Telšių apylinkės teismo nutartis

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 17 d. gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Ročytės atsiliepimas į nuteistojo J. P. prašymą, kuriame prokurorė nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti nuteistojo J. P. prašymo dėl bausmės švelninimo, nes J. P. prašomoms taikyti baudžiamojo įstatymo pataisoms nėra būtinų sąlygų, kadangi J. P. teistas dešimt kartų, yra nusikaltimų recidyvas, nėra susitaikęs su nukentėjusiais asmenimis, nėra visiškai atlyginęs žalos, jo atliktos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į tai, jog bausmės atlikimo laikotarpiu Marijampolės pataisos namų buvo charakterizuotas neigiamai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-300-636/2013 medžiagos nustatyta, kad J. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dėl nukentėjusio A. P. atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos ir trejų metų laisvės atėmimo bausmė dėl nukentėjusiosios E. A. atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos. Taip pat J. P. pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

2014 m. vasario 25 d. Šiaulių apygardos teismas iš dalies pakeitė pirmos instancijos teismo nuosprendį – J. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę už E. A. atžvilgiu atliktą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, sumažino iki dvejų metų šešių mėnesių ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2015-03-19 įsigaliojo nauja baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių redakcija (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554). Nauja straipsnių redakcija siekiama patikslinti baudžiamajame įstatyme nustatytas bausmės skyrimo taisykles, lemiančias nepagrįstą laisvės atėmimo bausmės skyrimą, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, patikslinti kai kurias baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies sankcijas, ir taip subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymą teismų praktikoje, tuo pačiu sumažinant realia laisvės atėmimo bausme nuteistųjų skaičių Lietuvoje.

Nuteistasis J. P. nurodo, jog dėl šių BK pakeitimų atsirado pagrindas sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kadangi J. P. nedetalizavo, kurių straipsnių pakeitimai sudaro pagrindą bausmės švelninimui, analizuotini 2015-03-19 atlikti BK pakeitimai ir jų įtaka J. P. skirtos bausmės pagrįstumui.

Pagal naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį į nusikaltimų recidyvą neįsiskaito nepilnamečio atliktos nusikalstamos veikos – baudžiamosios bylos Nr. 1-300-636/2013 medžiagoje nėra duomenų, jog šis straipsnio pakeitimas būtų aktualus J. P. atžvilgiu.

BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė atleisti recidyvistą nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – baudžiamosios bylos Nr. 1-300-636/2013 medžiagoje nėra duomenų, jog J. P. būtų susitaikęs su nukentėjusiais asmenimis.

BK 39 straipsnyje numatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nesunkų tyčinį nusikaltimą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms; BK 55 straipsnyje įtvirtinta galimybė pirmą kartą teisiamam asmeniui už neatsargų nusikaltimą skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) – J. P. yra nuteistas už apysunkius tyčinius nusikaltimus, teisiamas ne pirmą kartą, tad BK 39 straipsnio, 55 straipsnio ir 75 straipsnio 1 dalies pakeitimai nesusiję su jam paskirtos bausmės švelninimu.

BK 56 straipsnyje panaikinta nuostata, jog recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė; BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta galimybė pavojingam recidyvistui skirti mažesnę bausmę nei nurodyta BK 56 straipsnyje – J. P. laisvės atėmimo bausmė buvo skirta ne dėl to, jog jis yra recidyvistas, o dėl kitų reikšmingų aplinkybių: jog padarė nusikaltimą nepraėjus nei mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, buvo atsižvelgta į nusikaltimų pobūdį, kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Už nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje, numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra treji metai 1 mėnuo 15 dienų, o teismas J. P. paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams; už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje, įtvirtintas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – treji metai 1 mėnuo 15 dienų, o J. P. nuosprendžiu paskirta dvejų metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (veika dėl nukentėjusiosios E. A.) ir trejų metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (veika dėl nukentėjusiojo A. P.), t. y. J. P. už dvi veikas iš trijų buvo paskirtos mažesnės bausmės nei bausmių vidurkis.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 priimtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pataisos neturi jokios įtakos baudžiamojoje byloje Nr. 1-300-636/2013 priimtų nuosprendžių pagrįstumui bei J. P. paskirtos bausmės dydžiui, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo J. P. prašymo dėl bausmės švelninimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu 362¹, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

nuteistojo J. P. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.