- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- I-1357-283/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05453-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 1.15.1Civilinės atsakomybės samprata
- 1.15.2.1.2Neteisėtas veikimas
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. V.2015 m. lapkričio 13 d. per pataisos namų administraciją pateiktu skundukreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo(toliau - Lukiškių TI-K), priteisti 12 000Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K, atlyginti. E. V. skunde nurodė, kad jis nuo 2009 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. Lukiškių TI-Kbuvo kalinamas pažeidžiant jo, kaip kalinamojo asmens, teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ginamas jo, kaip žmogaus, teises. Pareiškėjas teigė, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose buvo pastatytos dviejų aukštų lovos, stalas, įrengtas sanitarinis mazgas, dėl ko kamerose nebelikdavo vietos pavaikščioti. E. V. teigimu, tokiose patalpose sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, o tai yra nepakeliamos sąlygos. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 6.15 punktą, vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 m² kameros ploto. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, kamerose buvo drėgna, tamsu ir šalta.Teigė, kad išvardintos sąlygos žemino žmogaus orumą, žalojo sveikatą, o tokie pareigūnųtyčiniai veiksmai sukeldavo konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų. Nurodė, kad konfliktinės situacijos dažnai iškildavo ir dėlpsichologiniųbei fizinių nepatogumų, kurie atsirasdavo dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto Lukiškių TI-K kamerose. Tvirtino, kad atvykstant ir išvykstant etapu,Lukiškių TI-K asmens ar daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis iržeminant orumą, nes esant žemai oro temperatūrai, pareiškėjas buvo verčiamas nusirengti, o daiktus sudėti į nešvarias dėžes. Teigė, kad atliekant asmens apžiūrą, jis yra filmuojamas, taip pažeidžiant Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 8 straipsnį. Pareiškėjas nurodė, jog kalint Lukiškių TI-K, jam būdavo suteikiama galimybė tik 1 valandą per parą pasivaikščioti lauke. Tokia praktika prieštarauja Europos Komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, galimybių sumenkinimą ir kitokius nepatogumus, už kuriuos privalo būti atlyginta pinigais. Pareiškėjas prašėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti dešimties metų senaties terminą (b. l. 1-6 ).
Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimuprašė E. V.skundą atmesti kaip nepagrįstą.Lukiškių TI-K, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsakovės atstovas, teikdamas paaiškinimus dėl kalinimo sąlygų, nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas įvairiose kamerose nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d.Teigė, kad Lukiškių TI-K stengiasi, kiek įmanoma, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas asmenims galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Teigė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius. Tvirtino, kad įstaigoje remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir atsižvelgus į turimus materialinius resursus. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl reguliariai vėdinant, prižiūrint, tvarkant savo kameras, problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose nekyla. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore; pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą; suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.Lukiškių TI-K paaiškino, kad asmens apžiūros vykdomos, siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislepiančius suimtuosius arba nuteistuosius asmenis. Visuminė asmens krata atliekama laisvės atėmimo vietoje, atskiroje patalpoje tiek atvykusiems, tiek išvykstantiems asmenims. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas, kadangi pareiškėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir kitaip nepagrindžia skunde nurodytos sumos dydžio. Nurodė, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Akcentavo, kad sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo nurodytosžalos atsiradimui. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 10-23).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas pareiškėjo E. V. keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Pareiškėjas E. V.skundu prašė priteisti neturtinės žalos, pareiškėjo nurodymu, atsiradusios dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K nuo 2009 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d.(b. l. 1-6.). Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėl atsakovės atstovo atsiliepimo nurodė, kad Lukiškių TI-K jis buvo kalinamas ir nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gegužės 19 d., tačiau konkretaus reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už šį laikotarpį pareiškėjas nesuformulavoar patikslinto skundo nepateikė (b. l. 98-100). Lukiškių TI-Kpateikė duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d. (b. l. 11-18). Nagrinėdamas bylą teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Lukiškių TI-K pateiktais suvestiniais duomenimis apie pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį. Remiantis šiais Lukiškių TI-Kpateiktais duomenimis ir atsižvelgus į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 13 d. paduotame skunde nurodytas aplinkybes ir suformuluotą reikalavimą, daroma išvada, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, galimai kilusios nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Pareiškėjui neužkertamas kelias dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, galimai kilusią visiškai kitu laikotarpiu, parengti naujo turinio skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, ir juo kreiptis į teismą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė, įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių TI-K prašė pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą (b. l. 10).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.). Teisės moksle ir teisminėje praktikoje ieškinio senatimi suprantamas laiko tarpas, per kurį garantuojamas asmeniui jo pažeistos teisės gynimas, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti jo pažeistą teisę. Įstatymų leidėjas, CK įtvirtindamas ieškinio senatį reguliuojančias teisės normas, veikė ne vienos kurios nors civilinio teisinio santykio šalies interesais, tokiu teisiniu reguliavimu siekiamasukurti stabilius civilinius teisinius santykius. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Reikalavimams dėl padarytos žalos, įskaitant ir neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir dėl to jis patyrė žalos (turtinės ir/ar neturtinės), per trejų metų laikotarpį gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, remdamasis CK 1.125 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Aplinkybė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindas taikyti ilgesnį ieškinio senaties terminą, nes, pagal CK nuostatas, sprendžiant dėl taikytino ieškinio senaties termino trukmės, svarbi yra pareiškėjo pareikšto reikalavimo rūšis, t. y. kad jis prašo atlyginti neturtinę žalą.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Dėl šių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą senaties taikymą reguliuojančių teisės normų nuostatų taikymą (2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013 ir kt.). Byloje nustatyta, kad E. V. skundą dėl žalos atlyginimo teismuiper pataisos įstaigą išsiuntė 2015 m. lapkričio 13d., t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą(b. l. 7).
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Minėta, jog nagrinėjamoje byloje Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimeprašė taikyti ieškinio senatį (b. l.10). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, kadangi pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1408-575/2015). Ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, sprendžiama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgus į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).
E. V.nurodė, kad kankinimui senaties termino nėra, neturi teisinio išsilavinimo, o Lukiškių TI-K yra apribotos galimybės kalinamiesiems asmenims ieškoti, gauti informaciją apie savo teises(b. l. 98-99).Teismassprendžia, kad tokie pareiškėjo argumentai yra subjektyvaus pobūdžio, jie nevertinami kaip pagrindasatnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgus į pareiškėjo skundo teiginius, jog būdamas Lukiškių TI-K jis jautė nepatogumus, sunkumus, pažeminimą, daroma išvada, kad jis realiai suvokė savo teisių pažeidimus. Pareiškėjas, vykdydamas bendrą pareigą įgyvendinant savo teises elgtis apdairiai ir rūpestingai, turėjo galimybę skundu kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad nuo 1999 m. gegužės 1 d. veikianti administracinių teismų sistemair 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs CKužtikrino asmenims realias galimybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktuir remiantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, ginti pažeistas teises ir kelti ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendžia, kad tik nuo paties pareiškėjo valios ir apsisprendimo priklausė, kokį elgesio modelį pasirinks pareiškėjas, t. y. ar, būdamas rūpestingas ir aktyvus, nedels ir per CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą sieks įstatymo nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ir įstatymo saugomus interesus, ar elgsis aplaidžiai, neapdairiai ir taip praleis nurodytą ieškinio senaties terminą.
Pareiškėjas neprašė atnaujinti praleistą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą. Išanalizavus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kadE. V. nenurodė svarbiųpriežasčių, kurios būtų objektyviai sutrukdžiusios per įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą.Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo exofficio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams.
Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundo reikalavimams, esant atsakovo reikalavimui, taikomas ieškinio senaties terminas, nesprendžiama dėl pareiškėjo galimai pažeistų teisių ir interesų, t. y. neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, ir esant atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Lukiškių TI-Kreikalavimui, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikomas ieškinio senaties terminas ir jo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo E. V.skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.