- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-29
- Bylos Nr.
- e2-24108-1064/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18107-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.12.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 72,41 Eur negrąžinto kredito, 13,86 Eur vartojimo kredito kainos, 72,40 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ji nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ ir atsakovė R. Š. 2012 m. rugpjūčio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9941771001, kuria atsakovei buvo suteiktas 72,41 Eur vartojimo kreditas 3 mėnesių terminui. Anot ieškovės, pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 13,86 Eur vartojimo kredito kainą. Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. birželio 29 d. su pradine kreditore sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra skolinga 72,41 Eur negrąžinto kredito ir 13,86 Eur vartojimo kredito kainos, taip pat 72,40 Eur mokėjimo palūkanų, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito sutarties nutraukimo.
Atsiliepimas
Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 225 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 142 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nusiuntė atsakovei pareikšto ieškinio ir jo priedų kopijas bei pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, kuriame nustatė 14 kalendorinių dienų terminą, nuo ieškinio su priedais įteikimo dienos atsakovei, pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį bei nurodė atsiliepimų nepateikimo pasekmes, jog be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Ant paskutiniojo atsakovei siųsto voko esanti žyma patvirtina, kad pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus buvo paliktas atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje 2018 m. liepos 10 d., laikomi įteikti 2008 m. rugpjūčio 10 d.
Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų, apie šio dokumento nepateikimo priežastis teismas neturi, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Dėl skolos priteisimo
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ ir atsakovė R. Š. 2012 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9941771001, kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovei 72,41 Eur kreditą 3 mėnesių terminui (e. b. l. 14-15). Pagal vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą dalimis iki 2012 m. lapkričio 30 d., taip pat sumokėti 13,86 Eur vartojimo kredito kainą (palūkanas). Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ ir ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ 2017 m. birželio 29 d. sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą (e. b. l. 23-39). Bylos duomenimis, atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą tinkamai informuota CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, 2017 m. liepos 3 d. pranešimu, išsiųstu atsakovės elektroninio pašto adresu, kurį atsakovė nurodė sudarydama sutartį (e. b. l. 7, 14).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.109 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove ar pradine kreditore iki reikalavimo teisių perleidimo (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. būtų grąžinusi jai suteiktą kreditą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 72,41 Eur negrąžinto kredito yra pagristas ir ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės.
Dėl bendros vartojimo kredito kainos ir mokėjimo palūkanų priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 13,86 Eur bendros vartojimo kredito kainos, apskaičiuotos pagal mokėjimo grafiką iki sutarties nutraukimo, ir 72,40 Eur mokėjimo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito sutarties nutraukimo.
Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 punktą, bendra vartojimo kredito kaina – tai visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktą, už naudojimąsi kreditu, kredito gavėja (atsakovė) privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Atitinkamai sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina yra lygi pagal sutarties nuostatas apskaičiuotoms palūkanoms. Iš Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyto kredito grąžinimo grafiko matyti, kad už kreditą skolininkas visą jo suteikimo laikotarpį, t. y. iki 2012 m. lapkričio 30 d., įsipareigojo sumokėti 13,86 Eur mokėjimo palūkanų kurių suma atitinka Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą.
Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip yra nurodęs Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1334/2000). Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tiek ieškovės prašoma priteisti kredito kainos dalis iki sutarties nutraukimo dienos, tiek palūkanos už naudojimąsi kredito suma po kredito sutarties nutraukimo dienos, atlieka mokėjimo palūkanų funkciją.
Įvertinus tai, kad prašomos priteisti sumos apskaičiuotos taikant palūkanų normą, neviršijančią Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio, taip pat remiantis vartojimo kredito sutarties 4.4 punktu, kuria nustatyta, jog palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo dienos iki dienos, kada kreditas faktiškai sugrąžinamas, bei atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti mokėjimo palūkanų iš atsakovės tiek už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, išreikštų kredito kaina ir apskaičiuotų pagal sutarties mokėjimo grafiką (šios palūkanos sudaro 13,86 Eur), tiek už laikotarpį po sutarties nutraukimo, jei atsakovės paskolintais pinigais vis dar tebesinaudoja (t. y., nėra jų grąžinęs). Kadangi atsakovė paskolintos sumos iki šiol nėra grąžinusi, ieškovės reikalavimas priteisti 72,40 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito sutarties nutraukimo, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 86,26 Eur (13,86 + 72,40 Eur) mokėjimo palūkanų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (158,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisia 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,41 Eur (septyniasdešimt du Eur 41 ct) negrąžinto kredito, 86,26 Eur (aštuoniasdešimt šešis Eur 26 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (158,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.