- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-03
- Bylos Nr.
- 2S-569-440/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00309-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- UAB „Geteks“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Danutė Kregždienė Civilinė byla Nr. 2S-569-440/2013 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00309-2013-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 3 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geteks“ atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Geteks“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Geteks“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-405-476/2010 dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo, priimti naują sprendimą – panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjų R. M. ir D. M. santuokoje įgyto turto padalijimo ir R. M. ir D. M. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą padalinti laikantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pareiškėja prašyme rėmėsi pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte - teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių. Nurodė, kad R. M. elektros įrengimų montavimo įmonei laiku neapmokėjus 2009-12-28 pasirašyto paprastojo neprotestuotino vekselio, kreipėsi į notarą, kuris 2010-01-19 išdavė vykdomąjį įrašą dėl 9178,13 Lt skolos išieškojimo. Po to vykdomasis įrašas atiduotas vykdyti antstolei E. R., kuri 2010-01-22 skolininkui R. M. elektros įrengimų montavimo įmonei išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą. 2010-04-15 R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės savininkas R. M. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos R. M. elektros įrengimų montavimo įmonei iškėlimo. 2011-02-02 Šiaulių apygardos teismo sprendimu patvirtinti R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tame tarpe ir pareiškėjos reikalavimas 12493,14 Lt sumai, bei pripažinta, jog bankrutavusios R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės veikla pasibaigė. Pareiškėjos nuomone, remiantis 2010-04-15 ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytomis aplinkybėmis, tuo metu, kai antstolė išsiuntė raginimą vykdyti sprendimą, įmonė jau buvo finansiškai nepajėgi atsiskaityti su kreditoriumi, todėl R. M., kaip minėtos individualios įmonės savininkas, turėjo asmeninį skolinį įsipareigojimą kreditoriaus atžvilgiu ir privalėjo minėtą skolą grąžinti iš savo asmeninės ir jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalies. 2010-03-05 R. M. ir jo sutuoktinė D. M. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir 2010-03-26 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu visas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turėtas nekilnojamasis turtas atiteko D. M.. Pareiškėjos teigimu, toks turto padalijimas reiškė, jog ji neteko galimybės reikalauti, jog R. M. įvykdytų skolinį įsipareigojimą jos atžvilgiu. Apie civilinės bylos nagrinėjimą UAB „Geteks“ nebuvo informuota, todėl ji negalėjo įstoti į bylą ir apginti savo, kaip kreditoriaus teisių. Nurodė, kad termino, prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, pradžia sietina su 2013-02-14, nes tada kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos dėl skolos prisiteisimo iš R. M. ir atlikus R. M. turto paiešką Nekilnojamo turto registre paaiškėjo, kad teismo sprendimo pagrindu turtas po santuokos nutraukimo atiteko D. M..
Atsiliepimas
Atsakovai R. M. ir D. M. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pažymėjo, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, turi būti atsižvelgiama ne tik į pareiškėjos nurodomą sužinojimo momentą, bet ir įvertinama kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjos reikalavimo teisė į R. M. elektros įrengimų montavimo įmonę atsirado 2010 m. sausio mėnesį. Nuo šio momento pareiškėja turėjo visas galimybes teisėtomis priemonėmis domėtis individualios įmonės savininko R. M. turtine ir šeimynine padėtimi, o ypač veikdamas kaip kreditorius įmonės bankroto procese. Pabrėžė, kad UAB „Geteks“ yra R. M. individualios įmonės, o ne R. M. kaip fizinio asmens, kreditorius. Pareiškėja nuo 2010 m. sausio mėn. turėjo teisę inicijuoti skolos priteisimą ir išieškojimą tiek iš R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės, tiek ir iš jos savininko R. M., tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Pasibaigus bankroto procedūroms ir išregistravus įmonę iš Juridinių asmenų registro, tiek pačios R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės, tiek ir jos savininko subsidiarios prievolės prieš jo individualios įmonės kreditorius, įskaitant UAB „Geteks“ pasibaigė. UAB „Geteks“ nebeturi teisinio pagrindo nukreipti savo reikalavimą nei į neegzistuojančią R. M. įmonę, nei į jos savininką R. M., todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje negali būti tenkinamas kaip nesukeliantis jokių pasekmių pareiškėjai. Pagal LR CPK 366 straipsnio 3 dalį, proceso atnaujinimas bankroto byloje, kai bankrutuojanti įmonė jau yra likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, negali būti inicijuojamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-405-476/2010, dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo ir priteisė atsakovams D. M. ir R. M. iš pareiškėjos UAB „Geteks“ 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad UAB „Geteks“ 2010 m. sausio mėnesį įgijo reikalavimo teisę į R. M. elektros įrengimų montavimo įmonę (ir subsidiariai į R. M. kaip fizinį asmenį), todėl pareiškėja turėjo visas galimybes teisėtomis priemonėmis domėtis individualios įmonės savininko R. M. turtine padėtimi nuo to momento, kai 2010 m. sausio mėnesį įgijo reikalavimo teisę į R. M. priklausančią individualią įmonę. Pažymėjo, kad civilinės bylos, kurioje pareiškėja prašė atnaujinti procesą, sprendimu padalintas sutuoktinių turtas buvo perregistruotas viešame nekilnojamo turto registre ir įrašas apie tai galioja nuo 2010-05-05. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad tik praėjus beveik trims metams po tokio fakto išviešinimo, be to, pareiškėjui dalyvavus įmonės bankroto byloje kaip kreditoriui, UAB „Geteks“ pradėjo domėtis R. M. turtine padėtimi. Pareiškėja, siekdama patenkinti savo reikalavimą, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, kadangi įgijusi reikalavimo teisę ir net žinodama apie bankroto bylos iškėlimą, nesiėmė jokių priemonių skolai išieškoti. Konstatavo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo Raseinių rajono apylinkės teisme gautas 2013-03-29, t.y., praėjus beveik trejiems metams po to, kai pareiškėjas objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, jei būtų veikęs atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, todėl laikė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja praleisto termino atnaujinti neprašė. Sprendė, kad LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra atskiras pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskiruosius skundus esmė
Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Geteks“ prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-415-237/2013 ir perduoti klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-405-476/2010 dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo pagal UAB „Geteks“ 2013-04-23 prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantė nesutinka, kad ji privalėjo domėtis individualios įmonės savininko R. M. turtine padėtimi, nuo to momento, kai 2010 m. sausio mėnesį įgijo reikalavimo teisę į R. M. elektros įrengimų montavimo įmonę. UAB „Geteks“ turėjo reikalavimo teisę ne į individualios įmonės savininką, bet į į R. M. elektros įrengimų montavimo įmonę ir ji laiku ėmėsi visų įmanomų teisinių priemonių, kad iš į R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės išieškotų apeliantei priklausančias sumas pagal notaro 2010-01-19 išduotą vykdomąjį įrašą.UAB „Geteks“ neturėdama jokios informacijos apie sunkią R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės finansinę padėtį, objektyviai negalėjo žinoti, jog 2010 m. sausio – balandžio mėnesiais R. M. įmonė buvo faktiškai nemoki, ir todėl R. M. kaip individualios įmonės savininkas gali būti subsidiariai atsakingas.Pareiškėjos kreditorinis reikalavimas R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2010-06-30 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010-07-07, tai yra jau po to, kai R. M. turto perleidimo faktas 2010-05-05 buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Apeliantės vertinimu, R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės bankroto administratorius turėjo įstatyminę pareigą ir teisę surasti bankrutuojančios įmonės ir R. M. kaip fizinio asmens turtą ir užginčyti abejotinus turto perleidimo sandorius. Bankroto administratoriui nustačius, kad bankrutuojanti įmonė neturi jokio kito turto išskyrus transporto priemones, neradus R. M. vardu registruoto turto bei Šiaulių apygardos teismui patvirtinus įmonės likvidavimo aktą ir priėmus sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos, apeliantė neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad R. M., kaip įmonės savininkas, neturi jokio registruotino turto.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai R. M. ir D. M. nurodo, kad su pareiškėjos UAB „Geteks“ skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir iš pareiškėjos priteisti 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą apmokėti. Nurodo, kad kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė įgijo reikalavimo teisę į R. M. individualią įmonę ir subsidiariai į R. M. 2010 m. sausio mėnesį, kai suėjo R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo terminas, o vekselis nustatytu laiku nebuvo apmokėtas. Apeliantė jau nuo 2010 m. sausio mėnesio turėjo teisę inicijuoti skolos priteisimą ir išieškojimą tiek iš R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės, tiek ir, tuo pačiu metu, iš jos savininko R. M., tačiau UAB „Geteks“ R. M. turtine padėtimi nesidomėjo, skolos priteisimo ir išieškojimo iš R. M. neinicijavo net trejus metus – iki pat 2013 m. vasario 14 d. Pažymėjo, kad apeliantė jau nuo 2010 m. sausio mėnesio žinodama, kad R. M. elektros įrengimų montavimo įmonė nevykdo savo įsipareigojimų pagal vekselį ir, kad išieškoti lėšų nepavyksta net antstolei, turėjo visas galimybes suprasti, kad R. M. individualios įmonės finansinė padėtis yra sunki ir yra visi pagrindai pradėti domėtis paties įmonės savininko turtine padėtimi. Pabrėžė, kad R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės bankroto bylos eigoje R. M. jokio asmeninio arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo registruotino nekilnojamo turto faktiškai neturėjo. Apeliantei aktualus turtas, kaip D. M. asmeninė nuosavybė, viešame registre buvo įregistruota 2010-05-05, tokio įrašo padarymo pagrindas – 2010-03-26 teismo sprendimas, o nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo R. M. įmonei įsiteisėjo 2010-05-14. Atsakovų nuomone, akivaizdu, kad R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės bankroto administratorius pagrįstai konstatavo, jog įmonės savininko vardu turto nerasta. Atkreipė dėmesį, kad apeliantė pateiktame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios jai sukliudė ieškoti teisinės pagalbos dėl skolos išieškojimo asmeniškai iš R. M. ir tuo pačiu pasidomėti R. M. turtine, kartu ir šeimynine, padėtimi iki 2013-02-14. Atsakovai pažymėjo, kad pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai, kad apeliantė (verslo subjektas), siekdamas skolos išieškojimo, nesielgė pakankamai sąžiningai, apdairiai bei rūpestingai ir praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Taigi, proceso atnaujinimas galimas tik esant LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (LR CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (LR CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (LR CPK 369 straipsnio 2 dalis). Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos (apeliantės) prašymo dėl proceso atnaujinimo konstatavęs LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, praleidimą.
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino
Pažymėtina, kad LR CPK 368 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Vadovaujantis LR CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktu, prašyme dėl proceso atnaujinimo asmuo turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas LR CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus.
Apeliantė nesutinka su teismo išvada dėl įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimo. Nurodo, kad objektyviai neturėjo galimybės žinoti apie sunkią R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės finansinę padėtį, todėl neprivalėjo domėtis individualios įmonės savininko turtine padėtimi. Taip pat neturėjo pagrindo abejoti įmonės bankroto administratoriaus bei Šiaulių apygardos teismo veiksmais bankroto proceso eigoje. Teigia, kad įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino pradžia laikytina 2013-02-14, nes tada kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos ir atlikus R. M. turto paiešką Valstybinės įmonės (toliau –VĮ) Registrų centro Nekilnojamo turto registre paaiškėjo, kad teismo sprendimo pagrindu turtas po santuokos nutraukimo atiteko D. M..
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog R. M. elektros įrengimų montavimo įmonei laiku neapmokėjus 2009-12-28 pasirašyto paprastojo neprotestuotino vekselio, 2010-01-19 Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaras UAB „Geteks“ prašymu išdavė vykdomąjį įrašą dėl 9178,13 Lt skolos išieškojimo iš R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės (17 b.l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nutartį dėl bankroto bylos R. M. elektros įrengimų montavimo įmonei iškėlimo, Šiaulių apygardos teismas priėmė 2010-05-04. Sprendimas dėl bankrutavusios R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės veiklos pabaigos priimtas 2011-02-02 (29 b.l.). Bankrutavusi R. M. elektros įrengimų montavimo įmonė išregistruota iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2011-03-17 (73 b.l.). Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-405-476/2010 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu tarp R. M. ir D. M. priimtas 2010-03-26 (34 b.l.). Šio sprendimo pagrindu nekilnojamas turtas, priklausęs sutuoktiniams bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, atiteko D. M.. Nuosavybės pasikeitimo faktas įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registre 2010-05-05 (8-12 b.l.). Apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo Raseinių rajono apylinkės teisme gautas 2013-03-29. Procesiniuose dokumentuose apeliantė nurodė, kad aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ji sužinojo 2013-02-14, kai kreipėsi pagalbos į advokatą dėl galimybės prisiteisti skolą iš R. M. ir atlikus paiešką VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registre sužinojo, kad D. M. nekilnojamą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš R. M. įsigijo Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-03-26 sprendimu.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad pareiškėja elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai, nes tik praėjus beveik trims metams pradėjo domėtis R. M. turtine padėtimi. Teismas sprendė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, nes ji turėjo sužinoti apie bylos santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimą ir sprendimo priėmimą 2010-05-05, tai yra tada, kai po sprendimo priėmimo pasikeitus turto statusui, nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registre D. M. nuosavybės teise.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų argumentais bei pirmos instancijos teismo išvadomis dėl proceso atnaujinimo termino praleidimo ir konstatuoja, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurios jai sukliudė ieškoti teisinės pagalbos dėl skolos išieškojimo asmeniškai iš R. M. ir pasidomėti jo turtine bei šeimynine padėtimi iki 2013-02-14. Taip pat teismo nuomone, apeliantė jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė fakto, dėl kokių svarbių ir pateisinamų priežasčių R. M. turtine padėtimi nesidomėjo beveik tris metus nuo santuokos nutraukimo bylos bei daugiau nei du metus nuo bankrutavusios R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės veiklos pabaigos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas nustato, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo ar galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai.
Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, apeliantė UAB „Geteks“ gavusi notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės, jau nuo 2010 m. sausio mėnesio įgijo reikalavimo teisę į R. M. įmonę ir subsidiariai į R. M. kaip fizinį asmenį, tačiau beveik tris metus nesiėmė jokių veiksmų skolai išsiieškoti iš įmonės savininko. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.50 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Vadovaujantis LR CPK 673 straipsniu, jeigu individuali įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą.
Laikytina nepagrįsta apeliantės argumentacija nurodant, kad ji ėmėsi visų įmanomų teisinių priemonių siekiant išieškoti jai priklausančias sumas pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą bei, kad objektyviai negalėjo žinoti, kad R. M. elektros įrengimų montavimo įmonė 2010 m. sausio – balandžio mėnesiais buvo nemoki. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad skolos išieškojimas iš R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės antstolės E. R. kontoroje buvo vykdomas nuo 2010-01-22 (18-19 b.l.), tačiau byloje nėra duomenų, kad bent dalis lėšų iš skolininkės buvo išieškota. Apeliantė nurodo, kad antstolės padėjėja areštavo individualios įmonės turtą, kadangi vykdomajame dokumente skolininku buvo nurodyta įmonė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad domėjosi skolos išieškojimo procesu (prašė antstolės skelbti areštuoto turto varžytynes, prašė išduoti pažymas apie vykdymo eigą ir kt.), todėl apeliantės veiksmai negali būti vertinami kaip visų įmanomų teisinių priemonių siekiant išieškoti skolą išnaudojimu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad antstolei nepavykstant išieškoti skolos priverstine tvarka iš R. M. elektros įrengimų montavimo įmonės, pareiškėja turėjo pagrindo daryti pagrįstas išvadas, kad įmonės finansinė būklė yra sunki, o skolos išieškojimą yra tikslinga nukreipti į individualios įmonės savininko turtą ir tokiu būdu savalaikiai ginti pažeistas teises. Paminėtina, kad iki pat bankroto bylos iškėlimo bei bankroto proceso metu pareiškėja galėjo ir turėjo aktyviai dalyvauti priverstiniame skolos išieškojimo bei bankroto procesuose siekiant apginti savo turtinius interesus (bet kuriuo metu galėjo kreiptis į antstolę, o vėliau į bankroto administratorių dėl įmonės bei įmonės savininko turtinės padėties patikrinimo ir įvertinimo), todėl apeliantės motyvai teigiant, kad bankroto administratoriaus ar Šiaulių apygardos teismo veiksmai jai nekėlė abejonių, nepateisina apeliantės neveikimo bei nesidomėjimo skolos išieškojimo galimybėmis iki pat įmonės išregistravimo iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2011 m. kovo 17 d.
Teismas daro išvadą, kad per laikotarpį nuo skolos išieškojimo priverstine tvarka pradžios, t.y. nuo 2010-01-22, apeliantė objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie R. M. turtinę bei šeimyninę padėtį, tačiau savo teisėmis nepasinaudojo ir nedėjo pastangų siekiant išsiaiškinti skolos išieškojimo galimybes iš individualios įmonės savininko.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje vertinti bankroto administratoriaus veiksmų, kadangi šis asmuo nėra įtrauktas į bylos nagrinėjimą, be to sprendžiamas proceso atnaujinimo, o ne bankroto administratoriaus atsakomybės bei veiksmų teisėtumo vertinimo klausimas.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėja neveikė kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, nesiėmė būtiniausių aktyvių veiksmų reikalingų esamoje situacijoje. Kaip jau minėta, pareiškėja objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie R. M. santuokos nutraukimą ir turto padalijimą 2010 m., tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Toks pareiškėjos nerūpestingumas, delsimas, neatsakingumas negali būti pateisinamas ir sudaryti pagrindą procesui atnaujinti, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo. Laikytina pagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėja yra pelno siekiantis juridinis asmuo, ir jai, kaip verslo subjektui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kas reiškia, kad bet kurioje situacijoje verslo subjektas turi pareigą elgtis ypatingai apdairiai.
Pažymėtina, kad protingumo ir sąžiningumo principas įpareigoja asmenį domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei atitinkamai elgtis, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai, atsižvelgiant į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus, jei jis konkrečioje situacijoje galėjo ir turėjo atitinkamai elgtis. Taip pat yra pagrindo vertinti, kad vidutinis protingas apdairus ir rūpestingas asmuo byloje nustatytomis aplinkybėmis atitinkamomis sąlygomis skolos išieškojimo tiek iš individualios įmonės, tiek iš jos savininko, galimybėmis būtų domėjęsis individualios įmonės bankroto proceso metu, o ne praėjus daugiau nei dviems metams nuo įmonės veiklos pabaigos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad apeliantės argumentai dėl neprivalėjimo domėtis individualios įmonės savininko turtine padėtimi, o tuo pačiu ir skolos išieškojimo galimybe, laikytini nepagrįstais ir nemotyvuotais. Teismas sprendžia, kad įvertinus bylos aplinkybes, pareiškėjos veiksmai negali būti vertinami kaip savalaikiai bei atitinkantys atidumo ir rūpestingumo kriterijus.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino termino atnaujinimo klausimui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė teisingas išvadas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti 1000,00 Lt (117-118 b. l.) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios Rekomendacijos patvirtintos 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Rekomendacijose nustatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose maksimalūs dydžiai ir kriterijai. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punkto, 8.15 punkto nuostatomis, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą yra 500,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo Rekomendacijų 8.15 punkte nustatyto maksimumo, nepaisant to, kad nagrinėjamas klausimas dėl proceso atnaujinimo yra pakankamai sudėtingas, tačiau atsiliepime į atskirąjį skundą pakartojami ir atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo argumentai, pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje atsakovai naudojosi tos pačios advokatės teisinėmis paslaugomis. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas pareikalavo papildomų specialių žinių ar itin daug advokato darbo bei laiko sąnaudų. Išdėstytos aplinkybės ir atskirojo skundo atmetimas sudaro pagrindą priteisti atsakovams tik dalį jų patirtų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str.), todėl iš apeliantės atsakovams priteistini 500,00 Lt teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą, sutikdamas su pirmos instancijos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „GETEKS“, įmonės kodas 225467960, atsakovams R. M. ir D. M. kiekvienam po 250,00 Lt ( du šimtus penkiasdešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.