- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- 1-1942-1181/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02181-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Snaiguolė Mažeikienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijusi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, vykdanti individualią veiklą, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 300 straipsnio 2 dalį (3 veikos), paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. K., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ji 2022 m. gruodžio 22 d., apie 12.40 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienintele savo judėjimo krypties Gedimino prospekto kelio eismo juosta nuo Šventaragio gatvės pusės privažiavusi prie ties Gedimino prospekto pastatu Nr. 18 prieš prospekto sankirtą su Vilniaus gatvės keliu įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, ir 30 punkto reikalavimą, numatantį, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, tai yra, sustabdžiusi vairuojamą automobilį prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jos judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į kelią įžengusią ir pėsčiųjų perėja per Gedimino prospekto važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ji dėl neatsargumo nuspaudė akseleratoriaus pedalą, dėl to į priekį pajudėjęs automobilis priekine dalimi kliudė pėsčiąją R. L., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje ištirtų įrodymų esmė
2. Kaltinamoji J. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 22 d., apie pietus, ji važiavo Gedimino prospektu ir priartėjo prie vienos iš nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų. Tikslesnės šios vietos adreso nurodyti negali. Artėdama prie perėjos sumažino greitį, o pastebėjusi prie perėjos stovinčią moterį – sustojo ją praleisti. Staiga, jai stovint prieš perėją, už jos automobilio galinės dalies buvusio automobilio vairuotojas labai garsiai „supypsėjo“, ji išsigandusi nevalingai krūptelėjo ir ranka netyčia užkabino rankenėlę, kuria valdomi automobilio pedalai. Ji serga (duomenys neskelbtini) liga – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas. Dėl (duomenys neskelbtini) ir ligos specifikos ji vairuoja automobilį su rankiniu valdymu. Pagal specialiuosius reikalavimus, rankinis automobilio prietaisas tvirtinamas prie vairo. Kadangi jai stovint prieš perėją jos rankos buvo ant vairo, todėl, nuo garsinio signalo krūptelėjus, rankos netyčia užkabino minėto prietaiso rankeną. Paspaudus šią rankeną, automobilis pradėjo riedėti į priekį ir kliudė į kelią perėjoje įžengusią moterį. Moteris nuo smūgio nenugriuvo, tačiau susilenkė ir susiėmė už kojos. Kol jai pavyko išlipti iš automobilio, praeiviai padėjo moteriai atsisėsti ant suoliuko. Jai pasiteiravus moters, ar viskas gerai, pastaroji nurodė, kad skauda koją. Tada ji apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kiti žmonės padėjo nukentėjusiajai atsisėsti ant akmens. Atvykę policijos pareigūnai tikrino jos blaivumą, nustatė, kad ji blaivi. Matė, kad atvykę medikai bendravo su nukentėjusiąja. Pripažįsta, kad nors ir netyčia, bet pažeidė KET reikalavimus. Jeigu posėdyje būtų nukentėjusioji, norėtų jos atsiprašyti, paklausti, kokia jos sveikata šiuo metu, palinkėti pasveikti.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Nukentėjusioji R. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 22 d., apie 12.40 val., Vilniuje, papietavusi Vilniaus gatvėje, ji norėjo pasiekti „Vinco Kudirkos“ stotelę. Ties Vilniaus gatvės – Gedimino prospekto sankirta įrengta nereguliuojama pėsčiųjų perėja jai reikėjo kirsti prospekto kelio važiuojamąją dalį. Einant perėja per kelią, jau įpusėjus, ji matė prieš perėją stovint kažkokį automobilį. Tęsiant ėjimą ji pajuto stiprų smūgį į koją. Nors nuo smūgio nenugriuvo, tačiau toliau eiti nebegalėjo. Kurį laiką stovėjo susiėmusi už kojos. Po to prie jos priėję du jauni vyrai suėmė ją už parankių ir nunešė iki vietos, kurioje buvo galima prisėsti. Kai ji jau sėdėjo, prie jos priėjo ją kliudžiusio automobilio vairuotoja. Pastaroji buvo labai susijaudinusi, atsiprašinėjo. Vairuotoja paaiškino, kad vairuojamu automobiliu ji pradėjo važiuoti, nes jai iš galo pradėjo „pypsėti“ kažkokio automobilio vairuotojas. Ji mano, kad pati vairuotoja iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi policija užfiksavo įvykį, nustatė, kad ji blaivi. Medikų buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) tolimesnei apžiūrai, jai ligoninėje diagnozavo dešinės kojos medialinio kolateralinio raiščių dalinį plyšimą. Po pirminės pagalbos ji buvo paleista į namus gydytis ambulatoriškai. Kitą dieną kreipėsi į savo šeimos gydytoją, buvo nusiųsta pas gydytoją ortopedą traumatologą. Pastarasis nustatė 3-io laipsnio dešinės kojos medialinio kolateralinio raiščio plyšimą (b. l. 42–45). Nukentėjusioji R. L. papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai skirtas ambulatorinis gydymas jau eina į pabaigą, šiuo metu po jai nustatytų sužalojimų reikalingos kineziterapeuto paslaugos, kadangi dar iki galo nesusilenkia koja. Dėl eismo įvykio metu patirtos žalos kreipėsi į įvykio kaltininkės draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Draudimo bendrovės atstovai jai jau išmokėjo 2 100 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti ir 167 Eur dydžio kompensaciją už gydymo išlaidas. Taip pat draudimas jai toliau moka už kineziterapeuto paslaugas. Ji įtariamajai pretenzijų nereiškia, civilinio ieškinio nereikš. Konsultacijų metu gydytojai nurodė, kad eismo įvykio metu patirtas sužalojimas, tikėtina, ateityje jos sveikatai neatsilieps ir didesnių neigiamų pokyčių jos gyvenime nesukels. Daktarai „duoda 90 procentų“, kad kojos operacijos neprireiks. Mano, kad jai viskas bus gerai. Dėl įvykio metu patirto sužalojimo nedarbingumo neėmė, nes turėjo galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Dėl minėtos priežasties nuostolių dėl darbo užmokesčio nepatyrė. Jai užtenka draudimo išmokos, todėl įtariamajai jokių pretenzijų dėl turtinės ar neturtinės žalos neturės (b. l. 52–54).
5. Iš 2022 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Viešosios tvarkos valdybos (toliau – VTV) Specialios parengties skyriaus (duomenys neskelbtini) E. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gruodžio 22 d., apie 12.46 val., patruliuodamas kartu su (duomenys neskelbtini) K. K. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Gedimino pr. 18, pranešėja vairuodama automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė pėsčiąją. Moteris (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kojos trauma, sąmoninga. Atvykus minėtu adresu įvykio vietoje buvo „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja J. K. Moteris paaiškino, kad sustojo praleisti per pėsčiųjų perėją ėjusią moterį, iš galo jai stovintis automobilis panaudojo garsinį signalą, todėl ji išsigandusi netyčia paspaudė akseleratoriaus pedalą ir partrenkė per perėją ėjusią moterį. Nukentėjusioji R. L. paaiškino, kad ėjo per pėsčiųjų perėją, ją sustojo praleisti „Toyota“ automobilis, kuris staigiai pradėjo važiuoti ir sužalojo jai koją. Atvykusi GMP 0882 moterį apžiūrėjo ir nusprendė vežti į (duomenys neskelbtini). Patikrinus abu asmenis alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. 1753532, buvo nustatyta, kad J. K., kaip ir nukentėjusioji R. L., yra blaivi. Įvykis filmuotas BODY 1911, 1905 (b. l. 12).
6. Iš 2022 m. gruodžio 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Gedimino pr. 18, šalia Gedimino pr. – Vilniaus g. nereguliuojamos sankryžos. Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamojoje kelio dalyje Gedimino pr. ant pėsčiųjų perėjos priešais minėtą sankryžą šalutiniame kelyje nuo Katedros aikštės pusės. Važiavimo kryptimi yra dvi eismo juostos ir dvi eismo juostos skirtos dviračiams. Važiavimo greitis 20 km/h, nes kelio ruožas yra gyvenamojoje zonoje. Įvykio vietoje nėra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 13–20).
7. Iš 2022 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas keturduris pilkos spalvos automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje, Gedimino pr. 18, šalia Gedimino pr. – Vilniaus g. nereguliuojamos sankryžos. Automobilio išorinėje dalyje matosi įlenktas ir apgadintas priekinio bamperio dešinys kampas. Daugiau išorinėje dalyje automobilio apgadinimų nepastebėta. Apžiūrėjus automobilio vidinę dalį ir saloną, jo įprasta tvarka nepažeista (b. l. 21–38).
8. Iš 2023 m. sausio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) garso įrašas. Nustatyta, kad skambinta buvo 2022 m. gruodžio 22 d., 12:46:31 val., iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio metu vyksta dialogas su BPC operatore (toliau – ir operatorė) ir pranešėja moterimi (toliau – ir pranešėja). BPC: 112. Pranešėja: Laba diena. BPC: Laba diena. Pranešėja: gal galima būtų greitąją iškviesti? BPC: Kokiu adresu? Pranešėja: Nežinau, kur aš čia randuosi... Gedimino pr. 18. BPC: Čia jums pačiai blogai? (pranešėja kažkam sako kviečiu greitąją) BPC: Kam čia blogai? Pranešėja: Moteris... koja. BPC: O kas atsitiko su koja? Pranešėja: užkabinau vairuodama. BPC: Supratau, užkabinote moterį vairuodama. Ji pėsčioji? Pranešėja: taip, taip, taip. BPC: Supratau. Kiek moteriai metų? Pranešėja: palaukit (kažką neaiškiai sako kažkam), palaukit, kiek Jums metų?... (duomenys neskelbtini). BPC: Supratau. Jūs automobilio dar markę pasakykit savo. Pranešėja: Priusas. BPC: Valstybinis numeris? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini)?... (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). BPC: Jūsų vardas, pavardė? Pranešėja: J. C. BPC: J. kaip? Pranešėja: J. K. BPC: Gerai, laukit ir policijos, ir medikų. Pokalbis baigtas. Dialogo trukmė – 1.31 min. (b. l. 71–72).
9. Iš 2023 m. sausio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra 5 „Body“ kameros vaizdo įrašai. Pirmas apžiūros objektas pavadinimu „2022_1222_125244_263“ „Body“ kameros vaizdo įrašas, vaizdo įrašas yra su garsu, spalvotas. Matoma, kad filmuojama Gedimino pr. sankryža, matoma, kaip pareigūnas bendrauja su nukentėjusiąja, sako, kad reikia palaukti medikų. Klausia nukentėjusiosios, kur įvyko eismo įvykis, ji rodo ranka į pėsčiųjų perėją, taip pat ji rodo ranka į „Toyota Prius“ automobilį, kuris stovi pėsčiųjų perėjoje. Pareigūnas prieina prie minėto automobilio, už vairo sėdi moteris, pareigūnas klausia, kas nutiko, ji atsako, kad „ėjo moteriškė per gatvę, vaikinukas iš galo papypsino ir aš išsigandau ir tiesiog gazą paspaudžiau ir užkabinau koją“. Po to ji pateikia policijos pareigūnui savo vairuotojo pažymėjimą. Vėliau pareigūnas tikrina jos blaivumą, patikrinus nustatyta, kad moteris vairuotoja blaivi. Vaizdo įrašo trukmė – 3.01 min. Antras apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1222_125544“, spalvotas, su garsu. Pareigūnas tikrina nukentėjusiosios blaivumą, nustatyta, kad moteris yra blaivi. Vaizdo įrašo pabaigoje privažiuoja greitosios pagalbos automobilis. Vaizdo įrašo trukmė – 3.00 min. Trečias apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022 1222 125843“, spalvotas, su garsu. Matoma, kaip greitosios pagalbos paramedikė klausia nukentėjusiosios, ką skauda. Ji sako, kad koją, kelius. Paramedikė sako, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), patikrinti koją, padaryti nuotraukas. Pareigūnas per raciją praneša, kad moteris vežama į (duomenys neskelbtini), įrašo jos asmens duomenis, po to prieina prie „Toyota Prius“ automobilio vairuotojos ir aiškina, kad reikia laukti pareigūnų, užrašo jos kontaktinius duomenis. Dar kartą klausia, kaip tai atsitiko. Moteris aiškina, kad sustojo praleisti pėsčiosios, tačiau iš galo jai pyptelėjo ir ji išsigandusi paspaudė akseleratoriaus pedalą. Vaizdo įrašo trukmė – 3.00 min. Ketvirtas apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_ 1222_ 130042“ yra spalvotas, su garsu. Nieko reikšmingo neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė – 3.00 min. Penktas apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_ 1222_130441“ spalvotas, su garsu. Nieko reikšmingo neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė – 3.00 min. (b. l. 73–74).
10. Iš 2023 m. sausio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 230/2023(01) matyti, kad R. L. nustatyta dešinio kelio medialinio šalutinio raiščio plyšimas, dešinio medialinio girnelės-šlaunikaulio raiščio plyšimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicininės pagalbos, t. y. 2022 m. gruodžio 22 d. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinti sužalojimų pasekmes galima tik pilnai išsėmus visas gydymo ir reabilitacijos galimybes, bet nemažiau nei po 120 dienų nuo sužalojimo padarymo (b. l. 58–59, 60–61).
11. Iš akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 17 d. pranešimo matyti, kad atlygindama padarytą žalą draudimo bendrovė nukentėjusiajai R. L. išmokėjo 2 100 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti ir 167 Eur dydžio kompensaciją turtinei žalai (gydymo išlaidoms) atlyginti. Be to, Vilniaus teritorinei ligonių kasai išmokėta 245,17 Eur draudimo išmoka už nukentėjusiosios gydymą (b. l. 70).
12. Iš nukentėjusiosios R. L. 2023 m. birželio 16 d. rašto matyti, kad baudžiamojoje byloje, kurioje ji pripažinta nukentėjusiąja, civilinio ieškinio reikšti neketina.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
13. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
14. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajai inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.
15. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. K. kaltė 2022 m. gruodžio 22 d., apie 12.40 val., Vilniuje, prie ties Gedimino prospekto pastatu Nr. 18 prieš prospekto sankirtą su Vilniaus gatvės keliu įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
16. Kaltinamoji J. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 22 d., apie pietus, ji važiavo Gedimino prospektu ir priartėjusi prie vienos iš nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų ir pastebėjusi prie perėjos stovinčią moterį, sustojo ją praleisti. Kaltinamosios teigimu, jai stovint prieš perėją, už buvusio automobilio vairuotojas staiga labai garsiai „supypsėjo“, ji išsigandusi nevalingai krūptelėjo ir ranka netyčia užkabino rankenėlę, kuria valdomi automobilio pedalai. Ji serga (duomenys neskelbtini) liga – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas. Dėl (duomenys neskelbtini) ir ligos specifikos ji vairuoja automobilį su rankiniu valdymu. Pagal specialiuosius reikalavimus, rankinis automobilio prietaisas tvirtinamas prie vairo. Kadangi jai stovint prieš perėją jos rankos buvo ant vairo, todėl, nuo garsinio signalo krūptelėjus, rankos netyčia užkabino minėto prietaiso rankeną. Paspaudus šią rankeną, automobilis pradėjo riedėti į priekį ir kliudė į kelią perėjoje įžengusią moterį. Tokie kaltinamosios parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji parodė, kad 2022 m. gruodžio 22 d., apie 12.40 val., Vilniuje, papietavusi Vilniaus gatvėje, ji norėjo pasiekti „Vinco Kudirkos“ stotelę. Ties Vilniaus gatvės – Gedimino prospekto sankirta įrengta nereguliuojama pėsčiųjų perėja jai reikėjo kirsti prospekto kelio važiuojamąją dalį. Einant perėja per kelią, jau įpusėjus, ją kliudė prieš perėją sustojęs, bet jos ėjimo per perėją momentu pajudėjęs automobilis. Po įvykio jai jau sėdint prie jos priėjo ją kliudžiusio automobilio vairuotoja, kuri buvo labai susijaudinusi, atsiprašinėjo ir paaiškino, kad vairuojamu automobiliu ji pradėjo važiuoti, nes jai iš galo pradėjo „pypsėti“ kažkokio automobilio vairuotojas. Atvykusi policija užfiksavo įvykį, nustatė, kad ji blaivi. Medikų buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) tolimesnei apžiūrai, jai ligoninėje diagnozavo dešinės kojos medialinio kolateralinio raiščių dalinį plyšimą. Iš esmės analogiškos tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios parodymams aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūno E. R. 2022 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime. Be kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymų bei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų, aplinkybę, jog kaltinamoji J. K. nagrinėjamu atveju pėsčiųjų perėjoje kliudė nukentėjusiąją R. L., patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai bei 2023 m. sausio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėti minėti vaizdo įrašai (b. l. 73–74), patvirtinantys, kad tiek J. K., tiek R. L. paaiškina įvykio aplinkybes, t. y., kad būtent J. K. automobiliu kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusią R. L. Aplinkybę, kad būtent J. K. vairuotas automobilis kliudė ir sužalojo pėsčiųjų perėja einančią R. L. be kitų įrodymų taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje esantis pačio J. K. skambučio į BPC garso įrašas ir 2023 m. sausio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas minėtas garso įrašas (b. l. 71–72). O kad R. L. eismo įvykio metu buvo sužalota, nustatyta remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 18 d. teismo medicinos specialisto išvados, iš kurios matyti, kad R. L. nustatyta dešinio kelio medialinio šalutinio raiščio plyšimas, dešinio medialinio girnelės-šlaunikaulio raiščio plyšimas. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
17. Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad J. K. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ji 2022 m. gruodžio 22 d., apie 12.40 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienintele savo judėjimo krypties Gedimino prospekto kelio eismo juosta nuo Šventaragio gatvės pusės privažiavusi prie ties Gedimino prospekto pastatu Nr. 18 prieš prospekto sankirtą su Vilniaus gatvės keliu įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, ir 30 punkto reikalavimą, numatantį, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, tai yra, sustabdžiusi vairuojamą automobilį prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jos judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į kelią įžengusią ir pėsčiųjų perėja per Gedimino prospekto važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją R. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., ji dėl neatsargumo nuspaudė akceleratoriaus pedalą, dėl to į priekį pajudėjęs automobilis priekine dalimi kliudė pėsčiąją R. L., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
18. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios J. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl J. K. skirtinos bausmės
19. Teismas, skirdamas bausmę J. K., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
20. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai J. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – J. K. padarė vieną neatsargų, baigtą nusikaltimą transporto eismo saugumui, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
21. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
22. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajai J. K. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jos asmenybę bei jos elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamoji J. K. iki BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka nebausta (b. l. 83), buvo 1 kartą teista (teistumas neišnykęs) (b. l. 78–79). Pastaroji aplinkybė kaltinamąją apibūdina neigiamai ir vertintina jai nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir J. K. asmenybę – yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), vykdanti individualią veiklą, ji yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 87), jai nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis (b. l. 159, 160), taip pat nustatyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 85–86). Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – J. K. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti J. K. už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus baudos bausmę, nustatant artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytam šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui dydį – 60 MGL. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per švelni ar per griežta.
24. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
25. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, ir nuteista 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, J. K. paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
26. Kadangi J. K. jai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės nėra atlikusi, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis subendrintinos J. K. šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės.
27. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėja prašė, tuo atveju, jei kaltinamajai bus skiriama baudos bausmė, išdėstyti jos mokėjimą dvejiems metams. Atkreipė dėmesį į tai, kad J. K. yra (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos yra nedidelės.
28. Teismas, įvertinęs J. K. skirtinos baudos dydį (40 MGL/2 000 Eur), daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, todėl yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – dvejus metus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajai nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėti baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.
V. Dėl kitų klausimų
29. Kaltinamajai J. K. ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.
30. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Vokas su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 (trijų tūkstančių) Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 (dviejų tūkstančių) Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinti J. K. šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes ir nustatyti J. K. subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo ir 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 (dviejų tūkstančių) Eur) dydžio baudos bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, J. K. paskirtos 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.