- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-512-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-19196-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- D. B.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-12-21 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotas pareigūnas D. K. surašė D. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-46854116-15 už tai, kad ji 2015-12-21 apie 09.18 val. Vilniuje, Naugarduko-Švitrigailos g. sankryžoje, vairuodama automobilį BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keisdama važiavimo kryptį, t.y. rikiuodamasi iš antros juostos į pirmąją, apgadino ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojantį automobilį BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio nesustojo, neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir iš įvykio vietos pasišalino. Apie eismo įvykį nepranešė policijai. Savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 101, 219.1, 220, 222 p. p. reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 str.2 d., 130 str.1d.
D. B. pažeidimo padarymo faktą, t.y.kad ji sukėlė eismo įvykį, pripažino visiškai, tačiau neigia vietoje suvokusi buvusi eismo įvykio dalyve ir tyčia pasišalinusi. Automobilį BMW X 3 pasiskolino iš kaimynų, todėl neturėjo pakankamai įgūdžių jį vairuoti. Lenkė kitą automobilį, tačiau nesuprato, kad jos vairuojamas automobilis kontaktavo su kitu. Matė, kad kurį laiką kito automobilio vairuotojas važiavo iš paskos, tačiau galvojo, kad tiesiog vairuotojas yra nepatenkintas jos manevru. Garsinio signalo negirdėjo, nuvažiavo į darbą, pastatė automobilį. Vėliau jai paskambino vyras ir pranešė, kad kaimynai gavo pranešimą apie jų automobiliu įvykdytą eismo įvykį. Tik tuomet suskubo apžiūrėti automobilį ir, pašalinusi nešvarumus, pamatė nežymų įbrėžimą ant bamperio. Suprato, kad ryte galėjo būti eismo įvykio dalyve ir būtent dėl to kito automobilio vairuotojas kurį laiką važiavo paskui ją. Todėl apie 17 val. nuvyko į kelių policiją aiškintis. Gailisi dėl savo veikos, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Tikina, kad tikslo ir tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos tikrai neturėjo.
Automobilio BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. A. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015-12-21 d. apie 09.05 val., sankryžoje automobilis BMW X3, kurį vairavo 30-40 metų moteris, iš antros juostos metėsi link jo automobilio, kliudė automobilį, nesustojo ir nuvažiavo toliau. Iš Naugarduko gatvės pasuko link Vytenio gatvės. Jis važiavo iš paskos, mirksėjo žibintų šviesomis, įsidėmėjo valstybinį automobilio BMW X3 numerį. Po ko sustojo ir pranešė apie įvykį policijai. Žala vėliau jam buvo pilnai atlyginta ir tai padarė D. B. (b.l. 12).
Iš policijos pareigūno A. A. 2015-12-21 tarnybinio pranešimo matyti, kad apie 17.34 val. į policiją kreipėsi D. B., kuri parašė paaiškinimą apie galimą įvykį, nurodė, kad eismo įvykio metu nesuvokė, jog apgadino kitą transporto priemonę, abejonės kilo vėliau, kai kaimynams, t.y. mašinos savininkams, buvo pranešta, kad jų mašina dalyvavo eismo įvykyje. Jos automobilis buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas (b.l.6).
Transporto priemonės apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuota, kad automobiliui BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis. Automobiliui BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - užpakalinis kairės pusės sparnas, bamperis (b.l.10).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Byloje surinktų įrodymų visuma: pačios D. B. paaiškinimu, vairuotojo D. A., policijos pareigūno A. A. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių apžiūros protokolu, nuotraukomis bei kita rašytine bylos medžiaga įrodyta, kad vairuodama automobilį D. B. buvo neatidi, persirikiuodama iš antros juostos į pirmą privalėjo įsitikinti, kad daro tai saugiai, duoti kelią kitiems eismo dalyviams, kliudė kitą automobilį ir abu automobilius apgadino, tokiais veiksmais pažeidė KET 101 punkto reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydama turtinės žalos kitam asmeniui. Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
KET 220 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kurio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus. Sutariant dėl eismo įvykio aplinkybių su eismo įvykiu susijęs dalyvis turi užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių – kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. D. B. veiksmai atitinka objektyviuosius LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Bausdamas asmenį pagal LR ATPK 130 str. 1 d. kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Tačiau bylos įrodymais nenustatyta, kad vairuotoja D. B. subjektyviai suvokė buvusi eismo įvykio dalyve. Ji nurodo nepajutusi, kad manevro metu jos vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį ir nesuvokusi, kad jos veiksmais buvo padaryta žala kitam asmeniui. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad po eismo įvykio ji būtų sustojusi ar pristabdžiusi, tuo parodydama, kad pajuto kontaktą. Po eismo įvykio ji nuvažiavo į darbą, apie galimą įvykį sužinojo tik iš vyro skambučio, nes buvo gautas pranešimas, jog jos vairuojamas ir iš kaimynų pasiskolintas automobilis BMW X3 dalyvavo eismo įvykyje. Tik tuomet ji apžiūrėjo automobilį ir rado nedidelį įbrėžimą bamperyje. Po ko pati iš karto nuvyko aiškintis į policiją.
Iš abiejų automobilių apgadinimų matyti, kad jų kontaktas nebuvo smarkus, slystamo pobūdžio, automobilių apgadinimai itin nedideli. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad vairuotoja pajuto kontaktą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdama išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad automobilis priklauso ne jai, bet kitiems asmenims ir pakankamai įgūdžių jį vairuoti D. B. neturėjo. Taip pat teismas pažymi, kad tai yra visureigis, todėl ji galėjo nepajusti kontakto. Tą pačią dieną ji atvyko aiškintis į kelių policiją (b.l. 6, 13). Atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (b.l. 19). Iš įrodymų visumos darytina išvada, kad iš eismo įvykio vietos vairuotoja išvažiavo nesuvokusi, kad tapo eismo įvykio dalyve ir padarė kitam asmeniui žalą. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad jos veikoje nėra LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo sudėties (subjektyviosios pusės, tyčios) ir byla šioje dalyje nutrauktina.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – padarytas KET pažeidimas, dėl kurio kitas asmuo patyrė realią turtinę žalą, į pažeidėjos asmenybę. Anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus atsakomybėn traukiama nebuvo. Lengvina jos atsakomybę tai, kad gailisi dėl pažeidimo, atlygino pažeidimu padarytą žalą (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Sunkina tai, kad ji turi galiojančią nuobaudą pagal ATPK 124/5 str. (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Dirba, turi du vaikus. Skirtina bauda, kurios dydis nežymiai viršija įstatymo nustatytą minimumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas
nutarė:
D. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti 30 Eur (trisdešimties eurų) bauda.
Administracinio teisės pažeidimo bylą D. B. dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK15054111784.
Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.