- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-1915-560/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo 360-osios DNSB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo 360-osios DNSB prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir turto administratoriaus atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2011-04-28 ieškovų 360-osios DNSB narių A. B., S. G. ir J. S. prašymu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki sprendimo įsiteisėjimo paskirtas atsakovo 360-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos turto administratorius.
Šalies argumentai
Ieškovai A. B., S. G. ir J. S. teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu J. Z. paskyrimą (išrinkimą) į DNSB pirmininko pareigas, išreikalauti iš atsakovo informaciją, susijusią su bendrijos veikla, turtu, pajamomis, darbuotojais, sukauptais amortizaciniais atskaitymais už laikotarpį nuo 1995-10-10 iki 2010-12-31, išreikalauti iš atsakovo 360-osios DNSB narių sąrašą, įpareigoti bendrijos organus sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą, įtraukiant klausimą dėl bendrijos valdymo organų išrinkimo, neįvykdžius sprendimo, pripažinti ieškovų teises sušaukti susirinkimą.
2011-06-08 atsakovas 360-osios DNSB pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir turto administratoriaus atlyginimo. Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su pareikštais ieškovų reikalavimais. Prasilenkia su laikinųjų apsaugos priemonių tikslu – būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Taip pat atsakovas teigė, jog dėl to, kad ieškovai patys prašė paskirti administratorių, jie ir privalo solidariai mokėti administratoriui atlyginimą ir visas su tuo susijusias išlaidas ar kitais būdais garantuoti administratoriaus atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutartimi atsakovo 360-osios DNSB prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir turto administravimo atlyginimo atmetė. Teismas nurodė, kad paskirta laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su šio ieškovo pareikšto reikalavimo užtikrinimu, nes atsakovas yra juridinis asmuo, veikiantis per savo valdymo organus, o galimai neteisėtas J. Z. paskyrimas (išrinkimas) į DNSB pirmininko pareigas sukeltų neigiamas pasekmes ir pačiam juridiniams asmeniui. Teismas pabrėžė, kad laikinoji apsaugos priemonė buvo paskirta ne siekiant užtikrinti žalos išieškojimą, bet su tikslu užkirsti kelią žalai atsirasti. Be to, pažymėjo, kad šiuo atveju turto administratorius yra paskirtas visos DNSB, o ne atskirų šios bendrijos narių naudai, todėl turo administratoriui atlyginimą turi mokėti 360-osios DNSB.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas 360-osios DNSB pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemonės. Pažymėjo, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CK 4.239 str. 2 d., 4.240 str. nuostatas, administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arbo jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Ieškovai jokių turtinių reikalavimų nekelia, todėl, pasak apelianto teismo sprendimo užtikrinimui negali būti taikomos priemonės, kurios yra siejamos su turtine žala. Ieškovai nesiejo J. Z. skyrimo bendrijos pirmininku teisėtumo su žalos bendrijai padarymu, todėl teismas, nepanaikindamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, peržengė ieškinio reikalavimo ribas, savo motyvus grindė aplinkybėmis, dėl kurių ieškovai nepasisakė ir dėl kurių nekėlė jokių abejonių. Skunde taip pat teigiama, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 19 str. 1 d., 22 str. bei bendrijos įstatais, bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas). Tuo atveju, kai visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta, kad bendrijoje veiks valdyba, pirmininkas atlieka įstatyme ir įstatuose apibrėžtas funkcijas, padėdamas įgyvendinti valdybos priimtus sprendimus. Tokia padėtis yra susiklosčiusi 360-osios DNSB, todėl teismas netinkamai taikė 2.83 str. nuostatas. Ieškovai neginčijo bendrijos valdymo organų teisėtumo, todėl teismo motyvas, pasak apelianto, dėl valdymo organų sprendimų teisėtumo ir to pasekmėje gręsiančios galimos žalos bendrijai yra nelogiškas ir nepagrįstas. Nurodo, kad valdyba ilgą laiką sėkmingai vykdo savo funkcijas, ieškinys pareikštas namų bendrijai, o ne valdybai, žalos klausimas nėra keliamas, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Nėra būtinybės samdyti administratorių bendrijos turtui išsaugoti. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ieškovų naudai, todėl, atsakovo manymu, patiriamas išlaidas turėtų apmokėti ieškovai, o ne bendrija. Taip pat skunde teigiama, kad prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas išdėstė poziciją, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Nors nebuvo prašymas dėl nuostolių užtikrinimo nebuvo galutinai suformuluotas, tačiau atsakovas tikėjosi, kad teismas, netenkinęs jo prašymų, taikys CPK nuostatas dėl garantijų galimiems nuostoliams atlyginti suteikimo. To nepadaręs, teismas pažeidė CPK 291 str. 1 d. 5 p.
Atsiliepimas
Ieškovas A. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad DNSB pirmininkas J. Z. eiti bendrijos pirmininko pareigas paskirtas neteisėtai. Jis nesilaiko įstatyme bei bendrijos įstatuose jam nustatytų pareigų tinkamai organizuoti valdybos darbą bei atstovauti išimtinai bendrijos interesams ir dėl to yra daroma žala bendrijai, ignoruojami bendrijos narių teisėti reikalavimai, neteikiama informacija apie bendrijos veiklą. Apeliantas savo reikalavimus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tik išvedžiojimais, pamąstymais. Apelianto teiginiai, jog teismas, atmetęs jo prašymą, savo iniciatyva turėjo išspręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nėra suderinami su CPK 13 str. įtvirtintu dispozytivumo principu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnis), pagrindinius civilinio proceso principus, t.y. teisingumo, sąžiningumo, protingumo, todėl dėl nurodytų pažeidimų yra pagrindas teismo nutartį panaikinti.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos seka, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).
Pagal formuojamą teismų praktiką teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios neprieštarautų ekonomiškumo principui, reikalaujančiam, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principui, įpareigojančiam teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą – pasiekti (Civilinio proceso kodekso 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Kartu tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-256/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-415/2003.
Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 5 p. yra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip atsakovo turto administratoriaus paskyrimas, ji teismų praktikoje yra priskirta prevencinėms priemonėms pagal siekiamą tikslą. Turto administravimu, atsižvelgiant į šios priemonės paskirtį, siekiama užtikrinti atsakovo turto apsaugą nuo iššvaistymo bei jo tinkamą naudojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl aptariama priemonė kitų laikinųjų apsaugos priemonių atžvilgiu turi būti vertinama kaip išimtinė, kurios nepritaikius nebūtų įmanoma užtikrinti ne tik būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bet ir tolimesnio asmens teisių pažeidimo, žalos padidėjimo, arba naujo teisinio ginčo tarp šalių kilimo. Pagal LR CK 4.239 str. 2 d., 4.240 str. nuostatas, paprastojo turto administravimo atveju (kaip ir yra nagrinėjamu atveju) turto administratorius pagrinde atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.
Byloje duomenimis nustatyta, kad 2011-04-21 ieškovai A. B., S. G., J. S. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teisme. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-04-28 nutartimi prašymą patenkino ir iki sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo paskyrė atsakovo 360-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos turto administratorių. 2011-05-12 byloje buvo pateiktas ieškinys, kuriuo ieškovai prašo pripažinti neteisėtu J. Z. paskyrimą į DNSB pirmininko pareigas, išreikalauti iš atsakovo informaciją ir įpareigoti bendrijos valdybos organus sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą, įtraukiant klausimą dėl bendrijos valdymo organų išrinkimo. Taigi, nagrinėjamu atveju iš esmės yra ginčijamas trečiojo asmens J. Z. paskyrimas į pirmininko pareigas tuo pagrindu, jog buvo padaryti procedūriniai teisės normų pažeidimai, nes, kaip teigiama ieškinyje, J. Z. bendrijos narių susirinkime nebuvo išrinktas eiti minėtų pareigų, taip pat jo nerinko nei įgaliotiniai, nei bendrijos valdyba. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis 360-osios DNSB yra 2 bendrijos valdymo organai: visuotinis bendrijos narių susirinkimas ir valdyba. Juridiniai asmenys įgyja civilines teise, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (LR CK 2.81 str. 1 d.). Pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą valdyba nutarimus priima kolegialiai, valdybos narių balsų dauguma. Būtent valdybai pagal įstatymą yra pavesta atlikti tokius svarbius bendrijai (taip pat ir ieškovams) veiksmus, kaip šaukti bendrijos narių susirinkimus, rengti bendrijos metines pajamų ir išlaidų sąmatas, kitus planus, organizuoti bendrijos ūkinę veiklą, susijusią su bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra ir kita (LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 2 d.). Pažymėtina ir tai, jog pagal Juridinių asmenų registro duomenis trečiasis asmuo J. Z. yra valdybos pirmininkas, kuriam įstatymu pavesta organizuoti valdybos darbą ir atstovauti bendrijai. Tačiau kaip seka iš pateiktų duomenų, ieškovai nereiškia reikalavimų dėl bendrijos valdybos išrinkimo pripažinimo neteisėtu, neginčija valdybos priimtų nutarimų teisėtumo, todėl, teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo laikino turto administratoriaus paskyrimas, kas iš esmės reiškia ir DNSB valdybos teisių apribojimą, laikytinas neproporcingu ir neadekvačiu laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams nagrinėjamoje byloje, todėl jos negali būti paliktos galioti.
Be to pažymėtina, kad ieškovai, prašydami paskirti DNSB turto administratorių, nenurodė konkrečių aplinkybių, kad bendrovės turtui yra reikalinga tokia apsauga ar kad kyla reali grėsmė netinkamam bendrovės turto naudojimui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai, prašydami taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė, kodėl ir kaip bus apsunkintas galimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas, arba visai taps neįvykdomu nepaskyrus turto administratoriaus, nors procesinis įstatymas reikalauja, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos ekonomiškai bei proporcingai siekiamiems tikslams. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra tikslingos, jos neatitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje apsauga, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nurodyto, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-16 nutartis naikintina ir priimtinas naujas procesinis sprendimas - laikinosios apsaugos priemonės (atsakovo turto administratoriaus paskyrimas) panaikinamos.
Aukščiau išdėstyti faktiniai duomenys ir teisniai argumentai yra pakankami panaikinti skundžiamą teismo nutartį bei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų (dėl administratoriaus atlyginimo, nuostolių užtikrinimo) teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti.
Atsakovo 360-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-28 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto administratoriaus paskyrimą (LR CPK 145 str. 1 d. 5 p.).