- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- e2YT-10204-892/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03099-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.4.5.2Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą faktiniu valdymu yra priėmusi jį pergyvenusi sutuoktinė A. K., mirusi (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo sesuo A. K., kuri turėjo sutuoktinį M. K., mirusį (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie įgijo nekilnojamąjį turtą – žemė sklypą ir butą, esančius (duomenys neskelbtini), vaikų nesusilaukė, daugiau įpėdinių neturėjo. Pareiškėjui pasikreipus dėl sesers palikimo priėmimo tapo žinoma, kad A. K. po sutuoktinio mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau turtą priėmė faktiškai valdydama, nes A. K. po vyro mirties ir toliau liko gyventi jiems priklausančiame bute, laikė save paveldimo ½ dalies buto (ir kito paveldimo turto) savininke, t. y. vykdė pilnutinę viso buto priežiūrą, mokėjo mokesčius ir atliko kitus būtinus veiksmus palikimui priimti faktiniu valdymu. Jokie kiti suinteresuoti asmenys dėl jo palikimo priėmimo iki šiol į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė. Šis juridinę reikšmę turintis faktas yra nustatytinas su tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – Turto bankas) atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Jei teismas įsitikintų, kad A. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, Turto bankas nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimais, Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, Gyventojų registro išrašais, gimimo įrašu, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. K., kuris buvo palikėjos A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), vyras. Sutuoktiniai santuokoje vaikų nesusilaukė. Testamentų registro duomenimis M. K. testamentų sudaręs nebuvo, paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusio M. K. palikimą notaro biure nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad palikėjui M. K. nuosavybės teise priklausė ½ dalis žemės sklypo ir butas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo įgytas palikėjui esant santuokoje su A. K., todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Daugiau nekilnojamojo turto palikėjas nuosavybės teise neturėjo. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad M. K. iki mirties gyveno kartu su sutuoktine A. K. jiems priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. A. K. po vyro mirties ir toliau liko gyventi minėtame bute, prižiūrėjo jį, rūpinosi, naudojo likusius daiktus, mokėjo mokesčius (nėra susidarę skolų už būstui tiektas paslaugas).
6. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad jo sesuo A. K. po sutuoktinio M. K. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpindamasis kaip savo. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pareiškėjo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad A. K. po vyro mirties mokėjo mokesčius už minėtame turte suvartotą elektros energiją (pridėti mokėjimų kvitai/sąskaitos už elektros, teikiamos butui, apmokėjimus), juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po M. K. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
7. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo sesuo A. K. po savo sutuoktinio M. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjo M. K. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po A. K. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. prašymą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo M. K. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.