- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1412-173/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Galina Blaževič, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- Giedriaus Čeponio, G.Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apygardos prokuratūros
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Giedriaus Čeponio atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G.Č. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apygardos prokuratūros dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G.Č. prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 87,60 Lt turtinei žalai bei 1912,40 Lt neturtinei žalai atlyginti. Reikalavimus grindė tuo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti Nr. 63-1-00055-07, Kaišiadorių rajono apylinkės komisariate atsakovas buvo dviem parom neteisėtai laikinai sulaikytas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškimą priimti atsisakė. Pažymėjo, jog bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d., CPK 51 str. 4 d.,). 2001 m. liepos 26 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 932 1 punkte nustatyta, kad įgaliotos atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, yra tos institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, todėl laikė, kad tinkamu atsakovo atstovu byloje yra Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Kadangi šios institucijos buveinė yra Vilniuje, o ieškovo gyvenamoji vieta Kybartuose (Vilkaviškio rajonas), teismas sprendė, jog pareiškimas Kauno miesto apylinkės teismui neteismingas (CPK 29 str., 30 str. 7 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmes. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-215 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokuroro kompetencijos nuostatų 102 punktu, numatančiu, kad apygardos prokuratūra ir apygardos prokuratūros prokurorai atstovauja valstybei (Generalinei prokuratūrai) visų instancijų teismuose civilinėse bylose dėl žalos, padarytos galimai neteisėtais apygardos arba apylinkės prokuratūros prokuroro veiksmais, atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis - vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimu. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Atsisakydamas priimti pareiškimą, apylinkės teismas vadovavosi CPK 29 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę, nes valstybei teisme atstovauja Vyriausybė, o įstatymų numatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota arba kita institucija. Sutinkamai su 2001 m. liepos 26 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 26 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 1 punktu, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybę atstovauti yra įgaliojamos institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, t.y., šioje byloje valstybę atstovauti yra įgaliota Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, kurios buveinė yra Vilniuje. Argumentai, jog minima byla yra teisminga Kauno miesto apylinkės teismui pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-215 patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokuroro kompetencijos nuostatus, kolegijos nuomone yra neteisingi, nes šis teisės aktas reglamentuoja ne minėtų rūšies civilinių bylų teismingumą, o nustato Generalinės prokuratūros, teritorinių (apygardų ir apylinkių) prokuratūrų, generalinio prokuroro, generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros kanclerio, Generalinės prokuratūros departamento, skyrių vyriausiųjų prokurorų (jų pavaduotojų) ir vedėjų (jų pavaduotojų), teritorinių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų (jų pavaduotojų), prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją) vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai (toliau – prokuratūra) nustatytas funkcijas.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.