Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-09-20 · Byla Nr. N-444-1649-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-20
Bylos Nr.
N-444-1649-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas
Administracinė byla Nr. N–1–1649/2007Procesinio sprendimo kategorija – 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 21 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnas 2006 m. spalio 12 d. M. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad M. B. kelio Ryga – Šiauliai – Tauragė - Kaliningradas 109 kilometre, vairuodamas automobilį, važiavo 75 km/h greičiu, viršydamas 50 km/h leistiną greitį. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 3 dalį, 130² straipsnio dalį „Pastaba“.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato eismo priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūno 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu M. B. pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį paskirta 225 litų bauda bei pagal ATPK 130² straipsnio dalį „Pastaba“ pažeidimas įvertintas 4 balais.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi minėtas nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta institucijai naujam nagrinėjimui, įpareigojant atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.

Išnagrinėjęs bylą iš naujo, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2007 m. sausio 27 d. nutarimu M. B. pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį paskyrė 225 litų baudą bei pagal ATPK 130² straipsnio dalį „Pastaba“ pažeidimą įvertino 4 balais.

II.

M. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, skundu prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Jo teigimu, jis pažeidimo nepadarė, todėl Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

III.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 21 d. nutarimu M. B. skundą patenkino, Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikinus Institucijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir bylą grąžinus naujam nagrinėjimui, Institucija buvo įpareigota papildomai ištirti aplinkybes dėl greičio nustatymui naudoto greičio matavimo prietaiso patikimumo bei dėl galimai padarytos klaidos nustatant greitį viršijusį automobilį.

Papildomai tiriant įrodymus, buvo gautas tik policijos pareigūno Egidijaus Andrulio, matavusio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio greitį, 2007 m. sausio 11 d. rašytas tarnybinis pranešimas. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad M. B. akivaizdžiai viršijo greitį, važiavo vienas, nei prieš jį, nei už jo, nei kita kryptimi kitų automobilių nevažiavo, išmatuoti atvažiuojančio link policijos pareigūnų automobilio greitį niekas netrukdė. Policijos pareigūnai stovėjo kelkraštyje, tiesiame kelio ruože, į abi puses esant geram matomumui. E. Andrulio teigimu, distanciniu greičio matavimo prietaisu „Barjer 2-2M“ apie 150-200 metrų atstumu užfiksavo atvažiuojančio automobilio greitį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pažeidimo nustatymo dieną nei šio policijos pareigūno rašytame tarnybiniame pranešime, nei kartu patruliavusio policijos pareigūno Tomo Jagučio tarnybiniame pranešime nėra duomenų apie tai, kur stovėjo policijos automobilis, kokiu atstumu buvo išmatuotas atvažiuojančio automobilio greitis, ar šis automobilis judėjo automobilių sraute, ar važiavo pavienis, ar kartu važiavo keleiviai ir pan.

Nuotolinio transporto priemonių judėjimo greičio matavimo prietaiso „Barjer-2M“ techniniame aprašyme ir naudojimo instrukcijoje (toliau – Instrukcija) („Barjer 2-2M“ analogas) nurodyta, kad šis greičio matavimo prietaisas matuoja tiek pavienio, tiek ir didžiausiu greičiu važiuojančio transporto priemonių grupėje automobilio greitį, jeigu minimalus judėjimo greičių skirtumas tarp transporto priemonės ir grupės skirsis dydžiu, ne mažesniu nei prietaiso gretimo kanalo plotis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga nepaneigtos abejonės, ar greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas M. B. vairuojamos transporto priemonės greitis, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimą bei liudytojo Deivido Štuto parodymus, kad M. B. vairuojamas automobilis judėjo automobilių sraute. Teismo nutarime atkreiptas dėmesys į tai, kad Instrukcijos 11.1.3. punktas numato, jog patekus važiuojančiam objektui į greičio matavimo prietaiso veikimo zoną, matavimo bloko skydelyje (tablo) indikuojama objekto judėjimo greičio reikšmė, o jeigu į greičio matavimo prietaiso zoną patenka kitas objektas, kurio greitis 10 arba daugiau km/val., priklausomai nuo priėmimo kanalų, tai greičio matavimo prietaisas automatiškai pradeda matuoti greičiau važiuojančio objekto greitį.

Teismo nutarime taip pat pažymėta, kad pagal ATPK 286 straipsnį nutarime turi būti inter alia bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Ginčijamas Institucijos nutarimas, teismo nuomone, neatitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimų, nes jame nėra išdėstyti įrodymai ir išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Nutarime nėra nurodyti įrodymų šaltiniai, kuriais nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, neaptarti ir nepašalinti prieštaravimai. Dėl nurodytų aplinkybių Institucijos nutarimas panaikintas ir administracinė byla nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

IV.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 21 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Institucijos teigimu, administracinėn atsakomybėn M. B. patrauktas ir nuobauda jam paskirta, ištyrus ir įvertinus visas svarbias bylai aplinkybes, įrodžius pažeidimo faktą ir M. B. kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Pagal ATPK 291 straipsnį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje turi teisę apskųsti tik asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei nukentėjusysis. Tokį pat dalyvaujančių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas asmenų ratą apibrėžia ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 122 straipsnio 1 dalis. Tie patys asmenys gali naudotis teise paduoti apeliacinį skundą dėl teismų nutarimų ir nutarčių administracinių teisės pažeidimų bylose (ABTĮ 128 str.).

Nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolą M. B. surašė Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnas, o administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo ir nuobaudą paskyrė Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas.

Pagal minėtas įstatymų nuostatas teisę skųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, o tuo pačiu ir teisę į apeliaciją turi institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, šiuo atveju - Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariatas. Todėl Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kaip institucija, kurios pareigūnas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, šiuo atveju pagal minėtus įstatymus neturi teisės skųsti teismo nutarimus ar nutartis, priimtas šioje byloje. Toks nutarimų ir nutarčių, priimtų administracinių teisės pažeidimų bylose, apskundimo teisę turinčių subjektų apibrėžimas atitinka Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikant ATPK 291 straipsnį ir ABTĮ 122 ir 128 straipsnių nuostatas (Administracinės bylos Nr. N5 – 6/2007; Nr. N16-409/2007; Nr. N4-290/2004).

Todėl konstatuojama, kad apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 21 d. nutarimo padavė subjektas, neturintis teisės jį paduoti. Apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 str. 3 d. 2 p.). Pagal ABTĮ 134 straipsnio 7 dalį, šiems trūkumams paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 7 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 21 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius