Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-07-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-257-557/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-25
Bylos Nr.
AN2-257-557/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Pažeidėjas
L. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-257-557/2019Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00013-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.11.9.;21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutarimo, kuriuo L. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį 1 400 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2019-03-29 Plungės apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI, Institucija) pareiškimas, kuriuo buvo prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę L. K. pripažinti kalta padarius ANK 120 straipsnio l dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jai administracinę nuobaudą už tai, jog ji, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, t. y. esant jos vadovaujamos bendrovės nemokumui (priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrovės sąskaitų ir turto buvo vykdomas nuo 2016 m.), laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiais savo veiksmais (neveikimu) neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Tokiu būdu L. K. pažeidė kreditorės VMI interesus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Plungės apylinkės teismas 2019-06-04 nutarimu pripažino L. K. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė 1 400 Eur bauda už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nuo 2012-09-03 iki 2019-01-22, žinodama apie sunkią bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, t. y. kad jos valdoma bendrovė yra nemoki, ir turėdama pareigą kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet šio pareiškimo nepateikdama, neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos ir tuo pažeidė kreditorės VMI interesus.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta L. K. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019-06-04 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas dėl toliau nurodomų motyvų.

3.1. Teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad L. K. būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, jai neabejotinai buvo žinomos visos bankroto bylos bendrovei iškėlimo procedūros ir teisės aktų reikalavimai. L. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nuo 2014 metų faktiškai nebevykdė, dėl to nebeteikė ir finansinių ataskaitų Registrų centrui, tačiau bankroto byla bendrovei buvo iškelta tik 2019 metų sausio mėnesį pagal VMI ieškinį. Vadinasi, L. K. nepagrįstai daugiau kaip 4 metus delsė atlikti teisės aktuose jai, kaip bendrovės vadovei, nustatytą pareigą per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. L. K., žinodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir priimdama sprendimą nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, suvokė pavojingą šios veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio neveikimo gali atsirasti neigiamų padarinių ir (ar) žalos kreditoriams, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

3.2. Nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis, apeliantė pažymi, jog ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, laikotarpiu nuo 2012-09-03 iki 2019-01-22, nors ir turėdama tam tikrų finansinių sunkumų, savo įsipareigojimus kreditoriams vykdė. Buvo atliekami darbai užsakovams, kurie laiku nesugebėdavo atsiskaityti už atliktus darbus, todėl ir susidarydavo dalinis įsiskolinimas VMI.

3.3. Teismo teigimu, L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo teismui neteikė pasitarusi su advokatais, kurie patarė palaukti, kol bendrovė atgaus skolą iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovė galės toliau vykdyti veiklą.

3.4. Apeliantė pažymi, jog analizuojamu laikotarpiu ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, darė viską, kad tik išvengtų įmonės bankroto. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovė L. K. pasirašytų sutarčių pagrindu 2012–2013 metais paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus projektui „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2014-03-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriemoka VMI susidarė 2014 metais vasario mėnesį, o bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta 2014-03-14. Būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitymas už atliktus darbus ir sąlygojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo susidarymą VMI.

3.5. Vilniaus apygardos teismui iškėlus bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, visi atsiskaitymai buvo sustabdyti, dėl to ir susidarė PVM mokesčio 69 429,47 Eur įsiskolinimas VMI. L. K. teigimu, ji neturėjo jokios realios galimybės daryti įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmams, kad ši bendrovė visiškai atsiskaitytų su jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktas paslaugas. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad L. K. nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso inicijavimu. Priešingai, L. K. teigimu, ji pagrįstai tikėjosi susigrąžinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą ir taip išvengti įmonės bankroto. Neabejotina ir tai, kad šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkė, todėl reali galimybė susigrąžinti pinigines lėšas yra. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neatliko kokių nors būtinų teisinių veiksmų, tai tik todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovams nuo 2013-09-16 Vilniaus apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00946-13. Neabejotina tai, kad vykstam ikiteisminiam tyrimui visi kreditorių veiksmai yra apriboti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), todėl bet kokio procesinio sprendimo priėmimas priklauso tik nuo prokuroro. Ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje iki šiol nėra baigtas, todėl ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio klausimas šiuo metu nėra išspręstas.

3.6. Taip pat teismas nutarime nurodė, kad L. K. turėjo teisę bendrovės vardu teikti prašymą daryti bendrovės bankroto bylos iškėlimui reikalingų dokumentų kopijas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji ėmėsi tokių veiksmų ir (arba) gavo atsisakymą ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus daryti. Priešingai, teismo posėdžio metu L. K. paaiškino, kad dėl dokumentų kopijų į ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus nesikreipė, nežinojo, kad turėjo teisę kreiptis. Todėl teismas nelaikė jos nurodomas priežastis svarbiomis ir pateisinančiomis nesikreipimą teisės aktų nustatyta tvarka dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo.

3.7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinių įsipareigojimų pagrindu dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir buvo didžiausia paslaugų užsakovė, ikiteisminio tyrimo pareigūnai paėmė į baudžiamąją bylą ir visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius ir kitus su įmonės veikla susijusius dokumentus. Nuo to momento įmonės veikla buvo iš esmės paralyžiuota. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra grąžinę, taip pat apribojo disponavimą įmonės sąskaitomis ir turtu, todėl įmonė negali/negalėjo vykdyti komercinės ūkinės veiklos, tai ir sąlygojo 69 429,47 Eur jos įsiskolinimo susidarymą VMI. Vilniaus apygardos prokuratūrai užbaigus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 10-1-00946-13, bus galima objektyviai nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. K. asmeninės atsakomybės klausimą dėl veiksmų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso inicijavimu nesiėmimu.

3.8. L. K. teigimu, pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas, kad ji nesikreipė į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimui reikalingų dokumentų kopijų gavimo, iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio. Pasak apeliantės, išsireikalauti iš ikiteisminio tyrimo institucijos visą baudžiamosios bylos medžiagą jos tyrimo stadijoje ji realios galimybės neturi ir neturėjo. Teisė susipažinti ar gauti iš baudžiamosios bylos dokumentus, kol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, nėra absoliuti, todėl ikiteisminio tyrimo medžiagos naudojamas yra griežtai ribojamas. Šiuo atveju, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtame ikiteisminiame tyrime taip pat pareikšti įtarimai, todėl ji, kaip bendrovės vadovė, jeigu ir būtų gavusi dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų iš ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos, vis vien tai nesuteiktų realios galimybės tinkamai įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės–komercinės būklės ir atliktų ūkinių operacijų. Tik pasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui galima bus objektyviai nustatyti, ar ji, L. K., galėjo (turėjo) kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesikreipė, suvokdama pavojingą šios veikos pobūdį, bei numatė, kad dėl tokio neveikimo gali atsirasti neigiamų padarinių ir (ar) žalos kreditoriams, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

3.9. Teismas padarė išvadą, kad L. K. kaltė įrodyta byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais: VMI pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, antstolio S. D. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, antstolio S. D. išieškojimo negalimumo aktu, VMI viršininko sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, prievolių ataskaita, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašu.

3.10. Teismo teigimu, byloje nustatytos visos sąlygos L. K. administracinei atsakomybei kilti – ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir žinodama, jog bendrovė yra nemoki, neįvykdė IBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei bei nepagrįstai tęsė bendrovės veiklą, tuo pažeisdama kreditorės VMI interesus. Tokiais savo veiksmais L. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. kreditorių teisių pažeidimą, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

3.11. L. K. nesutinka dėl jai taikoma administracine atsakomybe ir teigia, jog skundžiamame teismo nutarime nėra konkrečiai išskiriami jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, konkretūs neteisėti veiksmai, kurie sąlygotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo atsiradimą ir dėl kurių būtų galima preziumuoti jos, kaip įmonės vadovės, kaltę (netinkamus veiksmus). Priešingai, L. K. teigimu, ji atliko visus įmanomus veiksmus, kad įmonės padėtis būtų stabilizuota, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas atsirado tik dėl užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto ir ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų. Kaip minėta anksčiau, atliekamas ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, įmonės veikla apribota ne dėl jos – L. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, kaltės, bet ikiteisminio tyrimo organų iniciatyva. Todėl L. K. nesutinka su teismo išvada, kad ji nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso inicijavimu. Tokia teismo išvada, apeliantės teigimu, yra formali ir prieštaraujanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5. straipsnio nuostatoms, t. y. teisingumo ir protingumo kriterijams.

3.12. Teismų praktikoje nurodyta, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (tai, apeliantės teigimu, šiuo atveju buvo padaryta). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi nutarimas skirti administracinę nuobaudą gali būti grindžiamas tik leistinais, teismo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl šių įrodymų pakankamumo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Be to, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei dėl konkretaus asmens kaltės nusižengimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių.

3.13. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotas pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

3.14. IBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“ Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte: „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.“ Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui, savininkui (savininkams) iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra tai, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje paneigtina.

3.15. Apibendrindama apeliantė L. K. pažymi, kad nagrinėjamu atveju jai negali būti taikoma administracinė atsakomybė, nes jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kilti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr. e2AT-18-648/2017).

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. K. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, teismo išvados dėl pažeidėjos kaltės padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Skundžiamu nutarimu L. K. nubausta už tai, jog ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, t. y. esant jos vadovaujamos bendrovės nemokumui (priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrovės sąskaitų ir turto buvo vykdomas nuo 2016 m.), laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiais savo veiksmais (neveikimu) neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Tokiu būdu L. K. pažeidė kreditorės VMI interesus.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui nuo 2016-07-20 priėmė nurodymą dėl priverstinio išieškojimo nurašant mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui buvo 67 112,87 Eur.

9. Apeliantės argumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas atsirado tik dėl užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto ir ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų, o ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, darė viską, kad tik išvengtų įmonės bankroto, atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina L. K. veikus tyčia – ji, kaip bendrovės vadovė, žinodama apie bendrovės įsiskolinimą VMI, taip pat kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdama galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nesiekė sumažinti ilgą laiką – daugiau kaip dvejus metus.

10. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimai sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

11. Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, darytina išvada, kad L. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, žinodama, kad bendrovė, po 2016-07-20 VMI viršininko sprendimo išieškoti mokestinę neprimoką iš turto susidarius ženkliai mokestinei nepriemokai, būdama nepajėgi atsiskaityti su VMI, tapo nemoki, siekiant užkirsti kelią tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, laikotarpiu nuo 2016-07-20 iki 2019-01-09 (kol bankroto byla bendrovei buvo iškelta pagal VMI ieškinį) privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu L. K. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorės VMI interesus. Būtent toks kreditorių teisių pažeidimas užtraukia jai administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

12. Pažymėtina, kad L. K., žinodama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriemoka VMI susidarė dar 2014 metų vasario mėnesį, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, nei iki 2016 m., nei vėliau, jau antstoliui vykdant išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal VMI nutarimą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų skolai panaikinti. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, bendrovės vadovas ar akcininkas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centrui nebuvo teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2014 metų, todėl iš šių aplinkybių matyti, kad L. K. tinkamai nevykdė savo pareigų, kurias privalėjo vykdyti pagal įstatymų reikalavimus: organizuoti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymą, vykdyti buhalterinių dokumentų apskaitą ir archyvavimą, teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui. Todėl L. K. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra formalus ir prieštaraujantis CK 1.5. straipsnio nuostatoms, t. y. teisingumo ir protingumo kriterijams, nėra pagrįsti.

13. Kiti apeliantės nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. L. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, privalėjo teisės aktų nustatytais pagrindais ir terminais kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi ji, kaip vadovė, geriausiai žinojo įmonės finansinę padėtį, ir pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėjo pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus, tiek naujų potencialių kreditorių interesus. Be to, iš VĮ Registrų centro pateiktų 2014-06-02 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad bendrovė jau buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto bendrovės turto vertės.

14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. K. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą, jos veikoje nustatyti visi privalomi subjektyvieji ir objektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, todėl administracinėn atsakomybėn ji patraukta teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl L. K. kaltės, jai paskirtos nuobaudos individualizavimo, todėl priėmė pagrįstą nutarimą, apeliacinio skundo argumentai L. K. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Neperžengiant apeliacinio skundo ribų nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos L. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas