- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- eI-3825-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03946-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- L. T.
- Atsakovas
- Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos
- Advokatai
- Justinas Usonis, Vilius Mačiulaitis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjai L. T., pareiškėjos atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui, atsakovo atstovams Jurgitai Kazlauskienei ir advokatui Justinui Usoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. T. skundą atsakovui Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. T. skundu (t. 1, b. l. 1-9) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. P-92 „Dėl tarnybinės nuobaudos L. T. skyrimo“; 2) panaikinti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. P-93 „Dėl L. T. atleidimo iš pareigų“; 3) grąžinti ją į Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas; 4) priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodo, kad iki 2015 m. liepos 2 d., kai buvo atleista, ėjo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Turizmo departamentas) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. 2015 m. balandžio 23 d. elektroniniu laišku, atsakydama į Turizmo departamento direktorės 2015 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku pateiktus klausimus dėl sutarties su UAB „Kopa“ įgyvendinimo, informavo, kad jos galimybės daryti įtaką sutarties su UAB „Kopa“ kontrolės įgyvendinimui yra apribotos galimo interesų konflikto, nes šioje įmonėje dirba pareiškėjos vyro tėvo žmona. 2015-04-27 buvo priimtas Turizmo departamento direktoriaus įsakymas Nr. P-55 „Dėl komisijos galimam Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojos L. T. tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“, su kuriuo pareiškėja supažindinta nebuvo. 2015 m. gegužės 4 d. pareiškėja gavo 2015-05-04 pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. TD-6, kuriame nurodyta, kad yra duomenų, jog ji yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą – galimai pažeidusi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio reikalavimus. Pareiškėja buvo kaltinama tuo, kad Turizmo departamento viešojo pirkimo komisijos pirmininko neinformavo apie privačių interesų konfliktą ir neatsistatydino iš šios komisijos nario pareigų, buvo pateikti klausimai, į kuriuos pareiškėja paprašyta pasiaiškinti per 5 darbo dienas nuo pranešimo įteikimo dienos. Pareiškėja 2015 m. gegužės 20 d. pateikė paaiškinimą. 2015 m. birželio 1 d. pareiškėja gavo patikslintą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. TD-5, kuriame pateikti klausimai nebuvo susiję su aukščiau minėtu kaltinimu. 2015 m. birželio 2 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo į patikslintą pranešimą, kuriame nurodė, kad į savo seserį B. V. 2014 m. lapkričio 24 d. N. N. pasiūlė kreiptis konsultacijos, kai N. N. prašė pareiškėjos padėti spręsti iškilusias problemas dėl nekokybiškų tekstų rengimo. Turizmo departamento direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-92 konstatuota, kad pareiškėja atliko šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jai skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, Turizmo departamento direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-93 buvo atleista iš pareigų. Pareiškėja nesutinka su skundžiamais įsakymais, nes, jos nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo šališkas – jai raštu kreipusis dėl J. R. nušalinimo nuo Turizmo departamento direktoriaus 2015-04-27 įsakymu Nr. P-55 sudarytos komisijos pirmininko pareigų dėl jo šališkumo pareiškėjos atžvilgiu ir nurodžius, kad turi šališkumą įrodančius dokumentus bei liudytojus, tai nebuvo padaryta, tuo buvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas nešališkumo principas, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 6.1 punktas. Įsakyme Nr. P-92, kuriuo pareiškėja pripažįstama padariusi šiurkštų tarnybinį pažeidimą, nėra nurodyta, kokiais veiksmais šiurkštus pažeidimas atliktas. Pareiškėja tvirtina, kad niekada neteigė, kad dėl jos vyro tėvo žmonos darbo UAB ,,Kopa“ ir jos vykdomų funkcijų yra interesų konfliktas, anksčiau šios informacijos Turizmo departamento direktorei negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, nes fakto apie vyro tėvo žmonos darbą UAB ,,Kopa“ nežinojo iki 2015-04-22; anksčiau to sužinoti negalėjo, nes su vyro šeima nepalaiko glaudžių ryšių. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas nepagrindė, kokiais veiksmais pasireiškė jos tyčia; priešingai, jos veiksmuose apskritai nėra kaltės. Pareiškėja teigia, kad Turizmo departamento darbuotojai N. N. pateikdama savo sesers B. V. kontaktus, nežinojo, kad ir seseriai neradus tinkamų rašytojų, kurie skubiai galėtų parengti tekstus, bus susitarta, kad pati B. V. juos parengs. Pareiškėja mano, kad N. N. pateikdama sesers, kuri galėjo padėti išspręsti susidariusią situaciją, kontaktinius duomenis, veikė Turizmo departamento interesais ir siekė, kad jis nepatirtų žalos. Atsakovui 2015-06-08 raštu Nr. SD-677 kreipusis į Turizmo departamento darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinę sąjungą (toliau – Profesinė sąjunga) dėl pareiškėjai siūlomos nuobaudos skyrimo, buvo gautas Profesinės sąjungos 2015-06-15 atsakymas, kuriame nurodyta, kad neprieštaraujama siūlomos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, o ne atleidimo, skyrimui. Be to, kyla pagrįstų įtarimų dėl Profesinės sąjungos valdybos narės S. V. šališkumo ir palankumo atsakovo vadovams. Pareiškėja skundo pagrindo papildyme (t. 2, b. l. 1-4) nurodo, kad su pareiškėja buvo siekta susidoroti. Pareiškėjos atžvilgiu nepagrįsti kaltinimai ir psichologinis spaudimas prasidėjo 2015 m. kovo-balandžio mėn., pareiškėjai aktyviai dalyvavus Profesinės sąjungos steigimo veikloje. Per 2015 m. balandžio mėn. pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėti trys tarnybiniai tyrimai, nors iki tol jai nė karto nebuvo skirta tarnybinė nuobauda. 2015 m. balandžio 10 d. atsakovo direktorė pareiškėjai pasiūlė išeiti iš darbo savo noru. 2015 m. balandžio 20 d. pareiškėjos kasmetiniame tarnybinės veiklos vertinime komisija nemotyvuotai nesutiko su tiesioginės vadovės vertinimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Turizmo departamentas atsiliepimu į skundą (t. 1, b. l. 55-65) nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad komisijos, kuri buvo sudaryta 2015-04-27 Turizmo departamento direktorės įsakymu Nr. P-55, nariai, tirdami pareiškėjos tarnybinius nusižengimus, veikė nešališkai ir visas faktines bei teisines aplinkybes įvertino objektyviai ištyrę turimus įrodymus bei paaiškėjusius faktus. Pareiškėja kartu su 2015-05-06 raštu atsakovo direktorei jokių dokumentų nepateikė, taip pat nenurodė jokių J. R. šališkumą apibūdinančių aplinkybių, kurias galėtų paliudyti jos turimi liudytojai. Pareiškėja nuo 2014 m. gegužės iki liepos mėn. buvo Viešųjų pirkimų komisijos, kuri vykdė viešąjį pirkimą – „Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugos“ – narė. Šį viešąjį pirkimą laimėjo UAB ,,Kopa“. Viešasis pirkimas buvo vykdomas, siekiant įgyvendinti projektą Nr. VP3-1.3-ŪM-04-V-09-001 „Lietuvos įvaizdžio gerinimas, žinomumo užsienio rinkose didinimas bei įvaizdžio priemonių, leidinių leidyba“ (toliau – ir Projektas), kurio vykdytojas yra atsakovas. Pareiškėjos vyro tėvo žmona R. T. UAB ,,Kopa“ padalinyje Vilniuje dirba nuo 1999-10-10 administratore. Pareiškėjos vyro tėvo žmona pagal Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 5 dalį yra laikoma artimu asmeniu, jos atžvilgiu pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, nuo 2013-06-28 einančiai atsakovo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, bei būnant Viešųjų pirkimų komisijos nare, tokiu būdu dalyvaujant rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl laimėtojo – UAB ,,Kopa“, kilo interesų konfliktas. Apie interesų konfliktą, susijusį su UAB ,,Kopa“ darbuotoja R. T., 2014 m. gegužės-liepos mėn. pareiškėja raštu neinformavo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko, kitų Viešųjų pirkimų komisijos narių (asmenų, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje) ir nenusišalino nuo dalyvavimo tolesnėse pirkimų procedūrose, nors privalėjo tai padaryti, taigi padarė tęstinį pažeidimą. Tik po to, kai Turizmo departamento direktorė J. K. 2015 m. balandžio 21 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti informaciją, susijusią su Projekto veiklų vykdymu, 2015 m. balandžio 23 d. pareiškėja el. paštu informavo J. K. apie tai, kad ji, kaip projekto vadovė, negali vykdyti sutarties su UAB ,,Kopa“ įgyvendinimo kontrolės, kadangi tai apriboja viešųjų ir privačių interesų konfliktas, nes šioje bendrovėje dirba jos vyro tėvo žmona. Pareiškėja dėl Projekto vadovo pakeitimo kreipėsi 2015 m. balandžio 14 d., tačiau šiame kreipimesi interesų konfliktas artimo asmens atžvilgiu neminimas. Atsakovo nuomone, pareiškėjai apie interesų konfliktą turėjo būti žinoma anksčiau, nei ji nurodo – 2015 m. balandžio 22 d., o R. T. darbo UAB ,,Kopa“ kaip aplinkybės, galinčios sukelti interesų konfliktą, pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo net ir tada, kai buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Atsakovo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pati pareiškėja nurodė UAB ,,Kopa“ dirbti su jos seserimi, todėl negali būti, kad pareiškėja nežinojo, jog tekstus rengs jos sesuo. Kita vertus, pats faktas, kad pareiškėja apskritai rekomendavo savo seserį, sudaro teisės pažeidimą ir reiškia viešųjų ir privačių interesų supainiojimą. Pareiškėja aktyviais veiksmais darė įtaką netinkamam sutarties su UAB ,,Kopa“ vykdymui, tai kėlė netinkamo sutarties įgyvendinimo riziką. Pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatytos pareigos teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – profesinės sąjungos sutikimo nereikia. Atsakovas nurodo, kad jokių išskirtinių privilegijų, lyginant su kitais darbuotojais, S. V. nėra gavusi, atsakovas niekaip nesistengė paveikti Profesinės sąjungos valdybos narės sprendimų, o tokio pobūdžio pareiškėjos teiginiai yra pagrįsti subjektyvia nuomone.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja L. T. prašė skundą tenkinti, paaiškino, kad 2015 m. pavasarį ji įsteigė Profesinę sąjungą, nuo 2015 m. kovo mėnesio jos atžvilgiu inicijuoti 4 tarnybiniai patikrinimai. Buvo taikomas psichologinis spaudimas, siūloma išeiti iš darbo, grasinama susidoroti, susirinkimų metu kitų darbuotojų akivaizdoje buvo žeminama, kolegoms buvo sudaroma nuomonė, kad su ja geriau nebendrauti. Viešųjų pirkimų komisijos veikloje dalyvavo iki 2014 m. rugsėjo pradžios. Projekte dirbo vadove pagal atsakovo įsakymą, bet su juo supažindinta nebuvo. Įgyvendinant Projektą, veiksmų nevykdė, nes Projekte dirbančių žmonių nebuvo, Projekto darbo valandos buvo išdirbtos iki jai tampant projekto vadove. Kovo mėnesį, patikrinusi privalomas vykdyti funkcijas, informavo atsakovo vadovę, kad Projekto veiklose gali turėti interesų konfliktą. Teigė, kad N. N. jai nebuvo pavaldi 2014 m. lapkričio mėnesį, nors tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje nustatyta priešingai. N. N. buvo atsakinga už 2 ar 3 leidinių tekstų rengimą, jos pareigybė Projekte buvo vadybininkė. Pareiškėja teigia, kad su UAB ,,Kopa“ atstovais bendravo du kartus susirinkimų, vykusių atsakovo patalpose, metu, sutarties vykdymo priežiūros nevykdė. Veikloje, už kurią buvo atsakinga N. N., buvo susidarę problemos dėl tekstų rašymo. UAB ,,Kopa“ atstovai patys informavo, kad neturi gerų rašytojų, buvo praleidę visus terminus. Pareiškėjos sesuo turėjo rašytojų kontaktų, todėl N. N. davė jos kontaktus. N. N. įkalbinėjo pareiškėjos seserį parašyti tekstus. Tyrimas buvo akivaizdžiai subjektyvus, nes J. R. buvo šališkas, pareiškėja su juo turėjo ilgalaikį konfliktą, vadovė apie tai žinojo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė J. K. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, paaiškino, kad Turizmo departamento įgyvendinamas Projektas artėjo prie žlugimo ribos. Gavusi informaciją iš L. T., pasitikrino informaciją viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje ir joje nerado informacijos apie interesų konfliktą. N. N. informavo apie tai, kad Projektas vyksta nesklandžiai, todėl buvo pasitelkta darbuotoja iš kito projekto – R. A.. R. A. pradėjo dirbti Turizmo departamente 2015 m. vasario mėnesio pradžioje kitame projekte pagal darbo sutartį. 2015 m. balandžio pabaigoje N. N. ir R. A. paaiškino, kad tekstus rašė L. T. sesuo, todėl buvo duotas žodinis nurodymas komisijai pasidomėti dar vienu epizodu. Gavusi informaciją apie 2015 m. birželio 5 d. vykusio susitikimo su UAB “Kopa” metu paaiškėjusias aplinkybes, priėmė sprendimą atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos. Pareiškėja dirbo Projekte, apie 2015 m. kovo mėn. buvo atnešusi jai derinti leidinių maketus.
Liudytojas J. R. teismo posėdžio metu davė parodymus, kad jis nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. dirba Turizmo departamento Vidaus administravimo skyriaus vedėju, iki tol dirbo direktoriaus pavaduotojo pareigose, o nuo 2014 m. spalio pradžios iki 2015 m. sausio mėn. ėjo direktoriaus pareigas. Paaiškino, kad buvo sudaryta komisija dėl L. T. veiksmų dėl viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo. Pareiškėja, būdama viešųjų pirkimų komisijos nare, nenusišalino, kai buvo svarstomi klausimai, susiję su bendrove, kurioje dirba jai artimas asmuo. Taip pat buvo nustatyta, kad ji rekomendavo savo seserį atlikti darbą Projekte, kurį ji kuravo ir jame turėjo tiesioginę įtaką, t. y. turėjo teisę vertinti darbus, siūlyti koreguoti ir pan. Asmenys, dėl kurių kilo interesų konfliktas, nebuvo deklaruoti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja buvo Projekto vadovė, darbo sutartis nebuvo sudaryta, tai įėjo į valstybės tarnautojo pareigas. 2015-06-02 įvyko komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti posėdis, kurioje komisijos narių nuomonė dėl nuobaudos išsiskyrė – ar taikyti griežčiausią, ar ne. Komisijos nariai priėmė sprendimą siūlyti skirti pareiškėjai griežtą papeikimą. Buvo nuspręsta kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, taip ir buvo padaryta. 2015-06-05 dalyvavo susitikime su UAB „Kopa“ atstovais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas dėl pareiškėjai Turizmo departamento direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-92 (t. 1, b. l. 14-15) paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-322-13 ir daugelis kitų).
Iš Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti 2015-06-04 išvados Nr. TD-6 (t. 1, b. l. 20-28) turinio matyti, kad kaip tarnybinis nusižengimas įvertinta tai, jog pareiškėja, 2014 m. gegužės-liepos mėn. būdama Viešųjų pirkimų komisijos, kuri vykdė viešąjį pirkimą – „Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugos“, kurį laimėjo UAB „Kopa“, narė apie interesų konfliktą, susijusį su UAB „Kopa“ darbuotoja (administratore) R. T. (pareiškėjos sutuoktinio tėvo sutuoktine), neinformavo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko, kitų Viešųjų pirkimų komisijos narių, nenusišalino nuo Viešųjų pirkimų komisijos veiklos, svarstant UAB „Kopa“ klausimą; taip pat tai, kad pareiškėja, nuo 2014-09-05 iki 2015-05-07 būdama projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-04-09-001 „Lietuvos įvaizdžio gerinimas, žinomumo užsienio rinkose didinimas bei įvaizdžio priemonių, leidinių leidyba“ vadove ir atsakinga už Projekto veiklų įgyvendinimo kontrolę, terminų bei kitų sąlygų ir įsipareigojimų, numatytų sutartyse su rangovais, laikymosi priežiūrą, kuriai buvo priskirta atlikti ir rangovo UAB „Kopa“ sutarties (2014-08-27 Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugų viešojo pirkimo sutarties Nr. S-121, sudarytos su UAB Kopa“) sąlygų ir įsipareigojimų laikymosi priežiūrą, apie interesų konfliktą, susijusį su UAB „Kopa“ darbuotoja R. T. (pareiškėjos sutuoktinio tėvo sutuoktine), neinformavo atsakingų asmenų bei nenusišalino nuo Projekto vadovo funkcijų vykdymo; taip pat tai, kad Turizmo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajai specialistei N. N. paprašius padėti spręsti su Projektu iškilusias problemas dėl 2014-08-27 Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugų viešojo pirkimo sutarties Nr. S-121, sudarytos su UAB Kopa“, vykdymo, 2014 m. lapkričio 24 d. elektroniniu laišku nusiuntė N. N. (sau pavaldžiam asmeniui) savo sesers B. V. telefono numerį ir pasiūlė N. N. kartu su UAB „Kopa“ pasikonsultuoti su B. V. dėl UAB „Kopa“ sutarčiai vykdyti pasitelkiamų asmenų, taip pat tai, kad pareiškėja privačių interesų deklaracijoje duomenų apie sutuoktinio tėvo sutuoktinę R. T. ir savo seserį B. V. nedeklaravo. Komisija konstatavo, kad tokiomis veikomis pareiškėja netinkamai atliko Turizmo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.5, 7.6, 7.10 ir 7.11 papunkčiuose nurodytas funkcijas bei Projekto vadovui priskirtas funkcijas, tokiu būdu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, 7 straipsnio 2 dalį, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punktą (valstybės tarnautojų etikos nešališkumo principą) ir 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Komisija pripažino, kad pareiškėjos elgesys laikytinas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma rodo, kad pareiškėja žinojo apie savo pareigą vykdyti Projekto vadovei priskirtas Projekto veiklų įgyvendinimo kontrolės, terminų bei kitų sąlygų ir įsipareigojimų, numatytų sutartyse su rangovais, laikymosi priežiūros, tarp jų sutarties su UAB „Kopa“, funkcijas. Visų pirma, pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta su Turizmo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigybės aprašymu, taigi jai buvo žinoma, kad ji privalo vykdyti jame numatytas funkcijas, tarp jų, įgyvendinamų projektų stebėseną. Iš pareiškėjos 2015-04-14 elektroninio laiško (t. 1, b. l. 13) turinio matyti, kad pareiškėjai ne tik buvo žinoma, jog ji paskirta aptariamo Projekto vadove, bet ir tiksli data, nuo kada ji paskirta Projekto vadove (nuo 2014 m. rugsėjo 5 d.). Iš pareiškėjos 2015-04-23 elektroninio laiško (t. 1, b. l. 11) atsakovo vadovei taip pat matyti, kad jai žinoma apie atliekamas Projekto vadovės pareigas. Iš pareiškėjos skunde teismui nurodytų aplinkybių (skundo 6 lapas), pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėja dalyvavo susitikimuose su UAB „Kopa“ atstovais, svarstant su UAB „Kopa“ sudarytos sutarties vykdymo klausimus, be to, matyti, kad pareiškėja vertino (teikė nuomonę) apie UAB „Kopa“ perduodamų Turizmo departamentui paslaugų kokybę (elektroninis susirašinėjimas su N. N., t. 1, b. l. 29-31). Iš atsakovo vadovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėja vykdė Projekto vadovės funkcijas, derino leidinių maketus.
Byloje nustatyta, kad atsakovo vadovė 2015-04-21 elektroniniu laišku paprašė pareiškėjos pateikti duomenis apie Projekto ir sutarties, sudarytos su UAB „Kopa“, vykdymo eigą (t. 1, b. l. 12). Pareiškėja 2015-04-23 atsakovo vadovei elektroniniu laišku pateikė paaiškinimą dėl Projekto vykdymo aplinkybių (t. 1, b. l. 11), kartu nurodydama, kad jos galimybės įtakoti sutarties su UAB „Kopa“ kontrolės įgyvendinimą yra apribotos jos galimo interesų konflikto, nes šioje įmonėje dirba „jos vyro tėvo žmona“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslas – užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (įstatymo 1 straipsnis). Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra ir kt. (įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Asmens elgesys, kai jis, būdamas viešųjų pirkimų komisijos nariu, dalyvauja priimant sprendimus, susijusius su bendrove, kurioje dirba Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo prasme jam artimas asmuo (sutuoktinio tėvo sutuoktinė), o taip pat elgesys, kai jis, vykdydamas tarnybines pareigas, atlieka viešojo pirkimo sutarties, sudarytos su bendrove, kurioje dirba jam artimas asmuo, sąlygų ir įsipareigojimų laikymosi priežiūrą, visuomenės požiūriu kelia abejonių interesų konflikto buvimu (galimu pasinaudojimu einamomis pareigomis, nevieša tarnybine informacija, ar pan. siekiant, kad viešąjį pirkimą laimėtų bendrovė, kurioje dirba artimas giminaitis, siekiant palankių sprendimų tokios bendrovės naudai dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo ir pan.). Kaip minėta, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, konstatuoti, jog asmuo pažeidė įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymius ir įrodyti, kad asmuo nesiėmė šiame įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjos elgesyje buvo formalieji viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymiai, šią aplinkybę patvirtina ir pačios pareiškėjos 2015-04-23 elektroniniame laiške (t. 1, b. l. 11) pateiktas požiūris į susidariusią situaciją, t. y. kad jos galimybės įtakoti sutarties su UAB „Kopa“ kontrolės įgyvendinimą yra apribotos galimo interesų konflikto. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja nesiėmė jokių įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, privataus intereso nustatyta tvarka nedeklaravo, dalyvaudama sprendimų, susijusių su UAB „Kopa“, priėmime, vykdydama sutarties, sudarytos su UAB „Kopa“, sąlygų laikymosi priežiūros funkciją, apie kilusį interesų konfliktą neinformavo nei savo tiesioginio vadovo ar institucijos vadovo įgalioto atstovo (tai padarė tik 2015-04-23, atsakovo vadovei paprašius pateikti paaiškinimus dėl sutarties su UAB „Kopa“ vykdymo aplinkybių), nei kitų asmenų, kurie kartu dalyvavo sprendimų rengime, svarstyme ar priėmime, nenusišalino nuo dalyvavimo minėtose procedūrose. Taigi pareiškėjos elgesys atsakovo buvo teisingai kvalifikuotas kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas.
Pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, kad jos veiksmuose nebuvo kaltės, nes fakto, kad UAB „Kopa“ dirba jos sutuoktinio tėvo sutuoktinė ji nežinojo iki 2015-04-22, kai tai paaiškėjo visiškai atsitiktinai, 2015-04-22 su sutuoktiniu aptariant susiklosčiusią darbinę situaciją. Šiuos pareiškėjos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Teismas pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas reikalauja valstybės tarnautoją vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Valstybės tarnautojui nustatyta įstatyminė pareiga deklaruoti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, apibrėždamas artimus asmenis, kartu nustato valstybės tarnautojui ne tik pareigą deklaruoti šiuos asmenis ir jų interesus, bet ir papildomas pareigas bei draudimus, susijusius su šių asmenų pajamų šaltiniais, turimu turtu, kt. (įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 1 dalis). Taigi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas reikalauja valstybės tarnautoją būti atidžiu privačių interesų aspektu ir atidžiai įvertinti reikšmingas aplinkybes, galinčias sukelti interesų konfliktą, ypač susijusias su artimų asmenų, apibrėžtų įstatyme, privačiais interesais (turimu turtu, gaunamų pajamų šaltiniais, kt.). Vadinasi, valstybės tarnautojas šių asmenų privačių interesų atžvilgiu negali elgtis indiferentiškai, o, priešingai, privalo atidžiai įvertinti jam objektyviai prieinamą informaciją dėl jų privačių interesų. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės įvertinti artimo asmens – jos sutuoktinio tėvo sutuoktinės R. T. – privačių interesų, susijusių su darbu UAB „Kopa“. Kaip nustatyta, R. T. dirba UAB „Kopa“ nuo 1999-10-10 (pareiškėjos 2015-05-20 paaiškinimas). Pareiškėjos paaiškinimais, informacija apie R. T. darbą UAB „Kopa“ jai tapo žinoma namie su sutuoktiniu aptariant susiklosčiusią darbinę situaciją 2015-04-22. Taigi pareiškėjos sutuoktiniui buvo žinoma informacija apie jo tėvo sutuoktinės darbovietę. Pareiškėja 2015-05-20 paaiškinime teigia, kad žinojo, jog vyro tėvo žmona dirba kažkokioje įmonėje administratore, tačiau tiksliai kurioje nesidomėjo, nes tam, jos teigimu, nebuvo nei poreikio, nei galimybių. Tačiau, kaip minėta, pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja, turėjo pareigą nustatyti aplinkybes, susijusias su artimų asmenų privačiais interesais, todėl jos paaiškinimai, kad tam nebuvo poreikio, prieštarauja valstybės tarnautojams nustatytoms pareigoms. Pareiškėjos paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad neturėjo galimybių nustatyti, kurioje tiksliai įmonėje dirba vyro tėvo žmona, neatitinka faktinių aplinkybių, nes, kaip minėta, pareiškėjos sutuoktiniui buvo žinoma informacija apie jo tėvo sutuoktinės darbovietę, taigi ši informacija pareiškėjai objektyviai buvo prieinama. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai aptariamose pareiškėjos veikose nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir kaltę.
Kaip minėta, pareiškėja atsakovo 2014-09-05 įsakymu Nr. V-1481 (t. 2, b. l. 24-30) buvo paskirta projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-04-09-001 „Lietuvos įvaizdžio gerinimas, žinomumo užsienio rinkose didinimas bei įvaizdžio priemonių, leidinių leidyba“ vadove. To paties atsakovo įsakymo 1.2.9 punktu N. N. buvo paskirta Projekto vadybininke, kuriai buvo pavestas tam tikrų leidinių sukūrimo, leidybos kokybės kontrolės vykdymas, leidinių dizaino derinimas, vaizdinės medžiagos parinkimas, derinimas, iškilusių klausimų sprendimas su paslaugų teikėjais ir kt. Nustatyta, kad 2014-11-18 N. N. elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją, persiųsdama UAB „Kopa“, pastarajai vykdant Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugų viešojo pirkimo sutarties Nr. S-121 sąlygas, parengtus tekstus atitinkamam leidiniui, nurodydama, kad yra problemų su UAB „Kopa“ tekstų rašytojais ir prašydama pareiškėjos atsiųsti jos rekomenduojamus tekstų rašytojų kontaktus, kad juos galėtų perduoti UAB „Kopa“ (t. 1, b. l. 31). Pareiškėja 2014-11-18 elektroniniu laišku atsakė N. N., kad UAB „Kopa“ rašytoja tikrai netinka ir paprašė paklausti UAB „Kopa“, kokią kainą jie moka ir pažadėdama atsiųsti rekomenduojamos rašytojos kontaktus. N. N. 2014-11-19 elektroniniu laišku paprašė pareiškėjos atsiųsti rašytojos kontaktus ir nurodė, kad UAB „Kopa“ nori patys derinti su rekomenduojamu žmogumi detales. Pareiškėja 2014-11-19 elektroniniu laišku N. N. atsakė, kad ji kontaktus duos pirmadienį. N. N. 2014-11-24 elektroniniu laišku vėl prašė pareiškėjos duoti rašytojos kontaktus, o pareiškėja 2014-11-24 elektroniniu laišku N. N. nurodė tekstų rašytojos telefono numerį ir vardą „B.“ (t. 1, b. l. 30).
Į bylą pateikta 2014-12-12 PVM sąskaita faktūra TEK Nr. 001 (t. 1, b. l. 106), 2014-12-12 paslaugų priėmimo-perdavimo aktas (t. 1, b. l. 107), 2015-02-06 PVM sąskaita faktūra TEK Nr. 002 (t. 1, b. l. 108), 2015-02-06 paslaugų priėmimo-perdavimo aktas (t. 1, b. l. 109) patvirtina, kad UAB „Kopa“ 2014 m. gruodžio – 2015 m. vasario mėn. pirko tekstų rašymo paslaugas iš B. V.. Iš pareiškėjos 2015-06-02 paaiškinimo matyti, kad B. V. yra pareiškėjos sesuo (t. 1, b. l. 17-18). Iš 2015-06-05 vykusio Turizmo departamento atstovų susitikimo su UAB „Kopa“ atstovais garso įrašo (priedas prie atsakovo atsiliepimo į skundą) matyti, kad UAB „Kopa“ atstovai patvirtino faktą, kad jie samdė Turizmo departamento darbuotojų rekomenduotą tekstų rašytoją B. V., nes Turizmo departamentui kitos rašytojos parašyti tekstai netiko.
Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja, būdama Projekto vadove ir išreiškusi Projekto vadybininkei N. N. neigiamą nuomonę apie UAB „Kopa“, su kuria Turizmo departamentas buvo pasirašęs viešojo pirkimo sutartį, atliktas paslaugas (netinkamai parašytus tekstus), N. N. paprašius, pasiūlė rekomenduoti UAB „Kopa“ atstovams pasamdyti jos seserį B. V. toms pačioms paslaugoms atlikti. Kaip minėta, tokia rekomendacija UAB „Kopa“ atstovams buvo perduota, o UAB „Kopa“ pasamdė paslaugų atlikimui pareiškėjos seserį. Atmestini pareiškėjos paaiškinimai, kad N. N. pateikdama savo sesers kontaktus, nežinojo, kad bus susitarta, jog tekstus rengs būtent sesuo. Iš aptarto susirašinėjimo tarp N. N. ir pareiškėjos elektroniniu paštu aiškiai matyti, kad pareiškėja žinojo, jog jos pasiūlytas asmuo bus rekomenduotas UAB „Kopa“ kaip tekstų rašytojas. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjos 2014-11-24 elektroninio laiško turinys, t. y. pareiškėja savo seserį įvardijo kaip tekstų rašytoją (o ne asmenį, kuris gali rekomenduoti gerų tekstų rašytojų). Taigi pareiškėjos paaiškinimai neatitinka byloje surinktų įrodymų.
Teismo manymu, atsakovas aptariamus pareiškėjos veiksmus tinkamai įvertino kaip nesuderinamus su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu. Pareiškėja, turėjusi vykdyti Turizmo departamento su rangovu UAB „Kopa“ sudarytos Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių leidinių ir smulkių rinkodarinių priemonių sukūrimo ir leidybos paslaugų viešojo pirkimo sutarties Nr. S-121 sąlygų ir įsipareigojimų laikymosi priežiūrą, dalyvavo priimant sprendimą rekomenduoti rangovui UAB „Kopa“ pasamdyti paslaugų pagal sutartį teikimui jai artimą asmenį, apie kilusį interesų konfliktą atsakingų asmenų ir N. N., taip pat dalyvavusios priimant tokį sprendimą, neinformavo, nuo dalyvavimo priimant tokį sprendimą nenusišalino. Pastebėtina, kad UAB „Kopa“ 2014 m. gruodžio – 2015 m. vasario mėn. pirko tekstų rašymo paslaugas, skirtas Turizmo departamento su rangovu UAB „Kopa“ sudarytos sutarties vykdymui iš pareiškėjai artimo asmens sesers B. V., tačiau pareiškėja, į kurios tarnybines pareigas įėjo UAB „Kopa“ pagal sutartį teikiamų paslaugų atitikties sutarties sąlygoms priežiūra, taigi ir jos sesers vykdant UAB „Kopa“ užsakymą parašytų tekstų atitikties sutarties sąlygoms priežiūra, apie kilusį interesų konfliktą atsakingų asmenų neinformavo, nuo Projekto vadovės pareigų nenusišalino, kilusio interesų konflikto privačių interesų deklaracijoje nedeklaravo.
Nors Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti 2015-06-04 išvadoje Nr. TD-6 neteisingai nurodyta, kad N. N. tuo metu buvo pavaldi pareiškėjai (N. N. buvo Projektų administravimo skyriaus vyr. specialiste), tačiau, teismo nuomone, tai nekeičia nustatyto pažeidimo esmės, kadangi, kaip minėta, pareiškėja kartu su N. N. dalyvavo priimant sprendimą rekomenduoti rangovui UAB „Kopa“ pasamdyti paslaugų pagal sutartį teikimui jai artimą asmenį, be to, Projekte pareiškėja vykdė vadovaujančias funkcijas.
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad kvalifikuojant pareiškėjos veiksmus kaip tarnybinį nusižengimą neturi teisinės reikšmės pareiškėjos nurodyti motyvai, dėl kurių ji teigia perdavusi N. N. savo sesers kontaktinius duomenis, t. y. kad ji nesiekė asmeninės naudos, siekė, jog būtų sėkmingai ir laiku įgyvendintas Projektas. Kaip jau minėta, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, konstatuoti, jog asmuo pažeidė įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymius ir įrodyti, kad asmuo nesiėmė šiame įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Aptartas pareiškėjos elgesys visuomenės požiūriu kelia abejonių interesų konflikto buvimu, todėl pareiškėja, nesiimdama priemonių šiam konfliktui išvengti, nepriklausomai nuo jos nurodytų motyvų, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.
Teismas nesutinka, kad Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti atliktas tyrimas buvo šališkas. Kaip matyti iš komisijos 2015-06-04 išvados Nr. TD-6 turinio, atsakovo pateiktų įrodymų, surinktų tyrimo metu, komisija išsamiai ir visapusiškai ištyrė faktines aplinkybes, padarytas išvadas išsamiai motyvavo ir pagrindė surinktais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyti išvadoje esantys netikslumai yra neesminiai, įtakos pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui neturi. Nors pareiškėja teigia, kad atsakovo vadovė nepagrįstai nenušalino komisijos pirmininko J. R. nuo tyrimo, tačiau tokie pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Pareiškėjos 2015-05-06 rašte, kuriuo ji prašė atsakovo vadovės nušalinti J. R. (t. 1, b. l. 48), tik deklaratyviai teigiama, kad minėtas asmuo yra šališkas jos atžvilgiu, tačiau jokie duomenys ir aplinkybės, pagrindžiančios šį teiginį, nenurodomi. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo vadovė 2015-05-18 raštu (t. 1, b. l. 19) pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo. Iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad ji J. R. šališkumą grindžia ne konkrečiomis aplinkybėmis, galinčiomis pagrįsti asmeninį suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti pareiškėją, bet su šiuo asmeniu susiklosčiusių tarnybinių santykių subjektyviu vertinimu, šiuos santykius apibūdindama kaip ilgalaikį konfliktą. Tačiau liudytoju apklaustas J. R. neigė, kad santykiai su pareiškėja konfliktiški.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti 2015-06-04 išvadoje Nr. TD-6 minėti pareiškėjos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimai, jos veiksmuose pagrįstai nustatyti visi būtinieji tarnybinio nusižengimo požymiai.
Kaip minėta, tiek Komisija galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti 2015-06-04 išvadoje Nr. TD-6, tiek atsakovo vadovė, skirdama tarnybinę nuobaudą, pareiškėjos tarnybinį nusižengimą įvertino kaip šiurkštų. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis numato, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Šio straipsnio 6 dalies 4 punkte (redakcija, galiojusi iki 2016-01-01) buvo nustatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikoma piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, yra nurodęs, kad šios nuostatos taikymo požiūriu yra būtina nustatyti, kokie nusižengimo elementai (kokios aplinkybės) rodo jo šiurkštumą. Tai reiškia, kad Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies taikymo aspektu nepakanka apsiriboti tik formaliu tarnautojo tam tikros pareigos nevykdymo fakto konstatavimu, o yra būtina taikyti papildomus šį nusižengimą charakterizuojančius kriterijus ir juos taikant spręsti apie nusižengimo šiurkštumo pobūdį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11–620/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies esmė – draudimas skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš valstybės tarnybos, nesant šioje teisės normoje numatytų sąlygų (šiurkštaus tarnybinio nusižengimo arba atvejo, kai prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas). Ši teisės norma neįpareigoja visais atvejais atleisti iš valstybės tarnybos, kai tarnautojas padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o tik suteikia tokią galimybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-334/2004).
Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės sutinka su Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti 2015-06-04 išvadoje Nr. TD-6 ir Turizmo departamento direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. P-92 išdėstytais argumentais, kuriais remiantis pareiškėjos veiksmai įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Pareiškėja pažeidė vieną svarbiausių valstybės tarnautojų nešališkumo principą, nesiėmė priemonių išvengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų, teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo privačių interesų. Pareiškėjos veiksmai sudarė prielaidas gauti artimam asmeniui naudą, netinkamai prižiūrėti didelės vertės viešojo pirkimo sutarties sąlygų laikymąsi. Pareiškėjos elgesys aiškiai pakenkė asmenų pasitikėjimui Turizmo departamento vykdomos veiklos nešališkumu, jos skaidrumu. Tai matoma iš 2015-06-05 vykusio Turizmo departamento susitikimo su UAB „Kopa“ atstovais metu šios bendrovės atstovų išsakyto požiūrio į Turizmo departamento veiklą (garso įrašas, priedas prie atsakovo atsiliepimo į skundą). Sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, užėmusiai vadovaujančias (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, pakankamos pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą savo pobūdžiu pripažinti šiurkščiu, net ir nevertinant aplinkybės, kad pareiškėjai atsakovo 2015-05-18 įsakymu Nr. 76 buvo paskirta tarnybinį nuobauda – griežtas papeikimas, dėl kurios pagrįstumo ir teisėtumo šiuo metu nagrinėjamas kitas teisminis ginčas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad atsakovo vadovė, vertindama pareiškėjos nusižengimo pobūdį, pagrįstai atsižvelgė į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2015-06-18 raštą Nr. S-1155-(2.5), kuriame nurodyta, jog Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sutinka su Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti 2015-06-04 išvadoje Nr. TD-6 nurodytais motyvais (t. 1, b. l. 174).
Teismas nenustatė, kad skirdamas tarnybinę nuobaudą atsakovas būtų pažeidęs tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindines procedūras ir taisykles. Komisijos galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti 2015-06-04 išvadoje Nr. TD-6 pateiktas pasiūlymas, kokią konkrečią tarnybinės nuobaudos rūšį parinkti, yra rekomendacinio pobūdžio ir atsakovo vadovės nesaistė (Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 13 punktas). Remiantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skiriant darbuotojui, išrinktam į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas nėra reikalingas, todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl Profesinės sąjungos sutikimo teisiškai nėra reikšmingi.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Turizmo departamento direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-92 už šiurkštų tarnybinį nusižengimą pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir ji atsakovo 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-93 pagrįstai ir teisėtai buvo atleista iš Turizmo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų. Tai konstatavus, pareiškėjos skundo pagrindo papildyme (t. 2, b. l. 1-4) išdėstyti argumentai dėl atsakovo siekio susidoroti su pareiškėja teismo plačiau nevertinami. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjos 2054,50 Eur atstovavimo išlaidas (t. 2, b. l. 31). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
2015-07-02 tarp advokato Justino Usonio ir atsakovo buvo sudaryta atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 105). Administracinėje byloje buvo parengtas atsakovo atsiliepimas į skundą (t. 1, b. l. 55-65), įvyko du teismo posėdžiai – 2015-10-26 ir 2015-12-22, už šias teiktas teisines paslaugas atsakovo atstovas pateikė sąskaitas ir jų apmokėjimą įrodančius dokumentus (t. 2, b. l. 32-37) bei prašo atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas priteisti iš pareiškėjos.
Atsakovo atstovas pateikė 2015-09-01 sąskaitą AD 2015/048 1354,50 Eur sumai už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą (t. 2, b. l. 33), kuri apmokėta 2015-09-09 mokėjimo pavedimu (t. 2, b. l. 36). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.2 punktas numato, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimali leistina priteisti suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris 2015 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 699,8 Eur. Taigi, atsakovo prašoma priteisti suma – 1354,50 Eur neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio (2,5 x 699,8 Eur = 1749,5 Eur).
Atsakovo atstovas pateikė 2015-10-27 sąskaitą AD 2015-065 210 Eur sumai už pasirengimą ir atstovavimą 2015-10-26 teismo posėdyje, sąskaitoje nurodyta paslaugų apimtis – pasirengimas ir atstovavimas 2015-10-26 teismo posėdyje, trukmė – 3 valandos (t. 2, b. l. 34), sąskaita apmokėta 2015-11-02 mokėjimo pavedimu (t. 2, b. l. 37). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą priteistinų išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama taikant koeficientą: 0,1. Įvertinus 2015-10-26 teismo posėdžio trukmę, pagal 2015-10-27 sąskaitą AD 2015-065 maksimali priteistina suma sudarytų 71,39 Eur (0,1 x 713,9 Eur x 1 (1 val.) = 71,9 Eur). Atsakovo atstovas taip pat pateikė 2015-12-21 sąskaitą AD 2015/082 490 Eur sumai už konsultacijas 2015-12-21 susitikimo metu, pasirengimą ir atstovavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-22 posėdyje, paslaugų trukmė – 7 valandos (t. 2, b. l. 35), kuri apmokėta 2015-12-22 mokėjimo pavedimu (t. 2, b. l. 32). Įvertinus 2015-12-22 teismo posėdžio trukmę, maksimali priteistina suma remiantis Rekomendacijomis sudarytų 214,17 Eur (0,1 x 713,9 Eur x 3 (3 val.) = 214,17 Eur).
Rekomendacijų 2 punktas numato, kas nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą ir kt., taip pat ir į kitas svarbias aplinkybes. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pralaimėjusi proceso šalis, vadovaujantis bendraisiais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – principais, gali būti atleista visiškai (ar iš dalies) nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau tik išimtiniais atvejais, tokiu atveju įvertinant ne tik proceso šalies turtinę padėtį, bet ir administracinės bylos proceso šalių procesinį elgesį ir kitas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-302/2010).
Nagrinėjamu atveju remiantis Rekomendacijose nustatytais dydžiais apskaičiuota maksimali iš pareiškėjos atsakovo naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, sudaranti 1640,06 Eur, teismo vertinimu, yra akivaizdžiai per didelė ir mažintina. Pažymėtina, kad byla teisės taikymo požiūriu nereikalaujanti specifinių tam tikros srities teisinių žinių, o kyla iš tarnybinių teisinių santykių. Atsakovas yra viešojo administravimo įstaiga, kurioje, kaip matyti iš bylos medžiagos, dirba teisinį išsilavinimą turintys asmenys. Įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį (dėl atleidimo iš valstybės tarnybos), advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, racionalumo principą, atsakovui iš pareiškėjos priteistinų atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 700 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos L. T. skundą atmesti.
Priteisti atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos naudai iš pareiškėjos L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.