo įsigijęs iki aukščiau nurodyto įstatymo įsigaliojimo, aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado taip pat iki šio įstatymo įsigaliojimo, teistumas yra išnykęs (LR baudžiamojo kodekso 97 str. 3 d. 3 a pap., 97 str. 6 dalis).
Policijos komisariato 2010-11-12 sprendimas Nr.10-97-1N-09 neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1-3 d. nuostatų, t.y. jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame nenurodyta akto apskundimo tvarka, pats sprendimas nėra patvirtintas antspaudu.
Departamento 2011-01-03 sprendimas netenkinti pareiškėjo skundo yra nepagrįstas, grindžiamas visiškai priešingomis faktinėmis aplinkybėmis negu Policijos komisariato 2010-11-12 sprendimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad 2005-11-03 buvo nuteistas pagal LR baudžiamojo kodekso 235 str. l d., tai patvirtinama ir Policijos komisariato 2010-11-12 sprendime Nr.10-97-1N-09. Tačiau Departamento sprendime klaidingai nurodoma, jog pareiškėjas nuteistas 2007-05-10 pagal LR baudžiamojo kodekso 223 str. l dalį.
Policijos komisariato 2010-11-12 sprendime nurodoma, kad atsisakoma išduoti pareiškėjui leidimus įsigyti šaunamuosius, o 2011-01-03 Departamento sprendime nurodoma, jog išnagrinėtas pareiškėjo skundas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo.
LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. numatyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p. numatyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Priimant aukščiau nurodytą sprendimą buvo nepagrįstai taikomas dabar galiojančio Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. nuostatos. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 1994-03-16, 1998-03-16 ir 2001-01-11 nutarimuose pateiktais išaiškinimais, teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais, o priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit). Įstatymo 12 str. 2 d. 1 p. numato, kad leidimai įsigyti A, B, C kategorijų ginklus išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus, o 17 str. l d. 2 p. numato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. numato, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris nuteistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą (išskyrus nurodytą šios dalies 1 p.) ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 3 metai. Todėl, pareiškėjui negali būti taikomos dabar galiojančios Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. nuostatos, kaip pagrindas atsisakyti išduoti ginklus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 30-31) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti. Paaiškino, kad G. J. 2010-10-06 pateikė prašymą leisti įsigyti šaunamuosius ginklus. Pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2008-06-05. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki prašymo leisti įsigyti ginklus pateikimo G. J. galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir registruotų ginklų neturėjo. Todėl nagrinėjant prašymą leisti įsigyti ginklus buvo taikomi Įstatymo 18 str. 2 d. nustatyti teisės turėti ginklus apribojimai, įsigalioję nuo 2008-06-05.
G. J. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005-11-03 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal LR BK 235 straipsnio 1 d. 250 litų bauda. Paskirta bauda sumokėta 2005-11-11, teistumas išnykęs, tačiau po teistumo išnykimo nėra praėję 3 metai. Todėl pagal Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 2 p. nuostatas pareiškėjas negali įsigyti ir turėti B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nuo teistumo išnykimo nepraėjus 3 metams.
Policijos komisariato 2010-11-12 sprendimas Nr.10-97-IN-9 priimtas vadovaujantis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr.V-362, 24 p. nuostatomis, surašytas laisva forma, patvirtintas įstaigos vadovo, sprendime nurodyti motyvai dėl atsisakymo išduoti leidimus įsigyti šaunamuosius ginklus. Apie atsisakymą išduoti leidimus įsigyti ginklus G. J. išsiųstas 2010-11-15 pranešimas Nr.10-97-S-8806 „Dėl sprendimo atsisakyti išduoti leidimus įsigyti ginklus“, kuriame buvo nurodyta, dėl kokių priežasčių priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimus, bei sprendimo apskundimo tvarka.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 17-18) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, o savo pozicija pagrindė iš esmės tokiais pačiais motyvais kaip ir atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad G. J. 2010-10-26 pateikė Policijos komisariatui prašymą leisti įsigyti ginklus – ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei, ilgąjį graižtvinį ar kombinuotąjį šaunamąjį ginklą medžioklei, trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai (b.l. 32).
Policijos komisariato 2010-11-12 sprendimu Nr.10-97-1N-9 pareiškėjo prašymas dėl leidimo įsigyti šaunamuosius ginklus atmestas (b.l. 9). Sprendime nurodoma, kad leidimą įsigyti ginklus atsisakyta dėl tos priežasties, kad G. J. yra teistas už tyčinį nusikaltimą, nuo jo teistumo išnykimo nėra praėję 3 metai ir vadovaujantis Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. jis nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos.
Departamentas, išnagrinėjęs G. J. skundą, 2011-01-03 sprendimu Nr.5-S-3 minėtą Policijos komisariato 2010-11-12 sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 10-11).
Byloje spręstinas ginčas dėl G. J. skundo reikalavimų panaikinti Policijos komisariato 2010-11-12 sprendimą ir Departamento 2011-01-03 sprendimą bei įpareigojimo Policijos komisariatą išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.
LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Taigi, sprendžiant G. J. skundo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Policijos komisariato 2010-11-12 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitikimą LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo sprendimai turi būti priimami vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-03-01 nutartis adm. b. Nr.A12-219/2004, 2010-01-18 nutartis adm. b. Nr.A662-129/2010 ir kt.).
Tokiu būdu, Policijos komisariatas bei Departamentas savo sprendimuose pagrįstai taikė sprendimų priėmimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos nuostatas.
Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. sakoma, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.
Vadovaujantis Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. (redakcijos įsigaliojusios nuo 2008-06-05 ir galiojančios ginčo nagrinėjimo metu), nepriekaištingos reputacijos nelaikomas asmuo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą (išskyrus nurodytą šios dalies 1 p.) ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 3 metai.
Iki 2008-06-05 galiojusios Įstatymo redakcijos 18 str., nustatant asmens nepriekaištingos reputacijos kriterijus, jie nebuvo niekaip siejami su laikotarpio po asmens teistumo išnykimo nustatymu. Taigi, vėlesnėje Įstatymo 18 str. redakcijoje nepriekaištingos reputacijos laikytinam asmeniui buvo nustatyti griežtesni reikalavimai.
Įstatymo 18 str. 2 d. pastaboje nurodoma, kad šio įstatymo straipsnyje nustatyti griežtesni nei iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje įstatymo 18 str. 2 d. nustatyti teisės turėti ginklus apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jei aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Byloje pateikti įrodymai liudija, kad G. J. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-11-03 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs LR BK 235 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką už ką jam buvo paskirta 2 MGL dydžio bauda (b.l. 44-45). Minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą pareiškėjas sumokėjo 2005-11-11 (b.l. 41).
LR baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. sankcijoje numatyta maksimali bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, todėl vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d., 97 str. 3 d. 3a p. šis G. J. nusikaltimas priskirtinas tyčiniam nesunkiam nusikaltimui ir pareiškėjo teistumas pasibaigė 2008-11-11, t.y. po trejų metų nuo baudos sumokėjimo.
Nors G. J. skunde teismui bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ginklus buvo įsigijęs iki 2008-06-05, t. y. iki Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. redakcijos, numatančios griežtesnius reikalavimus asmeniui, laikytinam nepriekaištingos reputacijos, įsigaliojimo, tačiau nei Policijos komisariatui 2010-10-01 pateiktame prašyme (b.l. 32), nei teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys ginklų įsigijimą.
Atsižvelgus į tai sprendžiama, kad Policijos komisariatas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl leidimo ginklams įsigyti išdavimo, neturėjo pagrindo vadovautis iki 2008-06-05 galiojusio Įstatymo 18 str. nuostatomis, nes pareiškėjas neatitiko formalių Įstatymo 18 str. 2 d. pastaboje nustatytų reikalavimų.
Tokiu būdu, Policijos komisariato 2010-11-12 sprendime pagrįstai konstatuota, kad Įstatymo 18str. 2 d. 2 p. prasme G. J. nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos, nes nuo teistumo išnykimo nėra praėję trys metai.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad pareiškėjo motyvai dėl netinkamo Įstatymo 18str. nuostatų taikymo yra grindžiami subjektyviu bei klaidingu minėtame straipsnyje įtvirtintų normų aiškinimu.
LR viešojo administravimo įst. 8 str. 3 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
Iš skundžiamų Policijos komisariato 2010-11-12 ir Departamento 2011-01-03 sprendimų matyti, kad jie nėra patvirtinti antspaudais ir tai pripažintina LR viešojo administravimo įst. 8 str. 3 d. pažeidimu. Tačiau teismų praktikoje, ne kartą pažymėta, kad, vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 89 str. 1 d. 3 p., administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tuo tarpu, tokio pobūdžio pažeidimas kaip sprendimo nepatvirtinimas jį priėmusios institucijos antspaudu, nelaikytinas esminiu bei sudarančiu pakankamą pagrindą panaikinti patį sprendimą. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-21 nutartis adm. b. Nr.A575-651/2011, 2008-10-13 nutartis adm. b. Nr.261-1458/2008 ir kt.).
Iš Departamento 2011-01-03 sprendimo matyti, kad jame klaidingai nurodytos su kilusiu ginču susijusios faktinės aplinkybės – G. J. atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo priėmimo data; LR baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį buvo nuteistas pareiškėjas; Policijos komisariatui pateikto prašymo turinys. Tokiu būdu, minėtus trūkumus savo skunde pareiškėjas pažymėjo pagrįstai.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas paaiškino, kad Departamento 2011-01-03 sprendime faktinės aplinkybės klaidingai nurodytos dėl techninio apsirikimo, atsiliepime teismui šios klaidos ištaisytos (b.l.65).
Teismui konstatavus, kad Policijos komisariato 2010-11-12 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o skundžiamu Departamento sprendimu jis nebuvo panaikintas ar pakeistas, minėti trūkumai nelaikytini esminiais.
Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad Policijos komisariatas 2010-11-12 sprendime ir Departamentas 2011-01-03 sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimti sprendimai iš esmės yra pagrįsti LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. prasme, todėl juos naikinti bei įpareigoti Policijos komisariatą tenkinti G. J. 2010-10-26 prašymą dėl leidimo įsigyti ginklus išdavimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
LR administracinių bylų teisenos įst. 44 str. 1d. sakoma, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi G. J. skundo reikalavimai atmestini, netenkintinas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo G. J. (G. J.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą