- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-380-796/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- P. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui P. Š. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. Š., prašydama nustatyti, kad M. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu registruoto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 35 900 Eur vidutinės rinkos vertės, 1/2 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei.
Atsiliepimas
2. Atsakovas P. Š. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Byloje 2024 m. sausio 17 d. teismui pateikta šalių sudaryta taikos sutartis, šalys prašė ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Plungės apylinkės teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi prašymą tenkino ir patvirtino ieškovės L. Š. ir atsakovo P. Š. 2024 m. sausio 12 d. sudarytą taikos sutartį nurodytomis sąlygomis ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe nutraukė.
5. Byloje 2024 m. vasario 5 d. gautas suinteresuoto asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo byloje, prašant išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą L. Š.. Prašyme nurodė, kad teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų klausimas nebuvo išspręstas. Taip pat pateikė 2024 m. vasario 2 d. patikslintą pažymą Nr. APD‑2024-01271, joje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už L. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 242,32 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi nutarė Tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti. Teismo nutarties motyvai:
6.1. Teismas nurodė, kad šalys byloje nusprendė ginčą baigti taikiai, pateikdamos dėl to sutartį ir prašydamos ją teismo patvirtinti. Šalių teismui pateikta taikos sutartis patvirtinta teismo nutartimi 2024 m. sausio 18 d. Teismo patvirtintos šalių sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad kiekviena iš jų pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios yra susijusios su šiuo ginču ir jo sprendimu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose, ir nė viena šalis neatlygina kitai šaliai jos patirtų išlaidų, kurias ji patyrė dėl šio ginčo sprendimo ir jo nagrinėjimo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose. Taikos sutartį rengė šalys, ji buvo derinta tarp šalių, atstovaujančių kvalifikuotų teisininkų. Ieškovei byloje atstovavo Tarnybos 2023 m. vasario 24 d. sprendimu paskirtas advokatas.
6.2. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į tai, jog šalys, išspręsdamos ginčą taikiai, byloje nusprendė pasilikti prie savo patirtų išlaidų, ieškovei teisinę pagalbą byloje teikė valstybė per Tarnybą ir nuo šių išlaidų ieškovė buvo atleista Tarnybos 2023 m. vasario 24 d. sprendimu, todėl šios išlaidos neatlygintinos ir lieka valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo: panaikinti 2024 m. vasario 6 d. pirmosios instancijos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2‑164-1068/2024 ir išspręsti klausimą iš esmės: išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė, teikdama antrinę teisinę pagalbą L. Š., t. y. 242,32 Eur suma turi būti sumokėta į nurodytas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Apeliantė nurodo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta teisė proceso šalims inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą ir savarankiškai nuspręsti, kad sudarant taikos sutartį šios išlaidos būtų priskiriamos kurios nors šalies patiriamoms išlaidoms ir vienašališkai taikos sutartyje numatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų paskirstymą. Proceso šalims nesuteikta teisė susitarti dėl valstybės patirtų išlaidų ar numatyti jų atlyginimo tvarką. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, paskirstomos vadovaujantis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis ir atskirai, neįtraukiant į taikos sutarties sąlygas.
7.2. Pažymi, kad tik teismas sprendžia klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Spręsti klausimą, ar priteisti, ar nepriteisti patirtas bylos šalių išlaidas ir kaip jas paskirstyti, teisė yra suteikta tik teismui, o ne bylos šalims. Teismas ex officio (savo iniciatyva) privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
7.3. Apeliantė savo argumentus grindžia teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S‑1357‑221/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S‑897‑773/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S‑1240‑638/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S‑779‑555/2017).
Žemesnės instancijos teismas
8. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi bylos pagal suinteresuoto asmens Tarnybos atskirąjį skundą nagrinėjimas atidėtas ir bylos šalims ieškovei L. Š. ir atsakovui P. Š. išaiškinta teisė iki 2024 m. balandžio 2 d. pateikti byloje atsiliepimus, išdėstant savo nuomonę dėl suinteresuoto asmens Tarnybos 2024 m. vasario 9 d. atskirojo skundo.
Atsiliepimas
9. Ieškovė L. Š. 2024 m. kovo 29 d. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o Tarnybos atskirojo skundo netenkinti ir jį atmesti. Ieškovė nurodo, kad šalys, išspręsdamos ginčą taikiai, byloje nusprendė pasilikti prie savo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei teisinę pagalbą byloje teikė valstybė per Tarnybą ir nuo šių išlaidų ieškovė buvo atleista Tarnybos 2023 m. vasario 24 d. sprendimu, todėl šios išlaidos neatlyginamos ir lieka valstybei (CPK 94 straipsnis).
10. Atsakovas P. Š. 2024 m. balandžio 2 d. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartį. Pagrindiniai atsakovo atsiliepimo argumentai:
10.1. Atsakovo įsitikinimu, nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškinys byloje būtų visiškai ar iš dalies patenkintas, arba kad jis būtų visiškai ar iš dalies atmestas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 ir 2 dalį, tik tokiais atvejais būtų galima spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą.
10.2. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad visas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (kartu su visais su šiuo butu susijusiais mokesčiais ir bet kokiais kitais su butu susijusiais turtiniais įsipareigojimais), asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei L. Š., tačiau L. Š. įsipareigoja sumokėti atsakovui P. Š. 15 000 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenkantį butą (taikos sutarties 1 ir 2 punktai). L. Š. jau sumokėjo P. Š. šią kompensaciją. Šios kompensacijos dydis iš esmės atitinka 1/2 dalį buto rinkos vertės, buvusios ieškinio pareiškimo metu. Taigi L. Š. ne tik gavo butą su visais su juo susijusiais turtiniais įsipareigojimais (įmokomis už renovaciją, komunalinių mokesčių įsiskolinimais ir kita), bet dar ir sumokėjo P. Š. 15 000 Eur kompensaciją už jai atitekusią 1/2 dalį šio buto pagal rinkos vertę. Todėl negalima vertinti, kad 1/2 dalį buto L. Š. gavo neatlygintinai dėl to, kad buvo patenkintas jos pareikštas ieškinys.
10.3. Nurodo, kad šiuo atveju nenustatyta jokio šalių netinkamo procesinio elgesio, tokių argumentų savo atskirajame skunde ar kituose procesiniuose dokumentuose nenurodo ir apeliantė. Byloje neįvyko nė vienas posėdis, nes šalys taikos sutartį sudarė ir pateikė teismui tvirtinti dar iki pirmojo teismo posėdžio byloje pradžios. Ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Be to, nėra pagrindo pripažinti, kad taikos sutartimi ieškovės ieškinys buvo patenkintas, nes ieškovė įsipareigojo sumokėti ir sumokėjo atsakovui 15 000 Eur kompensaciją už jai atitekusią 1/2 dalį šio buto pagal rinkos vertę. Įvertinus visas šias aplinkybes ir pripažinus, kad šalys tinkamai, laiku ir geranoriškai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei vykdė procesines pareigas, atsakovo vertinimu, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Byloje keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, kai byla baigta patvirtinus tarp proceso šalių sudarytą taikos sutartį. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė suinteresuoto asmens Tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo byloje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad civilinė byla baigta Plungės apylinkės teismui 2024 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtinus šalių 2024 m. sausio 12 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe nutraukus. Minėta teismo nutartimi patvirtintos ieškovės L. Š. ir atsakovo P. Š. 2024 m. sausio 12 d. sudarytos taikos sutarties 5 punkte numatyta sąlyga, jog šalys susitaria, kad kiekviena iš jų pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios yra susijusios su šiuo ginču ir jo sprendimu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose, ir nė viena šalis neatlygina kitai šaliai jos patirtų išlaidų, kurias ji patyrė dėl šio ginčo sprendimo ir jo nagrinėjimo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose.
14. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Tarnyba 2023 m. vasario 24 d. sprendimo pagrindu teikė ieškovei L. Š. antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis – 100 proc. Antrinę teisinę pagalbą teikė advokato padėjėja D. T.. Byloje 2024 m. sausio 15 d. pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 15 d. pažyma Nr. APD‑2024‑00542 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, joje nurodyta, kad už teiktą antrinę teisinę pagalbą L. Š. valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 270,02 Eur. Suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kartu su 2024 m. vasario 5 d. prašymu pateikė 2024 m. vasario 2 d. patikslintą pažymą Nr. APD‑2024-01271 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, joje nurodyta, kad už teiktą antrinę teisinę pagalbą L. Š. valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 242,32 Eur. Skundžiama 2024 m. vasario 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
15. Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą šaliai bylos nagrinėjimo metu (CPK 99 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei yra atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas teismui, priėmusiam byloje sprendimą, dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva suteikia teisę priimti papildomą sprendimą, jei nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas.
16. Nagrinėjamu atveju bylos šalys taikos sutartyje aptarė savo turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, numatydamos, kad pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nė viena neatlygina kitai šaliai jos patirtų išlaidų. Tačiau šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra sutapatinamos su bylinėjimosi išlaidomis, kurias patyrė valstybė, teikdama antrinę teisinę pagalbą nagrinėtoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato šalims teisės atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, paskirstomos vadovaujantis jau minėtomis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-793-516/2021).
17. Kadangi bylinėjimosi išlaidas patyrė valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl, šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, spręstinas klausimas dėl tokių išlaidų atlyginimo valstybei. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo.
18. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Toks pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas nustatytas ir CPK 96 straipsnio 5 dalyje, numatant, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tai yra teismas turi įvertinti, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, kokios buvo priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal ją lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑214/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454‑969/2017; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑36‑313/2018, 21 punktas).
20. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ji nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista Tarnybos 2023 m. vasario 24 d. sprendimu, todėl šios išlaidos neatlyginamos ir lieka valstybei. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlygintinos, ir remiasi argumentais, jog byloje nenustatyta šalių netinkamo procesinio elgesio, taikos sutartis sudaryta ir pateikta teismui tvirtinti dar iki pirmojo teismo posėdžio byloje pradžios, ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, be to, atsakovo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad taikos sutartimi ieškovės ieškinys buvo patenkintas.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovas akcentuoja aplinkybę, jog taikos sutartis sudaryta ir pateikta teismui tvirtinti dar iki pirmojo teismo posėdžio byloje pradžios, tačiau šioje byloje, atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį, Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo nustatyta, kad šioje civilinėje byloje pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. Reikšminga įvertinti ir tai, kad po ieškinio pateikimo teismui 2023 m. liepos 20 d. ir atsakovui byloje pateikus atsiliepimą į ieškinį ieškovė 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą dėl teisminės mediacijos skyrimo visam ginčui, tačiau 2023 m. rugsėjo 19 d. byloje gautas atsakovo P. Š. nesutikimas ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys įvykdė procesines pareigas pateikti dubliką ir tripliką (CPK 227 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad byloje atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko visiškai.
22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė buvo pareiškusi ieškinį atsakovui P. Š. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir ieškiniu reiškiamu reikalavimu prašė nustatyti, kad mirusio M. Š. vardu registruoto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 35 900 Eur vidutinės rinkos vertės, tik 1/2 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Nors atsakovas akcentuoja tai, kad, pagal teismo patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį, ieškovė sumokėjo P. Š. 15 000 Eur kompensaciją už jai atitekusią 1/2 dalį šio buto pagal rinkos vertę, tačiau iš taikos sutarties sąlygų (taikos sutarties 1 punktas) taip pat matyti, kad, pagal šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, ieškovei L. Š. asmeninės nuosavybės teise atitenka visas ginčo butas (kartu su visais su šiuo butu susijusiais mokesčiais ir bet kokiais kitais su butu susijusiais turtiniais įsipareigojimais). Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio dalyką, iš šalių sudarytos taikos sutarties turinio matyti, kad nors sutarta dėl kompensacijos sumokėjimo atsakovui už 1/2 dalį buto, tačiau dėl kitos 1/2 dalies buto taikos sutarties sąlygomis iš esmės buvo įgyvendintas ieškovės ieškiniu siektas materialinis teisinis rezultatas.
23. Nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos susidarė dėl ieškovės inicijuoto civilinio proceso, atsakovui visiškai nesutinkant su ieškinio reikalavimais. Įvertinus aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos), tai, kad atsakovo procesinis elgesys turėjo įtakos proceso eigai ir bylinėjimosi išlaidų didėjimui, taip pat tai, jog taikos sutarties sąlygomis iš esmės ieškovės šiuo procesu siektas teisinis rezultatas buvo įgyvendintas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovui tenka atsakomybė už valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių ieškovė yra atleista (100 proc.).
24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai atmetė Tarnybos prašymą ir neišsprendė valstybės išlaidų, patirtų teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą, paskirstymo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimu valstybei, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės, tenkinant Tarnybos prašymą ir priteisiant valstybei iš atsakovo 242,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti suinteresuoto asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą L. Š..
Priteisti valstybei iš atsakovo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242,32 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 32 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.