Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Danutes Burbulienes,

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo skolininko A. J. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkricio 18 d. nutarties panaikinimo civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškima skolininkui A. J. del priverstinio skolos išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Teismas konstatavo, kad skolininko skola kreditoriui AB DnB NORD bankui 2009-11-18 sudaro 172979,67 Lt. Taciau kreditorius 2009-12-21 savo rašte Nr. 6/20091221 nurodo, kad skolininko pradelsta suma sudaro 170170,63 Lt. Be to, skolininkas 2009-12-15 kreditoriui sumokejo 40 Lt, 2009-12-15 kreditoriui sumokejo 3000 Lt ir 2010-01-08 kreditoriui sumokejo 2410 Lt. Visi šie mokejimai buvo daryti pareikalavus kreditoriaus darbuotojams. Reali sutarties galiojimo metu pradelsta palukanu ir kredito dengimo isiskolinimo suma 2009-11-18 sudaro tik 1550,16 Lt.Kreditorius netinkamai informuodavo skolininka apie susidariusi isiskolinima, nes jis negavo nei vieno informacinio pranešimo iki kreditoriui kreipiantis i teisma, išskyrus skolininko mineta 2009-12-21 rašta, kuris išsiustas jau kreditoriui nutraukus paskolos sutarti ir paprašius teismo areštuoti skolininko turta.

Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyrius hipotekos kreditoriaus naudai išieškojima reglamentuojancias materialines teises normas taike tinkamai ir bylu del hipotekos teisiniu santykiu nagrinejima nustatanciu procesines teises normu nepažeide, todel atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiama nutarti. Skolininkas atskirajame skunde nurodo, kad dali pradelsto isiskolinimo yra sumokejes ir 2009-11-18 diena skola kreditoriui sudare 1550,16 Lt. Taciau kreditoriui kreipiantis i teisma su pareiškimu del priverstinio skolos išieškojimo kreditavimo sutartis su skolininku buvo nutraukta, istatymai suteikia hipotekos kreditoriui teise nukreipti savo reikalavimo patenkinima i ikeista turta kai skolininkas negražina eilines paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja gražinti visa likusia suma prieš termina. Todel jeigu skolininkas nesutinka su skolos dydžiu kreditoriui, tai šis klausimas turi buti sprendžiamas pagal ginco teisenos taisykles. Hipotekos teisejas neturi pareigos nagrineti ir vertinti atskirajame skunde nurodytu faktiniu aplinkybiu del skolos dydžio kreditoriui. Skolininkas A. J. visuose kreditoriui teiktinuose dokumentuose nurode savo gyvenamosios vietos adresa (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atskirajame skunde skolininko nurodyta gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkas A. J. kreditoriaus apie savo gyvenamosios vietos pasikeitima / pagrindines gyvenamosios vietos pakeitima nebuvo ir nera informaves, todel privalo prisiimti visa su tuo susijusia rizika ir del to galincias atsirasti pasekmes. Kreditorius savo ruožtu pareiga informuoti skolininka apie nevykdomus isipareigojimus ir visas su tuo gresiancias atsirasti pasekmes ivykde tinkamai: visi kreditoriaus raštai skolininkui buvo siunciami jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Be to, skolininkas jokiu savarankišku reikalavimu del Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteiseta nereiškia. Kol sutarties nutraukimo teisetumas nera nugincytas istatymu nustatyta tvarka pagal ginco teisenos taisykles, laikytina, kad Kreditavimo sutartis su skolininku nutraukta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisetuma ir pagristuma tik apskustoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus istatyme nurodytas išimtis. Absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 329 str.).

CPK 442 str. 11 p. numatyta, kad bylos del hipotekos ar ikeitimo teisiniu santykiu nagrinejamos ypatingaja teisena. Vienas iš kriteriju, priskiriant byla nagrineti ypatingaja teisena, yra ginco del teises nebuvimas. Šiuo atveju teismas, nagrinedamas bylas del hipotekos teisiniu santykiu, siekia sukurti salygas tinkamai igyvendinti materialine teise (hipoteka užtikrinta reikalavima).

CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo del priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas ikeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimo ir tenkinimo tvarka bei salygas. Remiantis mineto straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatyta termina neivykdo hipoteka apsaugoto skolinio isipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis i hipotekos skyriu su pareiškimu del priverstinio skolos išieškojimo arba teises administruoti ikeista daikta suteikimo, nurodydamas jame hipotekos koda hipotekos registre, negražintos skolos dydi, skolininka, ikeisto daikto savininka ir ju adresus (buveines).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius AB DnB NORD bankas kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyriu su pareiškimu del priverstinio A. J. skolos išieškojimo, nes skolininkas nepadenge savo isiskolinimo bankui pagal 2007-04-25 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra skolingas bankui 172979,67 Lt: 171428,97 Lt negražintos paskolos, 1550,16 Lt nesumoketu palukanu ir 0,54 Lt delspinigiu.

Hipotekos teise galioja iki tol, kol pilnai ivykdomas skolinis isipareigojimas arba kol ji nepasibaigia kitais istatyme nustatytais pagrindais (CK 4.197 str.). Pažymetina, kad kreditoriui ikeistos turtines teises hipotekos teise nera pasibaigusi. CPK 558 str. reglamentuoja hipotekos kreditoriaus pareiškimo del priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas ikeistas pagal hipotekos taisykles, tvarka bei salygas. Remiantis minetu straipsniu, priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris iforminamas dviem pareiškimais, t.y. pateikiamas pareiškimas del skolos išieškojimo, kurio pagrindu areštuojamas ikeistas turtas (CPK 558 str. 1 d.) ir CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu. Vadinasi, CPK 558 str. 1 d. itvirtintos normos paskirtis yra ispeti skolininka apie numatoma priverstini skolos išieškojima, uždraudžiant disponuoti ikeistu turtu. Šios istatymu nuostatos reiškia, kad hipotekos teisejas bylose del hipotekos teisiniu santykiu nenagrineja gincu del hipoteka užtikrinto reikalavimo pagristumo, o pradeda priverstini skolos išieškojima.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad reikalaujama skolos suma yra nepagrista ir pradelsta sumoketi suma sudaro tik 1550,16 Lt. Taciau nagrinejant tokios kategorijos bylas, šie atskirajame skunde išdestyti argumentai nera teisiškai reikšmingi. Teiseju kolegija pažymi, kad bylose del hipotekos ar ikeitimo teisiniu santykiu skundai galimi tik del hipotekos kreditoriaus reikalavimu patenkinimo ne ginco tvarka proceduru vykdymo teisetumo. Istatymas neipareigoja hipotekos teisejo aiškintis ir spresti kilusiu ikeitimo sutarties šaliu gincu. Teiseju kolegija atkreipia demesi ir primena, kad skolininkas kreditoriaus veiksmu teisetuma gali gincyti CK išvardintais pagrindais pagal ieškinio teisenos taisykles, o tokia byla nagrinejancio teismo gali prašyti taikyti laikinasias apsaugos priemones, kurios sudarytu prielaidas sustabdyti priverstini vykdyma ne ginco tvarka. Taigi vertinant šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai nera nei teiseti, nei pagristi ir jie nesudaro pagrindo panaikinti skundžiama procesini sprendima.

Apeliantas nurodo, kad kreditorius netinkamai ji informuodavo apie susidariusi isiskolinima, nes jis negavo nei vieno informacinio pranešimo iki kreditoriui kreipiantis i teisma. Iš byloje esancios 2007-04-25 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Byloje esantys kreditoriaus AB DnB NORD banko 2009-07-06 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-22 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, jog kreditorius siunte ispejimus skolininkui jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu (b.l. 8 – 9, 46). CK 2.17 str. 3 d. numato, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitima. Jeigu asmuo šios pareigos neivykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teise siusti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutineje jam žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. CK itvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasieke adresato gyvenamaja ar verslo vieta (buveine), išskyrus atvejus, kai adresatas irodo, kad ne del jo ar ne del jo darbuotoju kaltes jam nebuvo imanoma gauti toki pranešima (CK 6.166 str.). Pažymetina, jog skolininkas nepateike jokiu irodymu, kad jis butu informaves kreditoriu apie savo gyvenamosios vietos pasikeitima, todel privalo prisiimti visa su tuo susijusia rizika ir del to galincias atsirasti pasekmes. Del išdestyto kolegija pripažista, jog šis apelianto argumentas yra nepagristas.

Teiseju kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kurie neturi jokio ryšio nei su bylos esme, nei su priimta hipotekos teisejos nutartimi. Hipotekos teise galioja iki tol, kol pilnai ivykdomas skolinis isipareigojimas arba kol nepasibaigia kitais istatyme nustatytais pagrindais (CK 4.197 str.). Nurodytina, kad kreditoriui hipotekos teise nera pasibaigusi.

Del nurodytu motyvu skolininko A. J. atskirasis skundas atmestinas, o Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkricio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkricio 18 d. nutarti byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeista.