Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2A-1372-613/2016Teisėja Jurgita Grigonienė (S) (Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01940-2012-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18; 3.3.1.21; 3.4.1.2

2016 m. rugsėjo 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) N. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovams G. K., J. K. ir D. K., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Rovanta“ atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratorių biuras“ dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalinimo bei atsakovo G. K. priešieškinį N. K. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinės kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) santuoką nutraukti dėl atsakovo G. K. kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti K. pavardę; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiais 2003-06-02 Klaipėdos 2-ajame notarų biure patvirtintą 0,16 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 28 151,06 Eur (97 200,00 Lt) ir ant jo esančio pastato - ūkio pastato, vidutinė rinkos vertė – 7501,15 Eur (25 900,00 Lt) pirkimo-pardavimo sutartį ir turto perdavimo-priėmimo aktą, sudarytus tarp J. K., V. M. bei V. M. ir pripažinti ją bei atsakovą G. K. šio turto pirkėjais; 3) pripažinti iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2013-01-24 J. K. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo po jos sutuoktinio F. K., mirusio 2012-10-24, mirties; 4) pripažinti, kad nekilnojamasis turtas: 0,16 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 28 151,06 Eur (97 200,00 Lt), ant jo esantis pastatas - ūkio pastatas, vidutinė rinkos vertė - 7 501,15 Eur (25 900 00 Lt) ir pastatytas, tačiau neįteisintas gyvenamasis namas, kurio skaičiuojamoji vertė – 71 007,95 Eur (245 176,25 Lt), viso turto vertė – 106 660,16 Eur (368 276,20 Lt), yra jos ir atsakovo G. K. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; 5) priteisti jai 53 330,08 Eur (184 138,10 Lt) piniginę kompensaciją iš atsakovo G. K. už santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui visą turtą perleisti natūra; 6) pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine jos nuosavybe; 7) pripažinti 2012-09-12 susitarimą tarp atsakovo G. K. ir trečiojo asmens D. K. dėl teisių ir pareigų pagal 2011-04-04 preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį su bankrutuojančia uždarąja bendrove (toliau - BUAB) „Rovanta“ perleidimo negaliojančia, taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį; 8) priteisti jai visas teises ir pareigas į bendromis lėšomis pirktas ir įrengtas pagal 2005-02-22 preliminarią sutartį su BUAB „Rovanta“ (su vėlesniais pakeitimais) poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių bendra skaičiuojamoji vertė yra 38 377,98 Eur (132 511,48 Lt), atsakovui G. K. priteisti 19 188,99 Eur (66 255,74 Lt) piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; 9) priteisti atsakovui G. K. jo vardu registruotas transporto priemones, t. y. lengvojo automobilio priekabą M AZ8162, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas G. K. pateikė priešieškinį, juo pareiškė reikalavimus: 1) G. K. ir N. K. santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) padalyti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: G. K. po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atitenka transporto priemonės: lengvojo automobilio priekaba (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vertė 300 Lt; Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini) vertė 400 Lt Viso: 700 Lt; 50 vnt. UAB „Melista“ vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 100 Lt, viso akcijų už 5 000 Lt. Viso turto už 5 700 Lt; N. K. po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atitenka: 1 kambario 43,14 kv. m. bendro ploto butas, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 69 000 Lt; 50 vnt. UAB „Melista“ vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 100 Lt, iš viso akcijų už 5 000 Lt, iš viso turto už 74 000 Lt; 3) priteisti iš N. K. sumokėti 34 150 Lt dydžio kompensaciją G. K. už ieškovei atitenkančią didesnės vertės turto dalį; 4) priteisti iš G. K. sumokėti 30 000 Lt dydžio kompensaciją N. K. už lėšas, gautas pagal 2012-09-12 susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „V.“ bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas atsakovui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, aplinkybę, kad šalys (jų atstovai) dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ir turėjo galimybę teikti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ir kt. sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl UAB „Melista“ akcijų padalinimo

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog priteisus apeliantei 50 procentų UAB „Melista“ akcijų natūra, apeliantei gali atsirasti neigiamos pasekmės, nes minėta bendrovė turi įsiskolinimų. Atsakovas G. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turto padalinimas natūra yra laikomas prioritetiniu, o padalinus akcijas natūra, ateityje bus išvengta papildomų ginčų dėl akcijų vertės.Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-03 sprendimu pripažinta, jog UAB „Melista“ veikla pasibaigė. Iš viešai prieinamų Juridinių asmenų registro pateikiamų duomenų nustatyta, jog UAB „Melista“ yra išregistruota (http://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=163749779). Teisėjų kolegija pažymi, jog nelikus nuosavybės objekto, nėra ir dalintino turto, todėl apeliantės ir atsakovo G. K. reikalavimai, susiję su UAB „Melista“ akcijų padalinimu, atmestini.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, jog apeliantė neįrodė savo ieškinio reikalavimų, kuriais prašė 0,16 ha žemės sklypą, ant jo esantį pastatą – ūkio pastatą ir pastatytą, tačiau neįteisintą gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti apeliantės ir atsakovo G. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės ieškinio reikalavimo, susijusio su 0,16 ha žemės sklypo, ant jo esančio pastato – ūkio pastato ir pastatyto, tačiau neįteisinto gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo apeliantės ir atsakovo G. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagrįstumą ištyrė visus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertino liudytojų parodymus, atsižvelgė į apeliantės ir atsakovo G. K. santuokos metu gautas pajamas bei galimybę įgyti minėtą nekilnojamąjį turtą, taip pat atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokiose bylose. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog liudytojų parodymais negalima nuginčyti oficialių rašytinių įrodymų – nekilnojamojo turto registro išrašų, kuriuose turto savininke įvardinta atsakovė J. K..Apeliantė teigia, jog šie duomenys neteisingi, tikrieji turto savininkai yra apeliantė bei atsakovas G. K., o sandoriai, kuriuose turto pirkėjais buvo nurodyti atsakovė J. K. bei jos sutuoktinis F. K. (vėliau, mirus F. K., tik atsakovė J. K.) buvo apsimestiniai. Šiuos savo teiginius apeliantė grindžia liudytojų parodymais. Atsakovė J. K. savo poziciją, kad ji ir jos sutuoktinis buvo tikrieji sklypo pirkėjai, o po to – ir statinių jame statytojai, grindė rašytiniais įrodymais – VĮ Registrų centro išrašais, kad jos vardu pagal 1998-04-02 pirkimo-pardavimo sutartį buvo įregistruotas nuosavybės teise 0,1305 ha žemės sklypas su jame esančiu pastatu-gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), šis nekilnojamasis turtas parduotas 2003-04-09 už 80 000 Lt., ir pardavimo sutartimi; pagal 1997-11-20 pirkimo-pardavimo sutartį J. K. nuosavybės teise įregistruotas 0,0600 ha žemės sklypas su jame esančiu pastatu - sodo pastatu (duomenys neskelbtini), šis nekilnojamasis turas parduotas 2004-04-16 už 80 000 Lt., ir pardavimo sutartimi; F. K. nuosavybės teise pagal 1999-04-06 pirkimo-pardavimo sutartį buvo įregistruotas 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), jis parduotas 2005-06-14 už 95 000 Lt, taigi šie sutuoktiniai, nurodyti pirkėjais ginčijamoje sutartyje, turėjo lėšų sumokėti už jį 26 700 Lt ir pasistatyti jame namą, kurio skaičiuojamoji vertė nustatyta 245 176,25 Lt.Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu bei Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsniu, nekilnojamojo turto registre esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijų išduoti ir jų patvirtinti rašytiniai įrodymai laikomi oficialiais ir turi didesnę įrodomąją galią, juose nurodytos aplinkybės gali būti paneigtos tik kitais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, o jokių kitų įrodymų, išskyrus liudytojų parodymus, apeliantė savo pozicijai pagrįsti nepateikė, dėl to atmestinas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, kad liudytojų parodymais negalima nuginčyti oficialių rašytinių įrodymų.Kasacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, yra nurodęs, jog įstatymu nustatytu sutartinių teisinių santykių reglamentavimu siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu atsiradusių civilinių teisinių santykių (civilinės apyvartos) stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, todėl sandoriai gali ir turi būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai byloje neabejotinai įrodyta, jog nagrinėjami santykiai susiklostė pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas ir jais iš esmės pažeidžiami viešieji ar privataus asmens, kurio teises ar teisėtus lūkesčius pažeidžia sandoris, interesai. Net nustačius, kad sutartis turi aiškių apsimestinių sandorių požymių, byloje surinkta įrodymų visuma turi būti pakankama tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu ir jam būtų taikomi tokiems sandoriams taikytini padariniai. Be to, vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sąžiningumas – reikalauja ginti sąžiningų asmenų teises ir interesus, todėl ieškovė, be visų čia nurodytų aplinkybių savo reikalavimui pagrįsti, turėjo įrodyti ir savo sąžiningumą šių sandorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ginčijami sandoriai buvo sudaromi jai (apeliantei) žinant ir tam neprieštaraujant, nes taip buvo siekiama išvengti galimo išieškojimo iš atsakovo G. K. turto už jo ir jo įmonių skolas; tokiu atveju ieškovė (apeliantė), beveik dešimt metų neginčijusi tokių sandorių teisėtumo, ir pati nelaikytina sąžiningu trečiuoju asmeniu, kurio interesų apgynimas turėtų prioritetą prieš sandorių stabilumo principą.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo G. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantės prašymu buvo išreikalauti ir atsakovo papildomai pateikti visi įmanomi rašytiniai įrodymai dėl šalių turtinės padėties santuokos metu bei ginčo namo statybos periodu. Išanalizavus pateiktus įrodymus, ne tik teismas, bet ir pati apeliantė nenurodė lėšų, kurios būtų pakankamos žemės sklypo pirkimui, gyvenamojo namo statybai ir jo įrengimui, atsižvelgiant į apeliantės prašymu byloje atliktą ekspertizę dėl namo statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, kai nustatytą namo vertę sudarė 245 176,25 Lt. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų dėl šalių galimybės uždirbti ar sutaupyti reikiamas lėšas gyvenamojo namo statybai.Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog apeliantė neįrodė savo ieškinio reikalavimų, susijusių su 0,16 ha žemės sklypo, ant jo esančio pastato – ūkio pastato ir pastatyto, tačiau neįteisinto gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimu apeliantės ir atsakovo G. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantė nurodo, jog liudytojos (R. B., M. K.) paliudijo priešingas aplinkybes, negu ginčijamu sprendimu nustatė pirmosios instancijos teismas. Teismas neteisingai vertino ir iškreipė liudytojų parodymus, todėl padarė neteisingas išvadas byloje ir priėmė šališką sprendimą, taip pažeisdamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog išvadas apie tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą teismas padaro, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-260/2010). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo tam tikram faktui nustatyti, teismas turi atsižvelgti į bylos kategoriją, jos pobūdį, kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. ir kt. v. Palangos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-367/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.ir kt. v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Speisuva“ v. UAB „M-1“, bylos Nr. 3K-3-498/2009). Vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, bei atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, jog valstybės institucijų išduoti ir jų patvirtinti rašytiniai įrodymai laikomi oficialiais ir turi didesnę įrodomąją galią, juose nurodytos aplinkybės gali būti paneigtos tik kitais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir iškreipė liudytojų parodymus, todėl padarė neteisingas išvadas byloje ir priėmė šališką sprendimą, taip pažeisdamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl atsakovės J. K. nedalyvavimo teismo posėdžiuose

Apeliantė apeliaciniame skunde vienu iš argumentų taip pat nurodo, jog atsakovė J. K. byloje nė karto nedalyvavo, parodymų apie jai ir jos mirusiam sutuoktiniui priklausiusį nuosavybės teise turtą nedavė, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, už kokias lėšas per trumpą laiką įsigijo brangų nekilnojamąjį turtą.CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 246 straipsnio 5 dalis nustato, jog neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Atsakovės J. K. dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, ją byloje atstovavo advokatas, byloje pateikta atstovavimo sutartis (T. 1, b. l. 161). Atsakovė J. K. savo poziciją yra išdėsčiusi raštu, pateikdama atsiliepimus į ieškinį, patikslintus ieškinius, jos poziciją teismo posėdžių metu palaikė atstovas advokatas G. L.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog atstovavimo civiliniame procese institutas suteikia galimybę, viena vertus, atstovui tam tikrais atvejais pakeisti atstovaujamąjį teismo procese, antra vertus, atstovas teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą ir taip padeda jam tinkamai dalyvauti civiliniame procese, nes tam reikia specialių teisės žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2006). Pažymėtina, jog apeliantė negali kvestionuoti įstatymo nustatytos atsakovės J. K. teisės turėti byloje atstovą. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentu, jog atsakovė J. K. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, už kokias lėšas per trumpą laiką įsigijo brangų nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, jog byloje yra pateikti duomenys apie atsakovės J. K. ir jos sutuoktinio F. K. galimybes įsigyti 0,16 ha žemės sklypą bei jame pasistatyti ginčo namą, tai patvirtina: 1998-04-02 pirkimo-pardavimo sutartis, kuria buvo įregistruotas nuosavybės teise 0,1305 ha žemės sklypas su jame esančiu pastatu - gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), šis nekilnojamasis turtas parduotas 2003-04-09 už 80 000 Lt.; 1997-11-20 pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu J. K. nuosavybės teise įregistruotas 0,0600 ha žemės sklypas su jame esančiu pastatu - sodo pastatu (duomenys neskelbtini), šis nekilnojamasis turas parduotas 2004-04-16 už 80 000 Lt.; F. K. nuosavybės teise pagal 1999-04-06 pirkimo-pardavimo sutartį buvo įregistruotas 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), jis parduotas 2005-06-14 už 95 000 Lt.

Dėl 2012-09-12 susitarimo tarp atsakovo G. K. ir trečiojo asmens D. K. dėl teisių ir pareigų pagal 2011-04-04 preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį su BUAB „Rovanta“ perleidimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo priteisti jai visas teises ir pareigas į bendromis lėšomis pirktas ir įrengtas pagal 2005-02-22 preliminarią sutartį su BUAB „Rovanta“ (su vėlesniais pakeitimais) poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovas G. K. perleisdamas be apeliantės sutikimo teises į nurodytą turtą svetimiems asmenims elgėsi nesąžiningai, teismas nepagrįstai D. K. pripažino sąžininga įgijėja. Apeliantės manymu, atsakovas G. K. ir D. K. atgaline data pasirašė susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal buto (poilsio patalpų), esančio adresu (duomenys neskelbtini), preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį.Byloje nėra ginčo, jog preliminari sutartis dėl teisių ir pareigų į butą (poilsio patalpas), esantį (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta apeliantės ir atsakovo G. K. santuokos metu. Taip pat nėra ginčo dėl to, jog atsakovas G. K. teises ir pareigas pagal minėtą preliminariąją sutartį perleido D. K. be apeliantės sutikimo. Apeliantė prašo panaikinti 2012-09-12 susitarimą tarp atsakovo G. K. ir D. K., taikyti restituciją, priteisti teises ir pareigas pagal 2011-04-04 preliminariąją sutartį apeliantei, atsakovui iš apeliantės priteisiant kompensaciją už apeliantei tenkančią didesnę šio turto vertę. Atsakovas G. K. nesutinka su šiuo apeliantės apeliacinio skundo reikalavimu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai už teisių bei pareigų pagal 2011-04-04 preliminariąją sutartį 2012-09-12 susitarimu perleidimą D. K. apeliantei iš atsakovo G. K. priteisė kompensaciją. D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jos negalima laikyti nesąžininga įgijėja ir surinkti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę D. K. atsakinga už G. K. padarytą pažeidimą, o nesant D. K. nesąžiningumo, negalima susitarimo dėl teisių ir pareigų pagal preliminariąją sutartį perleidimo pripažinti negaliojančiu (CK 3.96 straipsnio 2 dalis), todėl nėra galimybės ir restitucijos taikymui.Iš D. K. paaiškinimo taip pat nustatyta, jog sudarant ginčijamą susitarimą, jai buvo žinoma, jog atsakovas G. K. yra vedęs (atsiliepime į apeliacinį skundą D. K. nurodė, jog ji žinojo, kad G. K. su žmona seniai negyvena).CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Nustačius, kad nekilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jo perleidimo sandoris yra sudarytas nedalyvaujant kitam sutuoktiniui ar be jo įgaliojimo, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu vadovaujantis CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis.CK 3.96 straipsnio 2 dalis nustato, jog sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (šio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis), gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas G. K., sudarydamas 2012-09-12 susitarimą su D. K. dėl teisių ir pareigų pagal 2011-04-04 preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį su BUAB „Rovanta“ perleidimo, būtų panaudojęs apgaulę, ar valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams būtų suteikęs neteisingų duomenų. Tokiu atveju, sprendžiant 2012-09-12 sandorio, sudaryto tarp G. K. ir D. K., dėl teisių ir pareigų pagal 2011-04-04 preliminariąją sutartį perleidimo, tampa teisiškai nereikšmingas D. K. sąžiningumo fakto nustatymas minėto sandorio sudarymo metu. Vadovaujantis CK 3.96 straipsnio 2 dalimi, minėtas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nustačius, jog jam sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba toks sandoris galėjo būti sudarytas tik abiejų sutuoktinių.Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog 2012-09-12 sandorio dėl teisių ir pareigų pagal 2011-04-04 perleidimo sudarymui buvo būtinas sutuoktinio sutikimas (sutuoktinio dalyvavimas sudarant minėtą sandorį) (CK 3.92 straipsnio 4 dalis), kad apeliantė N. K. sutikimo nedavė, sudarant šį sandorį nedalyvavo, kad D. K. buvo žinoma, jog G. K. yra vedęs ir šiam sandoriui yra reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, pripažįsta, jog 2012-09-12 susitarimas tarp atsakovo G. K. ir D. K. yra negaliojantis nuo sudarymo momento (ab initio), nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. sudarytas pažeidžiant CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą sudaryti sandorį neturint kito sutuoktinio raštiško sutikimo/ nedalyvaujant kitam sutuoktiniui.Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Faktinė padėtis, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti, turi būti išimtinė bei teismo tinkamai argumentuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).Kadangi 2012-09-12 susitarimas tarp G. K. ir D. K. pripažintas negaliojančiu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nebūtų įmanoma taikyti restituciją natūra, taip pat, kad restitucijos taikymas natūra sukeltų didelių nepatogumų šalims, nagrinėjamu atveju taikytina restitucija, t. y. 2012-09-04 susitarimu perleistos pagal 2011-04-04 preliminariąją sutartį teisės ir pareigos grąžintinos atsakovui G. K., priteisiant D. K. iš G. K. jos sumokėtą 23169,60 Eur sumą už minėtų teisių ir pareigų perleidimą.Apeliantė prašo teises ir pareigas pagal 2011-04-04 preliminariąją sutartį priteisti apeliantei, o atsakovui G. K. priteisti 19188,99 Eur piniginę kompensaciją už apeliantei tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas G. K. su tokiu apeliantės reikalavimu nesutinka, nurodo, jog, atsižvelgiant į tai, kad D. K. laikytina sąžininga įgijėja, apeliantei negali būti priteistos teisės ir pareigos į butą pagal 2011-04-04 preliminariąją sutartį, sutinka dėl kompensacijos apeliantei priteisimo. Atsižvelgdama į tai, jog 2012-09-04 tarp G. kerpės ir D. K. sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, taikyta restitucija ir šalys grąžintos į prieš ginčijamo susitarimo sudarymo metu buvusią padėtį (atsakovui G. K., priteisiant D. K. iš G. K. jos sumokėtą 23169,60 Eur sumą už minėtų teisių ir pareigų perleidimą), į tai, jog atsakovas G. K. nenurodė dalintinų teisių ir pareigų į ginčo butą padalinimo būdo, nėra pagrindo netenkinti apeliantės reikalavimo. Vadovaujantis nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apeliantės reikalavimo priteisti jai visas teises ir pareigas į bendromis lėšomis pirktas ir įrengtas pagal 2005-02-22 preliminarią sutartį su BUAB „Rovanta“ (su vėlesniais pakeitimais) poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), todėl ši pirmosios instancijos teismo 2016-05-13 sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 dalis): apeliantei 2011-04-04 preliminariosios sutarties pagrindu priteistinos teisės ir pareigos į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui G. K. iš apeliantės priteisiant 19188,99 Eur kompensaciją už apeliantei tenkančią didesnę šio turto dalį.

Bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys (apeliacinis skundas) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 ir 5 dalimis, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 2070,78 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio (T. I, b. l. 5), apmokėjo ekspertizės išlaidas – 1158,48 Eur (T. III, b. l. 175), 3000 Lt advokato pagalbai apmokėti (T. IV, b. l. 14)). Nuo 2460,03 Eur (8494 Lt) dydžio žyminio mokesčio dalies apeliantė buvo atleista. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinti 39 procentai apeliantės ieškinio reikalavimų. Atsakovas G. K. pirmosios instancijos teisme patyrė 1501,17 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (314,79 Lt žyminis mokestis paduodant priešieškinį (T. I, b. l. 190), 1410 Eur advokato pagalbai apmokėti (T. IV, b. l. 17 ir 20). Laikytina, kad patenkinta 37,5 proc. atsakovo G. K. priešieškinio reikalavimų. Įvertinus patenkintų ieškinio bei atmestų priešieškinio reikalavimų dalį, apeliantei iš atsakovo G. K. priteistinos 1899,94 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, atsakovui G. K. iš apeliantės – 1478,65 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog vienas ieškinio reikalavimas – pripažinti negaliojančiu susitarimą tarp G. K. bei D. K. dėl teisių ir pareigų į butą (duomenys neskelbtini), pagal 2011-04-04 preliminariąją sutartį, buvo reiškiamas dviem atsakovams – G. K. ir D. K., dalis bylinėjimosi išlaidų apeliantei taip pat priteistinos ir iš D. K., t. y. apeliantei priteistina 113,89 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme iš atsakovės D. K.. Atlikus priešpriešinių reikalavimų pirmosios instancijos teisme įskaitymą, iš atsakovo G. K. apeliantei priteistina 421,29 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.Atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina žyminio mokesčio, nuo kurios apeliantė buvo atleista, dalis, t. y. iš atsakovės D. K. valstybei priteistina 135,30 Eur, iš atsakovo G. K. valstybei priteistina 719,56 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliantė pateikė duomenis, jog paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, nuo 1698 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo apeliantė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-15 nutartimi atleista. Atsakovė D. K. pateikė teismui duomenis, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai apeliantei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų. Kadangi patenkinta 33 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, apeliantei iš atsakovų G. K. ir D. K. priteistina po 6,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Žyminio mokesčio dalis, nuo kurios apeliantė buvo atleista, priteistina proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, t. y. į valstybės biudžetą iš G. K. bei D. K. priteistina po 280,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo dalis, su kuria atsakovė D. K. nesutiko, patenkinta, tai D. K. neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme patenkinimo. Atsakovas G. K. duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų jam atlyginimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-13 sprendimą pakeisti:

Atmesti atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), reikalavimą dėl UAB „Melista“ akcijų padalinimo.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2012-09-12 susitarimą tarp G. K. ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dėl teisių ir pareigų pagal 2011-04-04 preliminariąją sutartį į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją – grąžinti teises ir pareigas pagal 2011-04-04 preliminariąją sutartį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), G. K. bei priteisti D. K. iš G. K. 23 169,60 Eur.

Priteisti teises ir pareigas pagal 2011-04-04 preliminariąją sutartį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), priteisiant iš jos atsakovui G. K. 19188,99 Eur kompensaciją už didesnę jai tenkančią šio turto dalį.

Priteisti iš atsakovo G. K. apeliantei N. K. 421,29 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. K. apeliantei N. K. 113,89 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. K. 719,56 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį valstybei.

Priteisti iš atsakovės D. K. 135,30 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį valstybei.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. K. apeliantei N. K. 6,76 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės D. K. apeliantei N. K. 6,76 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės D. K. 280,17 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį valstybei.

Priteisti iš atsakovo G. K. 280,17 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį valstybei.